Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui N. B., gynėjui adv. V. J., nukentėjusiajai R. V., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1981-12-12 Marijampolėje, LR pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, iki veikos padarymo gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2004-05-21 Kauno apygardos teismo pagal 129 str. 1 d. – 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str.2d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui: 2014-11-09 apie 19.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį ir vieną smūgį į kairį petį žmonai R. V., tokiu būdu nukentėjusiajai R. V. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaltinamuoju E. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014-11-09 apie 19 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis buvo neblaivus, todėl tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas dėl jo neadekvataus elgesio, esant neblaiviam. Šio žodinio konflikto metu nesusivaldė ir sudavė jai rankos delnu vieną smūgį į ranką ir vieną smūgį per galvą. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad su žmona susitaikė, jos atsiprašė. Prašo, kad nebūtų atimta laisvė, nes nebus, kas rūpinsis šeima. Toks atvejis per jų ketverių metų santuoką yra pirmas. Garantuoja, kad nepasikartos.

Teismas įrodymais byloje pripažino LR BPK 273 str., 291 str.2d.nustatyta tvarka ištirtus nukentėjusiosios parodymus bei rašytinę medžiagą, iš kurių seka:

Iš nukentėjusiosios R. V. apklausos protokolo seka, kad 2014-11-09 apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu neblaivus vyras E. V. sudavė kumščiu vieną smūgį į kairį petį ir vieną smūgį į galvos sritį rankos delnu. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia(b.l.9-12).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2014-11-10 protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, jog R. V. pranešė apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką(b.l.2); 2014-11-10 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai(b.l.4-5); 2014-11-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio yra Rausvės g. 32, Balsupių k., Marijampolės sav. Apžiūros metu nieko nepaimta(b.l.6-8); 2014-11-14 specialisto išvada Nr. G989/14(09), iš kurios matyti, kad R. V. konstatuota kraujosruva kairio žasto srityje, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, R. V. galėjo jausti fizinį skausmą(b.l.15).

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad E. V. kaltė įrodyta pilnai ir neginčytinai. Jo veika pagal LR BK 140 str..2d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Pagrįstai inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis, nes smurtas vartotas prieš šeimos narį – sutuoktinę.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 p., pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4456, patvirtinančia 80,00 Lt.(23,17 Eur) dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. V. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. BPK 431 str. nustatyta, kad teismo posėdyje nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas privalo dalyvauti visais atvejais. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Be to, BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į teisiamojo E. V. turtinę padėtį, kuri kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos yra sunki, sprendžia, jog išlaidos už teisiamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str.3d.). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamoji charakterizuojama patenkinamai. A. V. yra teistas už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą. Bausmę pilnai atlikęs, tačiau turi neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą. Naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Visa tai kaltinamąjį apibūdina kaip asmenį, nenorintį stoti į pasitaisymo kelią. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam E. V. kaip asmeniui, turinčiam neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką ir vėl padariusiam naują tyčinį nusikaltimą, t.y., kaip recidyvistui(LR BK 56 str.), besąlygiškai skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė net ir esant alternatyvioms bausmių rūšims. Bausmės dydis skirtinas atitinkantis sankcijos vidurkį. Tuo pačiu, teismas atsižvelgia į tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, į tai, kad susitaikė su nukentėjusiąja ir ši jam atleido, į nukentėjusiosios prašymą neizoliuoti kaltinamojo nuo visuomenės, kad būtų kam išlaikyti šeimą. Todėl sprendžia, kad kaltinamasis, esant šioms aplinkybėms dar gali būti probuojamas, t.y., taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taikant jam probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jo priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jo atžvilgiu taikytinos LR BK 75 str. nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant griežtus įpareigojimus, kurie sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

E. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str.2d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams.

Taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtos bausmės dydį sumažinti viena trečiąja dalimi ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8(aštuoniems)mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems)metams ir 2(dviem)mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo atidėjimo metu 6(šešis)mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

E. V. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti nuosprendį pradėjus vykdyti.

Proceso išlaidų už antrinę teisinę pagalbą iš E. V. nepriteisti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika