Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, 2013 05 02 Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos O. G. nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti nepilnametį E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 93 straipsniu,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. R., būdamas nepilnametis, 2014 m. gegužės mėn. 31 d., apie 21.00 val., prie Josvainių ir Kėdainių gatvių sankirtos, Kaune, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nepilnametį R. J., tai yra pasikvietęs draugą jį sumušti, pagrobė iš R. J. jo motinai V. J. priklausantį 1000 litų vertės dviratį “Centurion”.

Kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2014 m. gegužės 31 d., apie 21 val., prie mokyklos žaidė futbolą. Tuo metu prie mokyklos atvažiavo jo pažįstamas G. S.. Jie nutarė nuvažiuoti į Šilainiuose esančią užkandinę „Juodvarniai“ pavalgyti. Važiuojant pamatė einančius jo amžiaus jaunuolius, kurie vedėsi į kalną dviračius. Jis pasakė G. S., kad vienas dviratis yra jo draugo ir reikia jį atsiimti. Jis paprašė sustoti. Automobiliui sustojus, jis išlipo, o G. nuvažiavo pastatyti automobilio toliau. Priėjęs prie vaikinų jis paklausė, kodėl jie nesustojo, kai jis jiems šaukė sustoti. Jie nieko neatsakė ir ėjo toliau. Jis paklausė vaikino, kurio dviratis buvo geresnis, iš kur pas jį tas dviratis, vaikinas atsakė, kad tai jo dviratis, jį jam nupirko mama prieš dvejus metus. Jis pasakė, kad tai jo draugo dviratis ir liepė dviratį atiduoti, o jei neatiduos, jis paskambins draugeliui, kuris atvažiuos ir jį sudaužys. Kalbos apie telefoną nebuvo. Vaikinas išsigando. Tada jis dar kartą pasakė, kad atiduotų dviratį ir tada niekas jo nedaužys. Vaikinas atidavė jam dviratį, jis, nieko daugiau nesakęs vaikinams, nusistūmė dviratį į Tilžės gatvę Vilijampolėje. Kai jis dviratį nusistūmė, jo draugas G. S. nuvažiavo savo keliais. Tilžės gatvėje jis paklausė nepažįstamų vyresnio amžiaus vyriškių, gal kam reikia dviračio už 500 litų. Vienas vyriškis paėmė dviratį ir nusivedė, o kitas liko su juo. Praėjus 20 minučių prie jo atėjo du vyriškiai ir vienas jam padavė 500 litų. Gautus pinigus išleido savo reikmėms, kitaip sakant „ištaškė‘, kadangi jis viskuo aprūpintas ir visko turėjo. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes jam nepasakė duomenų apie jį. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad neturtinė žala gali būti padaryta 100 litų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 31 d., val. apie 21.00 val., jis su draugu D. G. važinėjo su savais dviračiais. Važiavo Kėdainių kalnu, Josvainių gatvėje, stūmėsi dviračius į kalną. Bestumiant dviračius prie jų privažiavo automobilis Opel Vectra, valst. (duomenys neskelbtini) tiksliai numerių neprisimena, gali būti 385. Automobilis buvo sidabrinis. Automobilis sustojo, pradėjo pypsėti, jis pamatė, kad automobilyje sėdi du vaikinai. Automobilis sustojo šalia jų, keleivis pravėrė langą ir pasakė „Ar nematai kad pypsinam, ko nesustoji?“. Po to keleivis pasakė, kad jo draugui prieš kelias dienas pavogė tokį dviratį kaip mano. Po to jis liepė padėti dviratį ir eiti, jis jo nepaklausė. Po to iš automobilio išlipo du nepažįstami vaikinai ir priėjo prie jų. Po to keleivis pasakė, kad jei atvažiuos jo draugas ir pamatys dviratį, tai jį sudaužys. Jis išsigando, nes vaikinas kalbėjo grubiai, pakeltu tonu. Parodė, kad dviratį pirko jo mama prieš porą metų. Taigi, jis išsigando, kad tikrai gali jį sumušti. Po to keleivis paklausė ar jis turiu telefoną, jis pasakė, kad neturi. Tada jis paklausė, kas bus jei patikrins, jis vistiek pasakė, kad neturi mobiliojo ryšio telefono. Šalia stovėjo minėto automobilio vairuotojas, kuris stovėjo ne visą laiką, jis buvo nuėjęs link automobilio, kurį laiką sėdėjo automobilyje. Jo draugas Domantas pasakė, kad aš jis paliktų jiems dviratį nerizikuotų, nes jis bijojo, kad iš jo taip pat atims dviratį, nes keleivis, tai yra vaikinas, sėdėjęs šalia vairuotojo, sakė, kad jei jis geruoju neatiduos dviračio, atims ir iš draugo. Po to tas pats vaikinas paėmė dviratį ir jį nusistūmė, o jie nuėjom Po to privažiavo vėl tas pats automobilis, kuriame už vairo sėdėjo vairuotojas, tas vaikinas kuris nieko nesakė, pradėjo klausti mano tėvo vardo, kur gyvenu, klausė ar dviratis su dokumentais. Jis jam pasakė netiesą, nes nenorėjo, kad jis žinotų kur jis gyvena. Po to jis nuvažiavo. Grįžęs namo jis viską papasakojo mamai. Taigi dviratį iš jo paėmęs vaikinas jam pasakė, kad jis paskambins draugui ir šis atvažiavęs jį sumuš. Jis kažkam skambino, bent atrodė, todėl jis bijojo, kad tikrai gali atvažiuoti dar kažkas ir sumušti, be to jis grasino, kad paims ir draugo dviratį. Domantas išsigandęs jo paprašė palikti dviratį, nerizikuoti. Vaikinas atėmęs dviratį buvo vidutinio sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, apie 16 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs juodais marškinėliais ir tamsiai mėlynais šortais, jis jį galėtų atpažinti. Dviratis buvo pilku rėmu, firmos „Centurion“, 24 bėgių, jį atpažintų iš individualių požymių, nes juo naudojosi apie du metus. Mama pirko dviratį prieš du metus Kaune, Garliavoje, iš žmogaus (b.l.16).

Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 31 d., apie 22.00 val. į namus sugrįžęs jos nepilnametis sūnus papasakojo, kad nepažįstami vaikinai iš jo atėmė dviratį. Sūnus pasakė, kad vaikinai jam pagrasino, kad paskambins tuoj dar kažkam ir jį sumuš atvažiavęs dar vienas vaikinas, dar norėjo atimti ir mobiliojo ryšio telefoną, bet sūnus pamelavo, kad neturi telefono. Pagrobto dviračio vertė 1000 litų, jį pirko sūnui Garliavoje prieš du metus pagal skelbimą. Ji pirko dviratį „Centurion“, 24 bėgių už 1000 litų. Sūnus grįžo namo labai išsigandęs, prieš jį buvo panaudotas psichologinis smurtas. Jai padaryta 1000 litų turtinė žala.

Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 05 31, apie 21.00 val., jis su draugu R. J. važinėjo savo dviračiais. Jie važiavo Kėdainių gatvės kalnu, Josvainių gatve, stūmėsi dviračius į kalną. R. dviračio buvo nuleista padanga, todėl jie stūmėsi dviračius. Bestumiant dviračius prie jų privažiavo automobilis Opel, sidabrinės spalvos, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai numerių neprisimena, gali būti 385. Jiems su Roku pakilus į kalną, automobilis sustojo, jis pamatė, kad automobilyje sėdi du nepažįstami vyresni už juos vaikinai. Automobilis sustojo šalia jų, keleivis išlipęs iš automobilio priėjo prie jų ir pareiškė, kad R. turimas dviratis yra jo draugo, neva jis prieš keturis ar penkis metus buvo pavogtas. R. išsigando, išsigandau ir jis, nes vaikinas atrodė agresyviai, keikėsi necenzūriniais keiksmais, jis pradėjo jiems grasinti, kad paskambins kažkokiam draugui ir šiam atvažiavus atims ir R. dviratį ir jo dviratį. Jie pasimetė, šalia automobilyje sėdėjo kitas vaikinas, kuris beveik nieko nesakė, bet tuo metu jie matė, kad jie dviese, buvo vyresni už juos ir jiems buvo baisu, aplink nebuvo žmonių, vieta buvo atoki. R. vistiek nenorėjo atiduoti dviračio, sakė, kad gali važiuoti į jo namus ir išsiaiškinti su tėvais. Vaikinas toliau sakė, kad atvyks jo draugas, jie bus sumušti, kokiais konkrečiais žodžiais jis tai pasakė, neprisimena. Jie išsigando, kad tikrai gali būti sumušti. Apie tai, kad jis reikalautų mobiliojo ryšio telefono jis negirdėjo. Buvo prie jų priėjęs ir automobilį vairavęs vaikinas, kuris taip pat ragino R. atiduoti dviratį. Jis pasakė R., kad jis paliktų jiems dviratį nerizikuotų, nes bijojo, kad ir iš jo gali atimti dviratį bei sumušti. Po to keleivis paėmė R. dviratį, nes R. sutiko išsigandęs jį atiduoti, ir jį nusistūmė. Jie nuėjo. Vairuotojas įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, jie išsiskyrė. Dar automobilio vairuotojas buvo prie jų stabtelėjęs ir klausė R. tėvo vardo, kur jis gyvena. Po to jis nuvažiavo. Jis palydėjau R. iki namų, jis buvo labai nusiminęs ir išsigandęs. Vaikinas atėmęs dviratį buvo vidutinio sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, apie 16 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs tamsiais marškinėliais ir tamsiai mėlynais šortais ar kelnėmis. Jis jį galėtų atpažinti. Iš jo dviratis nebuvo atimtas, fizinis smurtas nei prieš jį nei prieš R. nebuvo naudotas (b.l. 26).

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 31 d., apie 21.00 val., jis važiavo automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savo pažįstamu E. R. (jį pažįsta neseniai). Jis buvo už šio automobilio vairo, automobilis registruotas jo dėdės R. S. vardu, bet pirktas jo mamos ir jis juo naudojasi. Taigi, jis važiavo su E. R., kuris sėdėjo keleivio vietoje, ir važiuojant Josvainių ir Kėdainių gatvių sankirtoje, kylant ant kalno, jie pamatė du nepažįstamus vaikinus stūmusius dviračius į kalną. Pamatęs juos E. pasakė jam sustoti, sakydamas, kad vienas iš vaikinų stumia jo draugo dviratį. Jis sustojo ant kalno, tuo metu minėti vaikinai atsistūmė dviračius ant kalno. E.s išlipo iš automobilio ir nuėjo prie vaikinų. Jis pasistačiau automobilį į šalikelę ir taip pat priėjo prie vaikinų. Ką E. sakė priėjęs prie vaikinų pirmas, jis nežino. Kai jis priėjau E. sakė, kad tai jo draugo dviratis, suprato, kad jis kalba apie pilkos ir juodos spalvos dviratį, kurį turėjo aukštas lieso sudėjimo vaikinas. Šis vaikinas teisinosi, kad dviratį jis pirko seniai Jonavoje. E. pakeltu tonu pareiškė, kad tuoj paskambins draugui ir jam baigsis blogai. Vaikinai abu buvo išsigandę, nes E. kalbėjo piktai pakeltu tonu, gali būti, kad vaikinai suprato, kad juos gali sumušti ar panašiai. Jis vaikinams negrasino, nieko jiems nesakė, nes patikėjo, kad tai Edvino draugo dviratis. Jis buvo grįžęs prie savo automobilio, taigi ne viską girdėjo. Jam kažkaip nepatiko toks E. R. elgesys, bet jis nesuprato, kad vyksta nusikaltimas, tikėjo, kad jis atsiiminėja draugo dviratį. Vaikinas turėjęs dviratį buvo pasimetęs ir išsigandęs, todėl nesipriešino, E. R. paėmė dviratį ir kažkur jį nusistūmė. Jis sėdo į automobilį, dar pasivijo vaikinus, nes jam buvo neramu, dar paklausė vaikino telefono numerio. Taigi jis tikrai nesuprato, kad E. daro nusikaltimą. Po to, kai sužinojo, kad apie šį įvykį pranešta policijai, nuvyko pas E. R. į namus Kernavės gatvėje, Kaune, ir pasakė, kad reikia grąžinti dviratį. E. pasakė, kad jis jau jį pardavė už 400 litų, kam pardavė nesakė. Jis dabar galvoja, kad E. pamelavo, kad tai jo draugo dviratis (b.l. 23).

Liudytoja S. R. nurodė, kad ji yra E. R. motina, parodė, kad ji augina du nepilnamečius vaikus: E. R. ir O. D., gim. 2007 m. Orlandas yra joo dabartinio sugyventinio J. D. sūnus. E. tėvas R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, tikslesnio adreso nežino, moka E. teismo skirtus alimentus, bet su E. bendrauti nenori, prie sūnaus auklėjimo neprisideda, su sūnumi nebendrauja. R. P. yra dirbantis, turi kitą šeimą. Apie dviračio vagystę E. jam nepasakoja, bet ji kaip mama mato, kad jis dėl to pergyvena, nerimauja. Ji šiuo metu nedirba, materialinė padėtis yra sunki, nes dirba šeimoje tik jos sugyventinis. Jų gyvenimo sąlygos yra normalios E. mokinasi Lozoraičio vidurinėje mokykloje, mokslas sekasi prastai. Jam sūnus yra geras, jos klauso, ji asmeniškai su juo problemų neturi (b.l. 35).

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. R., gimęs 1997 12 27, yra jo sūnus, parodė, kad su jo motina S. R. vedę nebuvo, buvo apie penkis metus sugyventiniai. Po to, kai E. buvo apie 3 metus, jis su S. išsiskyrė dėl S. girtavimo. Šiuo metu sūnui moka teismo priteistus alimentus, kurie yra pervedami į E. asmeninę banko sąskaitą. Kai su S. išsiskyrė, jis juos retkarčiais aplankydavo. E. beaugant jis darėsi grubus, pats nenorėjo su juo bendrauti, jis jam negalėjo daryti jokios įtakos ir nustojo su juo bendrauti. Tai atsitiko tada, kai galimai prieš du - tris metus jis buvo atsidūręs vaikų gerovės namuose „Pastogė“. Tuo metu jis norėjo jam suteikti visokeriopą pagalbą, bet jis ją atmetė, nenorėjo su juo bendrauti. Todėl jis nesikišo į jo gyvenimą visiškai, nustojo su juo bendrauti. Taigi jis mano, kad už sūnaus veiksmus turi atsakyti jo motina, su kuria jis gyvena. Taigi apie tai, kad jis pagrobė dviratį jam nieko nežinoma. Kaip minėjo, jis su juo nebendrauja. Kadangi jis yra E. R. tėvas, tai yra jo įgaliotas atstovas pagal įstatymą (b.l. 37)

2014 09 22 Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad liudytojas D. G. atpažino įtariamąjį E. R., kaip asmenį pagrobusį iš jo draugo R. J. dviratį (b.l.30).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo E. R. kaltės pripažinimu, bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų R. J., V. J.,. Liudytojų D. G. ir G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. R., būdamas nepilnametis, 2014 m. gegužės mėn. 31 d., apie 21.00 val., prie Josvainių ir Kėdainių gatvių sankirtos, Kaune, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nepilnametį R. J., tai yra pasikvietęs draugą jį sumušti, pagrobė iš R. J. jo motinai V. J. priklausantį 1000 litų vertės dviratį “Centurion”.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 1 000,00 Lt turtinės žalos ir 2 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Ši turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, žala, kaip nusikaltimo pasekmė, yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl priteistina iš nepilnamečio kaltinamojo, o jam neturint lėšų – subsidiariai su jo atstovais pagal įstatymą jo motina S. R. ir tėvu R. P..

Nukentėjusysis R. J. dėl padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė stresą, ši neturtinė žala buvo padaryta nusikalstamu kaltinamojo veikimu, ir priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama kaltinamojo veika.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė stresą, nerimą dėl savo sveikatos ir dviračio.

Neabejotina, kad asmens turtas yra labai svarbi, nesunkiai pažeidžiama ir ne visada atkuriama vertybė. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis, kuris nedirba ir neturi pajamų. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką, darytina išvada, kad pareikštas 2 000,00 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo asmens turtui, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajam priteistinas 500,00 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis. Nors kaltinamojo atstovas pagal įstatymą jo tėvas R. P. nurodė, kad jis su sūnumi nebendrauja, todėl mano, kad jis negali būti atsakingas už sūnaus veiksmus, tačiau jis turi pareigą rūpintis sūnumi ir jo auklėjimų, todėl jo pripažinimas, kad su sūnumi nebendrauja tik patvirtina, kad jie nesirūpino sūnaus auklėjimu, kad sūnus užaugtų doras lietuvos pilietis, todėl yra atsakingas už nepilnamečio sūnaus veiksmus.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 – 61, straipsniais ir 90 - 92 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi vidurinėje mokykloje, neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatomis, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio, laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. nepilnamečiams.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, ir įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis ir atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Nukentėjusiosios V. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. R., 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 500,00 Lt (penkis šimtus litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai, o jam neturint lėšų šias sumas priteisti subsidiariai kartu su jo atstovais pagal įstatymą motina S. R. ir tėvu R. P..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.