Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimu V. V. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 1000 Eur (tūkstančio eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, už tai, kad jis, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 7 d., 21 val. 24 min. vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, pagal nurodytą tvarką aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Be to, V. V. vairavo automobilį 101 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus greitis šioje vietoje buvo 50 km/h. V. V. apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimu jam paskirtą 1000 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams, sušvelninti, paskiriant 500 eurų baudą, o teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. Skunde apeliantas nurodė, kad nustatytų administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių neginčija, dėl savo atliktų veiksmų pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam paskirta administracinė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra neproporcinga padarytiems administracinės teisės pažeidimams. Be to teismas nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokios realios grėsmės kitiems eismo dalyviams, nebuvo padaryta jokia žala, o kelių eismo taisyklės buvo pažeistos atsitiktinai. Apeliantas pažymi, kad yra charakterizuojamas teigiamai, praeityje jokių teisės pažeidimų nebuvo padaręs, nors šiuo metu yra nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje. Kadangi neturi darbo jo materialinė padėtis yra sunki, kiek išgali jam finansiškai padeda motina bei močiutė, todėl paskirta bauda itin apsunkintų šeimos materialinę padėti. Taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalingas močiutės priežiūrai, kadangi ją reikia vežti į gydymo įstaigą, nes ji nuo 2007 neterminuotam laikui pripažinta neįgalia. Močiutės priežiūra yra sietina su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios turėtų būti vertinamos, kaip itin švelninančios atsakomybę. Šiuo atveju teismas individualizuodamas skiriamą nuobaudą turėjo įvertinti jo asmenybę bei pavojingumą visuomenės ir valstybės interesams. Tik atsižvelgus į šias aplinkybes gali būti skiriama nuobauda, o skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai skyrė tokią griežtą nuobaudą neįvertindamas jo asmenybės, o paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims metams, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo V. V. apeliacinio skundo netenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad V. V. pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė tūkstančio eurų baudą ir atėmė teisę vairuoti trims metams, kadangi jis yra pradedantysis vairuotojas, neturintis dviejų metų vairavimo stažo, o jo padaryti pažeidimai yra tyčiniai, padaryti tiesiogine tyčia, kadangi jis suprato savo veiksmų eigą ir veikė sąmoningai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas V. V. paskyrė baudą artimą minimaliai ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas taip pat minimalus. Skunde nenurodytą jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip ypatingai švelninančios jo padėtį, todėl nėra pagrindo V. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nėra ginčijamas administracinių nusižengimų numatytų ANK 416 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje padarymo faktas ir kvalifikacija, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. ANK 34 Straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Toks teisinis reguliavimas iš esmės atkartoja iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, kurias taikant, teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog švelnesnės nei sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas gali būti taikomas, tik išskirtiniais atvejais, kai nustatoma, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas nebūtų pažeistas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį administracinį nusižengimą vairuotojams turi būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pagal bylos duomenis, V. V. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta devynių šimtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, taigi iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matoma, kad skirta bauda artima minimaliai, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas minimaliausias. ANK 416 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skirtina bauda nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 416 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Už ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą V. V. skirta dviejų šimtų eurų bauda, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį bei yra artima sankcijoje numatytos baudos minimumui, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skirtas minimaliausias iš ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytų terminų. Apylinkės teismas paskirtas nuobaudas subendrino, iš dalies jas sudedant ir paskyrė V. V. galutinę administracinę nuobaudą – tūkstančio eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nepripažino lengvinančia aplinkybe, tai, kad V. V. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b. l. 2-3), tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimui reikšmės neturi. Skirdamas nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinio pažeidėją charakterizuojančius duomenis, tai, kad V. V. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 7), neteistas (b. l. 8) bei, tai, kad (duomenys neskelbtini) yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 11), taip pat buvo tinkamai įvertinta aplinkybė, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti veikiant tiesiogine tyčia, toks veikimo pobūdis numatytas ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kadangi asmuo darydamas administracinius nusižengimus suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skirdamas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, už padarytus administracinius nusižengimus V. V., tinkamai išanalizavo bei įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes. Pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl V. V. močiutės neįgalumo, nėra ypatingos, sukuriančios pagrindą išskirtinai lengvinti pažeidėjo teisinę padėtį, be to aptariama aplinkybė egzistavo ir administracinių nusižengimų padarymo metu. Taip pat skunde nurodoma, kad paskirta bauda apsunkins šeimos materialinę padėtį, kadangi V. V. šiuo metu yra nedirbantis, o jį išlaiko mama ir močiutė, tačiau neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra V. V. priešingo teisei elgesio rezultatas. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nei jie nei kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu natūralu, kad administracinė nuobauda sukelia tam tikras neigiamas pasekmes asmeniui, kuriam ji yra paskirta. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. V. darydamas administracinius nusižengimus buvo pardedantysis vairuotojas, kuriam taikomi tam tikri apribojimai, suponuojantys į tai, kad jis turėjo elgtis itin atidžiai ir atsakingai bei privalėjo numatyti visas neigiamas pasekmes, kilsiančias dėl teisei priešingo elgesio, todėl šiuo atveju turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Skunde išvardintos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra išskirtinės ir sukuriančios pagrindą švelninti pažeidėjo teisinę padėtį, juo labiau, kad administracinė nuobauda, paskirta V. V. už jo padarytus administracinius nusižengimus, jų visų kontekste, yra tiek griežta, kiek to reikalauja įstatymas, tačiau taip pat yra adekvačiai parinkta įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes. Šių visų duomenų kontekste daroma išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, ji nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl nėra pažeistas nei protingumo, nei teisingumo principai. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, tenkinti apeliacinį skundą ir jame išdėstytais motyvais pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, jokio teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimą nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.