- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 1-315-870/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04343-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- D. F.
- Civilinis ieškovas
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- K. V.
- Advokatai
- Jonas Pliugžma
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. F. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (nurodo, jog dirba neoficialiai UAB „D.“), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 2010-10-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 258 str. 2 d., bauda 12 MGL (1560 Lt); 2) 2012-08-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 58 paros arešto; 3) 2013-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 1 mėnesiui; paskiriant įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2014-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą; 4) 2014-02-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. F. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2012 m. spalio 13 d., apie 17.20 val., Fino g. 3, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašė nukentėjusiojo A. Š. paskambinti jo mobiliojo ryšio telefonu bei paėmęs A. Š. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 302“ – 380 litų vertės, pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą ir padarė A. Š. 380 litų turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. F. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos atvirai pagrobus iš A. Š. telefoną. Jis paaiškino, kad viskas taip ir buvo, kaltinamajame akte aplinkybės nurodytos teisingai. Telefoną pardavė, bet neatsimena kam. Sutinka atlyginti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį 380 Lt sumai. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įsibrovus į automobilį ir pagrobus K. V. priklausančių svogūnų dėžę, kaltinamasis paaiškino, kad iš automobilio F. T. paėmė svogūnų dėžę. Spynos nelaužė, ten buvo atidaryta. Jis buvo sulaikytas su svogūnais. Norėjo svogūnus parduoti ir už tuos pinigus nusipirkti alaus. Autobusiukas buvo atidarytas, nieko jis į spyną nekišo ir neatidarinėjo. Prie jo nieko nerado. Policininkai aplink mašiną pavaikščiojo ir taip pat nieko nerado, su kuo jis galėjo atidaryti. Jis pamena, kad nebuvo pilnai uždarytos galinės durys, atidarė su ranka į save patraukęs ir atsidarė. Jis nieko nelaužė. Jis pamatė, kad atidaryta ir įlindo. Buvo vakaras, jau buvo vėlokai ir tamsu, apie 22 val. Atsakydamas į gynėjo klausimus kaltinamasis paaiškino, kad darbo biržoje neregistruotas. Jis turi profesiją – suvirintojas, skardininkas, elektrikas. UAB „D.“ dirba šiuo metu (grindų betonavimas, plastikiniai langai, šarvuotos durys). Jis dirba nelegaliai dėl to, kad turi skolų (dėl antstolių). Pilnai pripažįsta savo kaltę dėl abiejų epizodų, gailisi, prašo teismo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kadangi jis dirba, bando pasitaisyti, įsitvirtinti gyvenime ir daugiau nebenusikalsti.
Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. paaiškino, jog nori, kad grąžintų jam kaltinamasis telefono vertę. Turi dokumentus, kad pirko šį telefoną. Už telefoną mokėjo 380 Lt. Nebuvo išmokėtas telefonas. Jis už jį mokėjo toliau, numeris liko, o telefono - ne. Tik 2 mėnesius tą telefoną turėjo. Kaltinamajame akte aplinkybės nurodytos teisingai. Jis (kaltinamasis) pradėjo skambinti, atrodo, kad kalbėjo, nutolo ir pabėgo.
Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji K. V. paaiškino, kad pernai metais buvo išplėšta mašina ir pavogti asmeniniai daiktai. Jie nuvažiavo į pirmą policijos komisariatą 3 val. nakties. Kaltinamojo nematė, nes jis jau buvo uždarytas. Vyrai surašė pareiškimą ir ryte 6 val. grįžo. Kitą dieną nuėjo ir pasiėmė savo daiktus asmeninius, kas buvo pavogta. Nors nebuvo spėta daug pavogti, tik tai, kas arčiausiai buvo padėta. Bet kadangi pro mašiną ėjo civiliais rūbais apsirengę kriminalistai 3 val. nakties, pamatė duris atidarytas ir jiems iš karto sukėlė įtarimą, kad čia vyksta apiplėšimas. Jį (kaltinamąjį) pagavo ir nuvežė į komisariatą. Buvo durys išlaužtos, išlupta spynutė ir paimti daiktai. Automobilis stovi aikštelėje Kalvarijų turgaus, palyginus netoli kelio ir labai gerai visiems matosi. Automobilį paliko aikštelėje apie 3 val. dienos. Ji paskutinį kartą automobilį matė apie 15.30 val. vakaro. Viskas buvo užrakina, nes ten daug brangių daiktų. Buvo paimta tik svogūnų dėžė, kuri buvo priekyje, o prie kitų daiktų per ją negalėjo prieiti. Dėžė kainuoja 10-15 Lt. Instrumentų pas jį (kaltinamąjį) nerado. Automobilio spynelė buvo sugadinta, vyras įstatė kitą spynutę. Tvirtina, kad sugadintos spynelės vertė 82 Lt. Patvirtina, kad ieškinio byloje nereiškia.
Ikiteisminio tyrimo metu D. F. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2012-11-07 apie 1.00 val. nakties grįžinėjo namo ir ėjo Turgaus gatve. Eidamas pro automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė tamsiai mėlynos spalvos autobusiuką „Ford“ markės, numerių neįsidėmėjo, kurio galinės durys buvo nepilnai uždarytos. Suprato, kad tai yra saugykla ir bet kokiu atveju ten lįsti negalima, tačiau to nepaisant jis atidarė dureles ir pamatė daug dėžių, kuriose buvo sukrautos bulvės, svogūnai. Arčiausiai stovėjo plastikinė dėže, kurioje buvo sudėti svogūnai. Ant dėžės buvo lapelis su užrašu „Svogūnai 1 litas“. Paėmė tą dėžę ir nuėjo link parduotuvės „Drogas“ tikslu kam nors tuos svogūnus pigiai parduoti. Einant gatve, prie jo sustojo automobilis iš kurio išlipo pareigūnas ir paklausė iš kur jis gavo svogūnus. Jis pareigūnui sumelavo, kad šiuos svogūnus rado Kalvarijų gatvėje, tačiau pareigūnas nepatikėjo ir apžiūrėjęs vietovę, rado autobusiuką iš kurio jis pagrobė svogūnus, nes šalia mėtėsi svogūnų lukštai. Kaltę pripažįsta iš dalies, todėl kad į automobilį pateko nesugadindamas durų spynos. D. F. paaiškino, kad dėl mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ vagystės kaltę pripažįsta visiškai. 2012-10-13 apie 17.30 val. kai su Andrejumi susipažino ir vartojo alkoholinius gėrimus, jis tyčia jo paprašė telefono, neva kažkam paskambinti ir su mobiliuoju telefonu pasišalino. Daugiau negrįžo. Telefoną pardavė praeiviui iki 50 litų, nebeprisimena (b.l. 27-28, 64-65).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Š. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2012-10-13 vartojo alkoholinius gėrimus „Dauko“ bare, Turgaus gatvėje, kartu su iš matymo pažįstamu. Pasiėmė dar alkoholinių gėrimų ir nuėjo į Fino gatvę. Pažįstamas vardu D.s paprašė paskolinti mobiliojo ryšio telefoną, tikslu paskambinti savo draugams. Jis D. padavė savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 302“. D., paėmęs telefoną, kažką spaudinėjo, o kai prisidėjo prie ausies, pabėgo nieko nepasakęs. Nieko neminėjo kad kažkur eina bei tuoj ateis. Kai D. nubėgo, jis jo dar palaukė apie 5 minutes, tačiau nesulaukęs, suprato, kad jį apvogė (b.l. 38, 40-41).
Iš Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Š. atpažino D. F., kaip asmenį iš jo pagrobusį mobiliojo ryšio telefoną (b.l. 44-45).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio pareiškimo matyti, kad A. Š. pareiškė civilinį ieškinį 389 litų sumai (b.l. 42-43).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. V. apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji prekiauja Kalvarijų turgavietėje, esančioje Kalvarijų g. 61, Vilniuje. Nuolat laiko automobilį „Ford Transit“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje netoli turgaus. 2012-11-06 apie 16.00 val. uždarė minėtą automobilį. 2012-11-07 apie 1.30 val. paskambino jai iš policijos ir pranešė, kad įsilaužta į jos automobilį ir pavogta plastikinė dėžė su svogūnais. Apžiūrėjusi automobilį, pastebėjo kad visi kiti daiktai nepaliesti, išskyrus plastikinė dėže su svogūnais. Iš vakaro baigusi darbą, automobilį tvarkingai užrakino, spynelė nebuvo pažeista. Dėl svogūnų patyrė 20 litų žalą, dėl sugadintos spynelės 82 litų žalą. Padaryta žala jai yra nežymi, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš. Vaikiną, kuris įvykdė vagystę, žinomas kaip nuolat darantis vagystes iš Kalvarijų turgavietės (b.l. 12, 14-15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. I. apklausos metu paaiškino, kad 2012-11-07 apie 00.30 val. patruliuojant (neviešu patruliavimu) kartu su patruliu R. J., Turgaus gatvėje, Vilniuje, pamatė vaikiną, kuris šalia ant šaligatvio buvo pasidėjęs plastikinę baltos spalvos dėžę, kurioje buvo svogūnai. Sustojus ir paklausus iš kur jis nakties metu gavo šiuos svogūnus, vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo D. F., pradėjo aiškinti, kad čia kažkokie „bomžai“ paliko, paskui minėjo, kad rado Kalvarijų turgavietėje. Nepatikėję jo žodžiais, nuėjo prie Kalvarijų turgavietės, automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Kalvarijų g. 61, Vilnius. Apžiūrėjus vietovę, iš Rinktinės gatvės, pamatė mikroautobusiuką F. T. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio bagažinės mėtosi svogūnai, jų lukštai. Matėsi išlaužta galinių durelių spynelė. Viduje matėsi sudėta daug dėžių su įvairiomis daržovėmis. D. F. buvo pristatytas į PK. (b.l. 10-11).
Iš 2012-11-07 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta plastikinė dėže su svogūnais, kurie pagal pakvitavimą grąžinti savininkui (b.l. 17-20).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Dėl turto pagrobimo iš A. Š.
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis D. F. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę jis prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Taigi, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo A. Š. parodymai. Nukentėjusysis paaiškino, kad „D. paprašė paskolinti mobiliojo ryšio telefoną, tikslu paskambinti savo draugams. Jis D. padavė savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 302“. D., paėmęs telefoną, kažką spaudinėjo, o kai prisidėjo prie ausies, pabėgo nieko nepasakęs. Nieko neminėjo kad kažkur eina bei tuoj ateis“. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, netikėti jais nėra jokio pagrindo. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Š. atpažino D. F., kaip asmenį iš jo pagrobusį mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis telefoną pagrobė atvirai, matant nukentėjusiajam.
Kaltinamojo D. F. padaryta tyčinė nusikalstama baigta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 d.
Dėl turto pagrobimo įsibrovus į saugyklą
Kaltinamasis D. F. buvo kaltinamas tuo, jog pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 6 d., 16.00 val., iki 2012 m. lapkričio 7 d., 1.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Kalvarijų g. 61, Vilniuje, sugadino automobilio „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durų spyną ir tokiu būdu įsibrovė į automobilio saloną, kur paėmė nukentėjusiajai K. V. priklausančią plastikinę dėžę, kurioje buvo svogūnai – 20 litų vertės, bei pasišalino, taip pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajai K. V. padarė 20 litų turtinę žalą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Remiantis surinktų ir ištirtų duomenų visuma, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti D. F. kaltu dėl reiškiamo kaltinimo t. y. kad jis sugadino automobilio „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durų spyną ir tokiu būdu įsibrovė į automobilio saloną iš kurio kaip nustatyta pagrobė svogūnų dėžę. Pats kaltinamasis nurodo, kad jis pripažįsta abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau iš jo paaiškinimų seka, kad jis neigia įsibrovimą į automobilį, iš kurio jis paėmė svogūnus, pripažįsta tik tai, kad paėmė svogūnus iš automobilio Kita vertus, vien kaltinamojo prisipažinimas nėra savaime įrodymas, kaltinamasis turi teisę gintis – apskritai duoti arba neduoti paaiškinimus tyrimo pareigūnams arba duoti tokius parodymus, kurie jam atrodo reikalingi. Jo parodymus turi patvirtinti kiti įrodymai. Teismų praktikoje automobilis pripažįstamas saugykla tokiu atveju, kai jis yra apsaugotas mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, kad jis nelaužė (nesugadino) automobilio spynelės (jis ir nėra kaltinamas svetimo turto sugadinimu). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad jis spynos nelaužė, ten buvo atidaryta. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad „Eidamas pro automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė tamsiai mėlynos spalvos autobusiuką „Ford“ markės, numerių neįsidėmėjo, kurio galinės durys buvo nepilnai uždarytos“. Apklausta nukentėjusioji K. V. paaiškino, kad automobilį paskutinį kartą matė apie 15.30 val. Viskas buvo užrakinta. Iš policijos pareigūno P. I. apklausos matyti, kad 2012-11-07 apie 00.30 val. patruliuojant (neviešu patruliavimu) kartu su patruliu R. J., Turgaus gatvėje, Vilniuje, pamatė vaikiną, kuris šalia ant šaligatvio buvo pasidėjęs plastikinę baltos spalvos dėžę, kurioje buvo svogūnai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laiko tarpas nuo kada paliko nukentėjusioji automobilį (apie 15.30 val.) iki kuomet buvo paimti svogūnai (apie 0.30 val.) kelios valandos. Jokių įrodymų, kad D. F. įsibrovė (prasuko automobilio spynelę) nėra. Niekas nematė, jokių įrankių, kuriais jis galėjo sugadinti spynelę nesurasta. Taigi jo parodymai, kad nebuvo pilnai uždarytos automobilio galinės automobilio, yra nepaneigti. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti automobilis buvo užrakintas ar ne, reikėjo fizinių pastangų į jį pakliūti ar ne. Teismas, tvirtindamas, jog niekas kitas negalėjo sugadinti automobilio spynelę, o tik D. F., darytų prielaidą.
Baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta kaltinamajam, o abejonės, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes joms pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Įrodinėjimo tikslu priimant apkaltinamąjį nuosprendį yra neabejotinos kaltinamojo kaltės nustatymas. Įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta.
Teismų praktika taikant LR BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (išvedžiojimais ir samprotavimais), teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.
Taigi, šiuo atveju neįrodyta, jog D. F. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl jis už tai negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant neginčytiniems kaltės įrodymams apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nėra galimas. Atsižvelgus į šias aplinkybes D. F. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 178 str. 2 d., turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad D. F. dalyvavo padarant šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Neinkriminuojant D. F. vagystę kvalifikuojančio požymio- įsibrovimo į saugyklą, keičiasi jo veiksmų teisinis vertinimas. Jam inkriminuoto pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL (kaltinime nurodyta 20 Lt, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad 10-15 Lt), tokiuose jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. požymiai. Nukentėjusioji atsisakė reikšti civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (b. l. 16).
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. F. (atvirai pagrobus A. Š. mobilųjį telefoną) teismas atsižvelgia į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, kas vertintina kaip lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jis anksčiau teistas (b. l. 68-82), baustas administracine tvarka (b. l. 83-85). D. F. 22 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, dirba neoficialiai (remiantis jo paaiškinimu), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 84), Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b.l. 88), VšĮ psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 87). Pastebėtina, kad pastarąją veiką D. F. įvykdė 2012 m. spalio 13 d., t.y. iki jo atžvilgiu buvo priimti paskutiniai du teismo nuosprendžiai (iki Vilniaus apylinkės teismo 2013-10-23 ir 2014-02-13 nuosprendžių priėmimo). Pažymėtina, jog laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-23 nuosprendžiu D. F. tinkamai nevykdė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi jam skirtas laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų areštą. Pastebėtina, kad jis bylos nagrinėjimo metu nesiregistravo policijos įstaigoje, tai yra pažeidė kardomąją priemonę (b. l. 130), nepavyko jo atvesdinti į teismo posėdį, nes policijos pareigūnai jo nerado gyvenamojoje vietoje (b. l. 135), kas rodo jo atsainų požiūrį į jam skirtus apribojimus, pareigas. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga skirti jam kitas bausmės rūšis, išskyrus laisvės atėmimo bausmę. Teismas pastaruoju nuosprendžiu paskirtą bausmę privalo subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi paskirta bausme bei su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skyrus D. F. arešto bausmę ir subendrinus su paminėtu teismo nuosprendžiu bei paminėta nutartimi nebus įgyvendintas teisingumo principas, kadangi jam jau yra paskirtas maksimalus 90 parų areštas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas skiria sąlyginai nedidelę laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ją subendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausme (BK 65 str. 1 d. 1 punkto a papunktis) bei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (BK 65 str. 1 d. 1 punkto b papunktis) iš dalies jas sudedant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-11-07 0 val. 30 min. (b. l. 22) iki 2012-11-07 13 val. 5 min (b. l. 31), 1 para bei nuo 2013-09-25 14 val. 35 min. (b. l. 94) iki 2013-09-26 14 val. 25 min. (b. l. 95), 1 para.
Nukentėjusysis A. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 380 Lt turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas ir nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo D. F.. Pastarasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, neginčijo (CPK 178 str., 187 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 29) bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 66) palikti galioti iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti D. F. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti jį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. 9 d. D. F. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausme bei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir galutinai jam skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-11-07 0 val. 30 min. iki 2012-11-07 13 val. 5 min, bei nuo 2013-09-25 14 val. 35 min. iki 2013-09-26 14 val. 25 min..
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis. Kardomąsias priemones panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir faktiškai pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusiojo A. Š. prašymą atlyginti 380 (trijų šimtų aštuoniasdešimt) litų turtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo D. F..
D. F. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl įsibrovimo į automobilį), kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.