Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros įstaigose, neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždrausta lankytis viešojo maitinimo ir masinio susibūrimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu, įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu laikinai išsikelti iš (duomenys neskelbtini) , ir nesiartinti, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiomis G. A. ir L. A..

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-09-20 iki 2012-09-21.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. A. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: jis 2012 m. rugsėjo 20 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,23 promilės), savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu tyčia, pagriebęs už peties, trenkė savo dukrą G. A. į kambario sieną, o po to į sieną rankomis pastūmė savo žmoną L. A.. Tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariams – nukentėjusiosioms L. A. ir G. A. – fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu A. A. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti ir paskirtą laisvės apribojimo bausmę sutrumpinti iki 3 mėnesių. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžiu paskirtus keturis įpareigojimus, paliekant tik vieną įpareigojimą – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Apeliantas nurodo, kad kūno sužalojimai nei dukrai, nei žmonai nebuvo padaryti. Kitą dieną dukros ir žmonos atsiprašė ir jie susitaikė, labai gailisi. Tačiau teismas už padarytą nusikaltimą jam paskyrė labai griežtą bausmę. Jis anksčiau teistas nebuvo, jokių nusikaltimų nėra padaręs, savo kaltę nuoširdžiai pripažino. Padarytas nusikaltimas nėra sunkus ir nesukėlė jokių sunkių pasekmių, todėl jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra per griežta. Apeliantas teigia, kad teismas jam pritaikė beveik visus Baudžiamajame kodekse numatytus įpareigojimus. Teismas už padarytą nesunkų nusikaltimą pirmą kartą nusikaltusiam, neįgaliam asmeniui, kurio darbingumas 55 procentų, kuriam nukentėjusiosios atleido, paskyrė net 5 įpareigojimus. Apeliantas nurodo, kad dėl neįgalumo jam labai sunku susirasti darbą, teigia, kad teismas nenurodė laikotarpio, iki kada jis negalės užeiti į maitinimo įstaigas ir masinio susibūrimo vietas, kur prekiaujama alkoholiu. Apeliantas nurodo, kad su žmona ir dukra susitaikė, jos nori su juo bendrauti, gyventi kartu, turi nepilnametį sūnų, be to, žmona yra neįgali, tik 20 procentų darbinga (su regos negalia), todėl nori, kad įpareigojimas – bausmės atlikimo laikotarpiu nesiartinti ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiomis – būtų panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistojo A. A. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Apeliantas kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neginčija, o apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Nuteistasis A. A. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo sutuoktinę ir vaiką. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, motyvuotai paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. A. A. prašo sutrumpinti bausmę – laisvės apribojimo terminą. BK 48 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. A. nubaudė laisvės apribojimu 9 mėnesiams, šis terminas yra mažesnis nei paminėto BK 140 straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Nuteistojo skundo argumentai dėl bausmės (nusikaltimas nėra sunkus, nesukėlė jokių sunkių pasekmių, susitaikė su nukentėjusiomis) pagrindu pakeisti bausmės dydį nelaikytini. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo A. A. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji paskirta atsižvelgus į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaip jau minėta, laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimo ir įpareigojimų) nuteistajam taikymas. Maksimalus teismo skiriamų įpareigojimų skaičius įstatymo nenustatytas, tačiau teismo skiriami gali būti tik tarpusavyje suderinami ir objektyviai įvykdomi įpareigojimai.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai A. A. paskyrė įpareigojimą būti namuose nuo 22 iki 6 val. ryto. Nuteistasis A. A. nepateikė teismui jokių duomenų, kodėl šis teismo įpareigojimas būtų sunkiai vykdomas, todėl naikinti šį teismo įpareigojimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – laikinai išsikelti iš (duomenys neskelbtini) , ir nesiartinti, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiomis G. A. ir L. A.. Pažymėtina, kad nukentėjusioji L. A. yra nuteistojo A. A. žmona, o nukentėjusioji G. A. yra jo dukra, nuteistasis A. A. nukentėjusiųjų atsiprašė, jos jam atleido, prašė skirti jam kuo švelnesnę bausmę, todėl drausti apeliantui A. A. gyventi kartu su šeima, kai jis su ja susitaikė, šeimos nariai tokio teismo įpareigojimo skirti neskatino, būtų nelogiška.

Teisėjų kolegija nemano esant pagrįstą ir draudimą A. A. lankytis masinio susibūrimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu. Pažymėtina, kad, skirdamas tokį įpareigojimą, pirmosios instancijos teismas tokio sprendimo nemotyvavo. Galima būtų pateisinti draudimą A. A. laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis viešojo maitinimo įstaigose, kur prekiaujama alkoholiu, nes nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau draudimas lankytis visose masinio susibūrimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu, neatitinka protingumo, proporcingumo, teisingumo kriterijų ir būtų sunkiai įgyvendinamas, nes alkoholiu prekiaujama ir maisto produktų parduotuvėse, kuriose nesilankyti A. A. negali, nes ten perka maisto produktus, todėl draudimas lankytis masinio subūrimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu, naikintinas.

Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti įpareigojimą per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros įstaigose, neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį. Apeliantas nurodo, kad yra neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių apelianto neįgalumą ar darbingumo lygį, nėra. Pažymėtina, kad, jei nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 str. 9 d.). Šis klausimas spręstinas nuosprendžio vykdymo proceso metu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. A. paskirtas įpareigojimas – bausmės atlikimo laikotarpiu laikinai išsikelti iš (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiomis G. A. ir L. A..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. A. uždrausta lankytis masinio susibūrimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.