Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nu­ta­ri­mo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimu M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. 30 litų bauda bei pagal ATPK 126 str. 1 d. 1300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. ir ad­mi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo bylą toje dalyje jo at­žvilgiu nutraukti. Apylinkės teismo nutarimo dalyje dėl pažeidimo numatyto ATPK 124¹ str. 7 d. apeliaciniu skundu neskundžia. Skunde nurodo, kad skun­džia­mame nutarime teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei bylos aplinkybes. Pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukcijos sąlygą – laikyti prietaisą pakankamu atstumu nuo mobiliųjų telefonų ir transliavimo sto­čių antenų. Policijos pareigūnas nepasiteiravo ar transporto priemonėje nėra sumontuota mo­bi­laus ryšio ar GPS transliavimo antenų/stočių, nepareikalavo išjungti mobiliuosius telefonus atlie­kant patikrinimą alkotesteriu. Dėl to alkotesterio parodymai buvo iš esmės netikslūs, iškreipti ir apelianto nuomone, nėra pagrindo jais vadovautis. Apylinkės teismas iškvietė specialistą R. Š., tačiau jo paaiškinimai buvo nekonkretūs. Taip pat skundas grindžiamas ir tuo, jog nebuvo laikomasi alkotesterio naudojimosi instrukcijos reikalavimo – turi būti praėjusios bent 15 min. nuo aromatinių gėrimų vartojimo. Šios aplinkybės policijos pareigūnas nesiaiškino, o apelianto teigimu, jis gėrė neal­koholinį gėrimą mažiau nei likus 15 min. iki patikrinimo alkotesteriu, todėl parodymai laikytini nepatikimais ir netiksliais. Skundą motyvuoja, kad įvykio dieną buvo tikrinama daugumos vai­ruo­to­jų neblaivumas, todėl pareigūnai turėjo daryti pertraukas tarp alkotesterio naudojimo, tačiau šie duo­menys teismo nebuvo išreikalauti, o tai galėjo turėti įtakos parodymų netikslumams apelianto atžvilgiu.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skun­do netenkinti.

M. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Pri­im­damas sprendimą dėl M. M. kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą ad­mi­nistracinį tei­sės pa­žei­di­mą, apylinkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino by­loje iškilusių prieš­ta­ravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar pa­nei­giančių įrodymų.

Nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, kurios patvirtintų arba paneigtų, kad fiksuojant pareigūnui pažeidimą buvo tinkamai įgyvendinti alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimai, t. y. byloje nėra aišku kokiu atstumu buvo alkotesteris nuo mobilių te­le­fonų ar perdavimo stočių antenų (šiuo atveju telemetrinis transporto priemonės sekimo įrenginys) tikrinant M. M. blaivumą, taip pat tinkamai neištirta ir nepatvirtinta aplinkybė ar blai­vu­mas buvo tikrinamas praėjus 15 min. nuo galimai aromatinių gėrimų vartojimo, ar ne.

Pirmosios instancijos teismas M. M. nubaudė, kvalifikuodamas jo veiką pagal ATPK 126 str. 1 d., tačiau teismas byloje tinkamai neištyrė visų aplinkybių ir nenustatė, ar pa­žei­dimą fiksavęs policijos pareigūnas tikrai ir tinkamai atliko jo nurodytus procesinius veiksmus, ka­dangi bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo apklaustas, kas šiuo atveju įtakojo nevi­sa­pu­sišką bylos ap­linkybių įvertinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išklausyti, įvertinti ir pašalinti ki­lu­sius neaiškumus. Aukštesnysis teismas spren­džia, kad šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos, ištirtos, ir tik po to padarytos atitinkamos iš­vados bei pri­imtas sprendimas dėl asmens kaltumo ar nekal­tumo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojų (policijos pa­trulių) nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo admi­nistracinio teis­mo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra svarbūs, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepa­kei­čia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, na­grinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įro­dy­mais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­miantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­menų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutarimą pa­naikinti ir admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., ape­lia­ci­nis skundas tenki­na­mas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., panaikinti ir M. M. admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.