- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-34-964/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00694-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Suinteresuotas asmuo
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos, VĮ Turto bankas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Advokatai
- Albertas Jurgelėnas
- Kategorijos
- 22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Žalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalį, plane pažymėto 5I1p, 5,99 m² ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1999 m. butą, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko jo brolis B. J.. 2007 m. mirus jam ir jo žmonai, butą paveldėjo brolio uošvienė A. B.. Iš pastarosios 2008 m. pareiškėjas butą ir nusipirko.
Prie buto buvo priklausinys - sandėliukas. Paaiškino, kad šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti pagalbiniai vieno aukšto ūkiniai pastatai. Gyvendami bute, vienu iš jų naudojasi, nes jis buvo priskirtas prie buto. Sandėliuku iki šiol naudojasi kaip savu, jo valdymas akivaizdus visiems aplinkiniams, nes šis pastatas yra daugiabučių namų kieme. Jį valdant kaip savo nuolat ir nepertraukiamai, nebuvo pareikšta jokių pretenzijų ar reikalavimų į ūkinį pastatą. Sandėliuko naudojimą apsunkino tai, kad inventorizavus butą, sandėliukas nebuvo įrašytas į buto inventorizavimo dokumentus. Dėl to šiuo metu negalima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisių į jį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pagal LR CK 95 str., galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad valstybė teisės aktų nustatyta tvarka buvo perdavusi Molėtų rajono savivaldybei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ar kad šiame pastate esančios pagalbinės paskirties patalpos galėjo būti privatizuojamos kartu su gyvenamosiomis patalpomis kaip jų priklausinys pagal LR Butų privatizavimo įstatymo, LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr.309 "Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos" nuostatas. Be to, pareiškėjo butas buvo įgytas su kitu, 8,64 kv. m. sandėliu, priskirtu prie jo buto, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ginčo turtas buvo priskirtas prie minėto buto.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad Molėtų miesto rajone, kuriame stovi pareiškėjo namas, dviaukščiai namai buvo statomi be patogumų, kūrenami krosnimis. Tam, kad būtų kur laikyti kūrenimui skirtas malkas, kiekvieno buto reikmėm buvo pastatyti sandėliukai. Šiuo metu butuose įvestas centrinis šildymas, žmonės sandėliukus naudoja įvairiems daiktams laikyti. Išreiškė nuomonę, kad sandėliukai, kaip ir rūsiai, turėjo būti privatizuoti kartu su butais, tačiau, dėl nežinomų priežasčių, to padaryta nebuvo. Pabrėžė, kad nuo 2000 m. bute gyveno pareiškėjo brolis, kuris irgi naudojosi ūkinio pastato dalimi. Sandėliukas yra kieme, nedideliu atstumu nuo daugiabučio namo, kuriame yra butas. Visą sandėliuko naudojimo laikotarpį kaimynai tai matė ir žinojo, patys naudojosi atitinkamomis ūkinio pastato dalimis - sandėliukais. Prašė tenkinti pareiškimą arba įgyjamosios senaties, arba sandėliuko įgijimo kaip priklausinio pagrindu.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovė Virginija Žalienė paaiškino, kad dauguma daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų savininkų įgyjamosios senaties būdu yra įteisinę nuosavybės teisę į analogiškus sandėliukus. Pateikė 1992-05-05 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą, kuriame nurodyta, kad butas parduotas su priklausiniais - ūkiniais pastatais: sandėliuku bei 8,64 kv. m. rūsiu. Iš 1971 m. inventorizacinės namo, esančio (duomenys neskelbtini), medžiagos taipogi matyti, kad prie namo priskirtas ne tik rūsys, bet ir ūkinis pastatas. Jis buvo funkcine paskirtimi susijęs su butais, nes bute nebuvo galima laikyti apkūrenimui skirtų medžiagų, joms laikyti buvo skirti sandėliukai. Kadangi butas įgytas teisėtai, teisėtai įgyti ir priklausiniai, vadinasi, ir ginčo sandėliukas. Valstybė šiuo turtu nesirūpino. Molėtų rajono savivaldybės administracija laikosi nuomonės, kad ūkinių pastatų statyba vyko laikantis reikalavimų, teisėtai, tačiau sandėliukai buvo neinventorizuoti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. kovo 6 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį pareiškėjas įgijo butą su rūsiu, pažymėtu R-5, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-27). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, šiam butui naudojama ūkinio pastato dalis 5I1p, 5,99 kv. m. ploto, 14 m³ tūrio (b.l. 17). VĮ Registrų centro Utenos filialo kadastro duomenų tvarkymo grupė 2013-10-02 sprendimu atmetė J. J. prašymą įrašyti ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodžiusi, kad nepateiktas teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (b.l. 22). VĮ Registrų centro Utenos filialas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu atmetė J. J. prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1p, esančio (duomenys neskelbtini), nes šis ūkinis pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas (b.l. 23).
Žemesnės instancijos teismas
CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Panaši nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.).
Iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi dalimi šio ūkinio pastato, kurios plotas 5,99 kv. m. (b.l. 17). VĮ Registrų centro išrašas, pastato inventorinės žinios patvirtina, kad šis namas buvo pastatytas įrengus apšildymą krosnimi. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir pareiškėjo atstovas, ir Molėtų rajono savivaldybės administracija. Iš jų parodymų matyti, kad ūkinis pastatas, kurio po atitinkamą dalį buvo skirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojams, buvo pastatytas su konkrečia tiksline paskirtimi - jis turėjo užtikrinti namo gyventojams galimybę netoliese namo laikyti butų apšildymui skirtą kurą. Namo gyventojai atitinkamas ūkinio pastato dalis, vadinamas sandėliukais, taip ir naudojo. Sprendžiant iš funkcinės sandėliukų paskirties bei jų įvardijimo kaip pagalbinių pastatų, jų faktinio naudojimo kurui laikyti, taigi tarnavimo pagrindiniam daiktui - butams, darytina išvada, kad aukščiau minimas ūkinis pastatas buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, o atitinkamos šio ūkinio pastato dalys, vadinamos sandėliukais, atitinkamų butų priklausiniais. Tai įrodo ir 1992-05-05 buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad butas parduodamas su priklausiniais – ūkiniais pastatais: sandėliuku ir 8,64 kv. m. rūsiu. Atsižvelgiant į tai, kad sandėliukas buvo šio buto priklausinys, jį turėjo ištikti pagrindinio daikto (buto) likimas. Taigi valstybė, parduodama butą, perleido ir teisę į šio buto priklausinį (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-626-160/2012). Kadangi laikytina, kad nuosavybės teisė į ūkinio pastato dalį, plane pažymėto 5I1p, 5,99 m² ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta buto (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo privatizuojant butą sutartimi, ją įgijo ir pareiškėjas, nusipirkęs aukščiau nurodytą butą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teisingai nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas su 8,64 kv.m. sandėliu. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad tai rūsys. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia 5,99 m² sandėliuko, kaip aukščiau nurodyto buto priklausinio, ir jo įsigijimo kartu su butu, ypač, kai tai nurodyta ir pačioje buto pirkimo - pardavimo privatizuojant sutartyje.
LR CK 4.47 str. nustato nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš minėtos normos, vienas iš savarankiškų ir pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra įgyjamoji senatis (LR CK 4.47 str. 11 p.). Tačiau šiuo pagrindu nuosavybės teisė negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.). Tam, kad daiktą pripažinti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, jis neprivalo viešame registre būti įregistruotas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, privalo patikrinti, ar daiktas, į kurį pretenduoja asmuo, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo tokio daikto registracijos buvimo viešame registre fakto. Atsižvelgiant į tai, kad sandėliukas buvo pastatytas su konnkrečia funkcine paskirtimi – tarnauti daugiabučiam namui, jis turėjo būti privatizuojamas, t.y. perkamas iš valstybės, kartu su pagrindiniu daiktu - butu. Taip ir buvo nagrinėjamu atveju. Vadinasi, sandėliukas - tai viešoji nuosavybė, o tai yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas neturi teisės įgyti nuosavybės teisės į jo prašomą sandėliuką pagal įgyjamąją senatį (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-608-611/2011), tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, jam pripažintina nuosavybės teisė į ūkinio pastato dalį, plane pažymėto 5I1p, 5,99 m² ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip į buto, (duomenys neskelbtini), priklausinį.
Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 3,43 EUR pašto išlaidų, kurios, tenkinus pareiškimą, priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti pareiškėjo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į ūkinio pastato dalį, plane pažymėto 5I1p, 5,99 m² ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 3,43 EUR pašto išlaidų valstybei, šią sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą pristatyti į Molėtų rajono apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.