Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutarimo G. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus pareigūnas G. A., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Litvega” direktoriui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis neužtikrino, jog bendrovės priklausančios keleivinės kelių transporto priemonės (taksi) būtų vairuojamos vairuotojų, turinčių taksi vairuotojų atestavimo liudijimą, kaip numatyta susisiekimo ministro 2003 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 3756, 28.2 punkte ir Vilniaus miesto tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 1-656, 6 punkte. G. A. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142² straipsnio 3 dalį.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2006 m. kovo 22 d. nutarime konstatuota, kad G. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142² straipsnio 3 dalyje, už kurį jam paskirta 150 t bauda. G. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2006 m. kovo 22 d. nutarimą. Nurodė, kad 2006 m. kovo 15 d. R. B. buvo duotas UAB ,,Litvega” priklausantis automobilis ,,Opel Vectra” tam, jog šis automobilis būtų paruoštas darbui. Minėtame automobilyje nebuvo tarifų kortelės, licenzijos kortelės ir plafono, o taksometras buvo užplombuotas ir iš automobilio neišsiima. R. B. po mietą automobiliu važinėjo savo reikalais, o ne teikti taksi paslaugas, todėl savavališkai pavežęs keleivius padarė pažeidimą. Tai savo 2006 m. kovo 15 d. paaiškinime paliudijo ir pats R. B.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu G. A. skundą patenkino, Institucijos 2006 m. kovo 22 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas, įvertinęs ATPK 10-16, 19 straipsnius, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, padarė išvadą, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį vežėjams atsiranda tik tuo atveju, jei vežėjas yra fizinis asmuo. Teismas bylos medžiaga nustatė, kad keleivių pervežimu taksi verčiasi UAB ,,Litvega”, ši bendrovė laikytina vežėju ATPK 142² straipsnio 3 dalies bei Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsni 11 dalies prasme, o administracinėn atsakomybėn traukiamas G. A. yra minėtos bendrovės direktoriumi. Teismas konstatavo, jog G. A. nepatenka į subjektų ratą, kuriems galėtų būti taikomos ATPK 142² straipsnio 3 dalies nuostatos.

III.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, kuris paliktų galioti Institucijos 2006 m. kovo 22 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutarimas yra nepagrįstas. Vilniaus apygardos administracinis teismas aiškindamas vežėjo, turinčio teisę verstis kelių transporto veikla, sąvoką apsiribojo tik Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 punkto nuostata.

2. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad licencijuojamos transporto ūkinės komercinės veiklos sritys nustatomos specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose. Kiekvienai šiuose įstatymuose nustatytai transporto licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos sričiai licencijos (leidimai) išduodamos pagal Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles. Todėl turėtų būti taikomos specialiosios normos bendrų normų atžvilgiu. Kelių transporto kodekso 7 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2090 ,, Dėl kelių transporto licencijavimo” pakeitimo 15, 19, 20 ir 25 punktais, licencija verstis kelių transporto veikla išduodama tik įmonei - juridiniam asmeniui, įregistruotam įstatymo nustatyta tvarka. Todėl vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, kad atsakomybė pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį vežėjams atsiranda tik tuo atveju, jei vežėjas yra fizinis asmuo, ATPK 142² straipsnio 3 dalies negalima būtų taikyti praktikoje, kadangi visi vežėjai turintys teisę teikti keleivių vežimo paslaugas yra juridiniai asmenys.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2090 „Dėl kelių transporto licencijavimo” pakeitimo 25.2 punktu, įmonės vadovas arba įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai, privalo turėti atitinkamą profesinę kompetenciją, kuri nustatoma išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka, įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ar krovinių vežimo veiklai, turi būti geros reputacijos. Darytina išvada, kad įmonės vadovas, turintis profesinę kompetenciją, įstatymo nustatyta tvarka atsako už įmonės vairuotojų, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, padarytus pažeidimus. G. A. yra subjektas, kuris gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Uždarosios akcinės bendrovės „Litvega“ direktorius G. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį už tai, kad neužtikrino, jog bendrovei priklausančios keleivinės kelių transporto priemonės būtų vairuojamos vairuotojų, turinčių taksi vairuotojų atestavimo liudijimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 3756 28.2 punkte ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. Nr. 1-656 6 punkte (b.l. 4-5).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 142² straipsnio 3 dalyje numatytas keleivių vežimas keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto ir vežėjams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl teisei priešingos veikos įvykdymo. Disputas kyla dėl to, ar G. A. tinkamas šio administracinio teisės pažeidimo subjektas (vežėjas) ir galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nepateikia „vežėjo“ sąvokos definijų. Kadangi G. A. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo veika susijusi su keleivių vežimu keleiviniu kelių transportu, šio žodžio reikšmė aiškintina remiantis tokią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1 straipsnyje numatyta, kad šis kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimo organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą. Minėto kodekso 2 straipsnyje pateikiama vežėjo sąvoka, kur vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje vežėjas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus.

Iš cituotų teisės normų analizės darytina išvada, jog vežėju gali būti tiek juridinis asmuo, tiek fizinis asmuo, tačiau tik tas, kuris verčiasi transporto veikla. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo konkliuzija, jog administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik fizinis asmuo. Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka (kaip antai vežėjas), iš kurios nėra visiškai aišku kam kyla administracinė atsakomybė (fiziniam ar juridiniam asmeniui), įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį bei byloje surinktais faktiniais duomenimis. Bet bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą, už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, aiškindamas vežėjo sąvoką neatsižvelgė į Kelių transporto kodekso nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2090 „Dėl kelių transporto licencijavimo pakeitimo“ 15, 19-20, 25 punktus, numatančius licencijų verstis kelių transporto veikla išdavimą tik įmonei – juridiniam asmeniui, įregistruotam įstatymo nustatyta tvarka, o tai galimai suponavo nepagrįsto baigiamojo akto priėmimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog administracinė byla turi būti nagrinėjama iš naujo teisme. Pakartotinio nagrinėjimo metu vertintinos visos nuostatos, nusakančios vežėjų, užsiimančių keleivių vežimu keleiviniu transportu, sąvoką, atsakytina į klausimus, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn (ATPK 284 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.