Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.4.2; 2.3.4.5; 2.3.4.8; 2.3.4.12; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. gruodžio 7 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), , gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) registruotoje įmone „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. 2023 m. sausio 1 d. apie 13 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, kakta sudavė vieną kartą A. M. į nosį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. M..

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. K. nepripažino savo kaltės dėl inkriminuojamos veikos. Paaiškino, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 12 val. nusprendė nueiti pas vaikystės draugą A. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), jį pasveikinti su Naujaisiais metais. Pirmiau nuėjo į parduotuvę, nusipirko sausainių ir nuėjo pas draugą. Ten jau buvo A. M., jie abu sėdėjo prie stalo, matėsi, kad jis švenčia Naujuosius, nes ant stalo buvo alkoholinių gėrimų. Vos užėjo, nusirengė, iškart tarp jo ir A. M. kilo konfliktas, apsižodžiavo. Nežino, kodėl kilo konfliktas, gal dėl įvykių (duomenys neskelbtini) , bet tai buvo gal prieš 10 m. A. J. liepė jiems išeiti į laiką, tikriausiai nenorėdama, kad namie būtų triukšmaujama. Jis ir A. M. išėjo į lauką. Jis stovėjo terasoje prie laukųjų durų, o nukentėjusysis A. M. kiek toliau, gal už 1 m. ar 1,5 m. Užsidegė cigaretę, „pokalbis nesivystė“. Nepamena apie ką kalbėjosi. A. M. buvo piktas, keikėsi. Nukentėjusias jį įžeidinėjo žodžiais. A. M. ėmė greitai eiti link jo, o jis iš savisaugos palenkė galvą ir susirėmė galvomis. Kontaktas buvo, bet nestiprus. Nebuvo tyčinio smūgio. Jis buvo su kepure, gal kepurės logotipas „Levi's“ nubrozdino nosį. Įvykio dieną dėvėtą kepurę buvo teikta ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Po susirėmimo nukentėjusysis nesakė, kad jam skauda, nematė bėgančio kraujo nukentėjusiajam iš nosies. Matydamas, kad „nieko gero nebus“, užėjo į namo vidų, atsisveikino su A. J. ir išėjo namo. Niekas kitas nematė, kas įvyko tarp jo ir nukentėjusiojo namo kieme. Jis yra žemesnis už nukentėjusįjį, jo ūgis 1,79 m. Dar tą pačią dieną A. M. jam skambino, klausė: „ką darysim?“, rašė žinutę, siūlė tartis gražiuoju ar su visais „navarotais“. Nukentėjusysis tikriausiai jo telefono numerį sužinojo iš A. J., nes jis su nukentėjusiuoju niekada nebuvo draugai, tik nuo mokyklos laikų žinojo jį kaip to paties miestelio gyventoją. (duomenys neskelbtini) gal buvo susitikę, kur prasilenkę, bet tikrai nedirbo kartu. 2023 m. sausio 4 d. ar 5 d. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvos Respubliką sugrįžo tik gegužės mėn., apie tai, kad jo ieško policijos pareigūnai, jam pasakė mama. Įvykio dieną buvo blaivus, alkoholio nevartojo ir sutikdamas Naujuosius metus.

Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

3. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 408-427, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018 11.1 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 408-427, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

4. Nors kaltinamasis nepripažino kaltės, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4.1. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2023 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Švenčionių r. PK) padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00108-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas – A. M. 2023 m. sausio 1 d. protokolą-pareiškimą dėl to, kad 2023 m. sausio 1 d. 13.35 val. (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas R. K. ne mažiau vieno karto kakta trenkė A. M. į nosį sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–9);

4.2. A. M. 2023 m. sausio 1 d. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2023 m. sausio 1 d. 13.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu iš matymo pažįstamas R. K. ne mažiau vieno karto kakta trenkė A. M. į nosį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 10–17, 18–20);

4.3. 2023 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad gyvenamasis namas yra adresu (duomenys neskelbtini). Namas medinis, vieno aukšto, stogo danga dengta šiferiu, namas apkaltas šviesios spalvos medinėmis dailylentėmis. Įėjimo durys plastikinės su stiklo paketu (1 t., b. l. 21–27);

4.4. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2023 m. sausio 1 d. 13.29 val. bendruoju pagalbos numeriu paskambinęs A. M. pranešė, kad neseniai pažįstamas R. K. žodinio konflikto metu sudavė į nosį ir pasišalino. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Lauks policijos prie namo. Į iškvietimą reagavo Švenčionių r. PK pareigūnai Arvydas Tverijonas ir Jurgita Jakštonienė, pareigūnai atvyko 14.27 val. Filmuojama „Body“ kamera Nr. 5018 (1 t., b. l. 28–31);

4.5. Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Arvydo Tverijono 2023 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 14.12 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). neseniai pranešėjui pažįstamas R. K. esant žodiniam konfliktui sudavė į nosį ir pasišalino. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, laukia policijos prie nurodyto namo. Nedelsiant atvykę į pranešimo vietą mus pasitiko A. M., kuris paaiškino, kad žodinio konflikto metu nurodyto gyvenamo namo kieme iš matymo pažįstamas R. K. nemažiau vieno karto kakta trenkė A. M. į nosį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Įvykio vietoje R. K. nebuvo, pasišalino (1 t., b. l. 33–34);

4.6. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441 rodmenys patvirtina, kad 2023 m. sausio 1 d. 14.30 val. A. M. nustatytas 0,58 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 36);

4.7. patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441 patikra atlikta 2022 m. lapkričio 21 d. ir ji galioja iki 2023 m. gegužės 20 d., matuoklis yra tinkamas naudoti (1 t., b. l. 35);

4.8. 2023 m. sausio 1 d. asmens apžiūros protokolo užfiksuota, kad A. M. ant nosies matomas įdrėskimas, patinimas, kraujosruva (1 t., b. l. 66–72);

4.9. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2023 m. sausio 1 d. nutarimu A. M. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 82–87);

4.10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė Karolina Ginčienė 2023 m. vasario 8 d. pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad įvertinus viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Švenčionių rajono ligoninės pateiktą A. M. ambulatorinės asmens sveikatos istoriją bei CD-R laikmeną, padaryta išvada, kad A. M. nustatytas odos nubrozdinimas nosies dešinėje, padarytas kontaktuojant kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2023 m. sausio 1 d. 17.12 val. A. M. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. M. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Įvertinus A. M. nustatyto sužalojimo lokalizaciją (nosies dešinėje pusėje) ir pobūdį (0,3 cm skersmens), mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas griuvimo metu (1 t., b. l. 103–104);

4.11. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties rašte nurodoma, kad 2023 m. sausio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), pacientui A. M. nebuvo registruotas iškvietimas (1 t., b. l. 114);

4.12. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. sausio 1 d. įvykio metu buvo filmuojama mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera „Body“ Nr. 5018, yra 38 vaizdo įrašai, kurie fiksuoja vaizdą nuo 2023 m. sausio 1 d. 14.27 val. iki 16.20 val., todėl įrašai prijungtini prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 132–133, 134, 135, 136, 137);

4.13. kitų objektų apžiūros protokole fiksuoti mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „Body“ Nr. 5018 vaizdo įrašų apžiūros rezultatai. Vaizdo įraše „2023_0101_150001_026“ matoma, kad tarnybiniame automobilyje pareigūnas pildo dokumentus. Vaizdo įraše „2023_0101_142710_015“ užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į vietą, juos pasitinka vyras, kuris paaiškina: „žmogelis iš galvos į nosį sudavė ir išėjo“, „anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) , sužinojo, kad galimai jis apvogęs jo butą buvo. Jisai atėjo į svečius, niekas jo nekvietė. Paprašė jo išeiti į lauką pasišnekėti, ne pas žmogų namuose. Išėjo į lauką, jisai agresyviai buvo nusiteikęs stumtelėjo ir trenkė iš galvos į nosį“. Matomas nosies nubrozdinimas, kurį pareigūnai užfiksuoja darant nuotraukas. Tikrinamas pranešėjo blaivumas. Vaizdo įraše „2023_0101_143011_016“ matoma, kad pranešėjui nustatytas 0,58 promilės neblaivumas. Pranešėjas paaiškina, kad šiuo adresu buvo pas draugą. Žmogus nekviestas atėjo, pamatė jį, atsiminė ir paklausė, kad nereiktų pas žmogų svečiuose, pakvietė pasišnekėti jį į lauką. Normaliai šnekėjo, o jis trenkė į nosį, kraujas pradėjo bėgti. Pats jam skambino klausė „gal normaliai žmoniškai pasišnekam“, bet jis atsakė: „Ne, nieko aš nežinau. Nieko aš nedariau“. Pranešėjui atrodo, kad jis nebuvo girtas. Į pareigūno klausimą, kas jam trenkė, ar tą asmenį pažįsta, vyras nurodo, kad tai R. K.. Vaizdo įraše „2023_0101_143310_017“ užfiksuota, kaip pranešėjas aiškina, kad yra nelinkęs atleisti kaltininkui, rašys pareiškimą. Vaizdo įrašo „2023_0101_143609_018“ užfiksuota kaip atliekama įvykio vietos apžiūra. Pranešėjas pakviečia draugą, kuris nurodo, kad konflikto nematė, nes buvo namuose, jie kalbėjo, pykosi, liepė jiems eiti į lauką. Nurodo adresas yra (duomenys neskelbtini). Prisistato A. J.. Vaizdo įraše „2023_0101_143908_019“ užfiksuota kaip pranešėjas nuo medikų apžiūros atsisako, nurodo, kad pats savarankiškai kreipsis į medikus. Paaiškina, kad iš pat pradžių pilvu jį stumtelėjo. Vaizdo įraše „2023_0101_144207_020“ fiksuojami pareiškėjo paaiškinimai, kad R. K. klausė ko jis nori iš jo, į ką pranešėjas atsakė: „Palauk, nebūk kaip velnias“ ir tuomet R. K. trenkė jam iš galvos į nosį. Nurodo, kad R. K. atėjo pas A. į svečius, nes jie bendrauja. Vaizdo įrašuose „2023_0101_144506_021“, „2023_0101_144805_022“, „2023_0101_145104_023“, „2023_0101_145403_024“, „2023_0101_145403_025“, „2023_0101_150300_027“, „2023_0101_150559_028“, „2023_0101_150858_029“, „2023_0101_151157_030“, „2023_0101_151456_031“, „2023_0101_151755_032“ „2023_0101_152054_033“, „2023_0101_152353_034“, fiksuojama kaip pildomi procesiniai dokumentai. Vaizdo įraše „2023_0101_145403_024“ matoma, kaip pareigūnas pildo procesinius dokumentus ir nurodo, kad matomas nosies patinimas ir nubrozdinimas. Vaizdo įrašuose „2023_0101_152652_035“, „2023_0101_15951_036“, „2023_0101_153250_037“, „2023_0101_153549_038“, „2023_0101_153848_039“ ir „2023_0101_154147_040“ užfiksuota pareiškėjo apklausa, pildomas apklausos protokolas. Vaizdo įraše „2023_0101_153549_038“ pareiškėjas nurodo, kad paskambino jam telefonu, jisai pasakė: „Ką čia išsigalvoji? Kokia nosis“. Vaizdo įraše „2023_0101_155941_046“ matoma kaip pildomas asmens apžiūros protokolas. Fiksuojamas nosies įdrėskimas, patinimas, kraujosruva. Vaizdo įrašuose „2023_0101_154446_041“, „2023_0101_154745_042“, „2023_0101_155044_043“, „2023_0101_155343_044“, „2023_0101_155642_045“, „2023_0101_160240_047“, „2023_0101_160539_048“, „2023_0101_160838_049“, „2023_0101_161137_050“, „2023_0101_161436_051“, „2023_0101_161735_052“ matoma kaip pareigūnas pildo duomenis IBPS (1 t., b. l. 138–141);

4.14. kitų objektų apžiūros protokole fiksuoti skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūros rezultatai. Garso įrašo trukmė 3.12 min. Įrašo pradžia 2023 m. sausio 1 d. 13.29 val. Asmuo: „Laba diena. Norėjau pasiteirauti, ką daryti tokiu atveju. Atėjo žmogus trenkė man į nosį, pasruvo kraujais nosis. Jisai dabar išėjo, pabėgo. Aš nežinau, kur man čia kreiptis“. Į operatoriaus klausimą ar pas jį atėjo kažkoks žmogus, atsakė: „Ne. Aš pas draugus dabar esu svečiuose ir ten jo draugas, aš jį pažįstu. Aš jį pasikviečiau pakalbėti į lauką, kadangi jisai buvo negražiai ant manęs visokių nesąmonių prikalbėjęs. Jisai išėjęs į lauką trenkė man į nosį, man prakirto nosį, ir dabar pasišalino“. Operatoriui paprašius nurodyti adresą, nurodo (duomenys neskelbtini), prie vaikų globos namų. Operatoriui paklausus ar žino to žmogaus vardą, pavardę, atsako: „Jo. R. K.“. Operatoriui pasiteiravus ar K. yra pažįstamas, atsako: „Nu žinau aš jį“. Operatoriui uždavus klausimą: „Tai jūs išėjote į lauką pasišnekėti ir jis jums sudavė į nosį?“, atsako: „Taip. Jisai pirma pilvu mane pastūmė, tada sakau: „ką tu čia darai?“, jisai man iš galvos trenkė į nosį, dar norėjo tikriausiai pasimušt, normaliai žodžiais kalbėdamas nuraminau jį, jisai tada išėjo pamatęs, kad aš telefoną paėmiau rankas“. Operatoriui paklausus, kur išėjo, atsako: „Gal namo aš nežinau. Aš jam skambinau, sakau: „tai grįžk pasišnekam kas čia buvo“. „Aš nenoriu su tavim šnekėt“. Skambinęs asmuo prisistato kaip A. M., nurodo, kad greitoji medicinos pagalba jam nereikalinga. Operatoriui nurodžius: „Gerai informuosim pareigūnus palaukite, su jumis susisieks ir atvažiuos prie to namo (duomenys neskelbtini)“, asmuo atsako: „Gerai, tvarkoj“ (1 t., b. l. 142–144);

4.15. 2023 m. rugpjūčio 7 d. apklausos metu A. K. nurodė, kad R. K. yra jo brolis. Brolio prašymu nori pateikti tyrėjai žieminę kepurę su logotipu „Levi's“. Tai yra jo broliui priklausanti kepurė. Kokiu tikslu reikia pateikti tą kepurę, nežino, tiesiog paprašė pagalbos pateikti ją tyrėjai. Mes nesame labai artimi broliai, nesidaliname savo rūpesčiais, gyvename atskirus gyvenimus, todėl nežinau kas jo gyvenime vyksta (1 t., b. l. 169–171);

4.16. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodoma, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. A. K. pateikė žieminę kepurę su logotipu „Levi's“ (1 t., b. l. 172–174);

4.17. 2023 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokolo užfiksuoti 2023 m. rugpjūčio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo A. K. pateiktos žieminės kepurės apžiūros rezultatai. Apžiūros metu nustatyta, kad kepurė yra trikotažinė, dviejų sluoksnių, tamsiai mėlynos spalvos. Kepurės priekinėje dalyje yra raudonos spalvos, išsiuvinėtas logotipas su užrašu „Levi's“. Logotipo kraštai neatsikišę, neatsiknoję, lygūs. Logotipo viršutinės dalies ilgis – 3,7 cm., apatinės dalies ilgis – 3 cm., plotis – 1,7 cm. Apžiūrėta kepurė supakuota į paketą Nr. 0017767 (1 t., b. l. 175–182);

4.18. kaltinamojo gynėja atsiuntė duomenis, kuria patvirtina, kad 2023 m. sausio 1 d. iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) siųsta žinutė: „Okey jei nenori gražiai rasirinkt galim su visais navrotais“ (2 t., b. l. 28, 29);

4.19. 2023 m. birželio 7 d. buvo atlikta nukentėjusiojo A. M. ir įtariamojo R. K. akistata, kurios metu paprašius papasakokite apie 2023 m. sausio 1 d. įvykį adresu (duomenys neskelbtini), apie kurį davėte parodymus, nurodyti R. K. veiksmus, nukentėjusysis A. M. atsakė: atėjo į namus, aš pasikviečiau jį į lauką pasikalbėti, išėjome į lauką, jis man trenkė į nosį su kakta iš galvos vieną kartą ir pasišalino. Bėgo man kraujas iš nosies. Jokių konfliktų prieš tai namuose nebuvo. Į lauką pasikviečiau jį pasikalbėti dėl senų nesutarimų, kurie įvyko (duomenys neskelbtini) . Aš nei vieno smūgio jam nesudaviau, tik išėjome į lauką ir jis man trenkė iš galvos. Buvau nedaug išgėręs, bet girtas nebuvau. Į policiją kreipiausi tą pačią valandą. Jis pirmas mane užpuolė, matomai galvojo, kad aš su juo muštis norėsiu. Daugiau jokių smūgių R. man nesudavė, tik tą vieną smūgį kakta į nosį. Skaudėjo man nosį, lūžį nustatė. Paprašius įtariamojo pakomentuoti nukentėjusiojo parodymus, įtariamasis R. K. nurodė: nesutinku su jo parodymais. Aš nuėjau pas draugą į svečius, A. buvo girtas, pradėjo rėkti, draugas paprašė mūsų išeiti į lauką. Aš išėjau ir man iš paskos išėjo jis, kuris pirmas išėjo aš nepamenu šiuo metu, išėjome į lauką, jis svirduliavo, priėjo arti manęs, neišlaikė koordinacijos ir rėžėsi į mane, ėjo link manęs ir veidu rėžėsi į mano kepurės logotipą. „Koliojosi“ keiksmažodžiais, aš pamačiau, kad „pokalbis nevyksta“, nuėjau namo, atsisveikinau su draugu ir išėjau. Aš buvau su kepure, mėlynos spalvos, megzta su išsiuvinėtu logotipu ant jos. Aš su kakta jam nesudaviau jokio smūgio, jis pats į mane rėžėsi. Kraujo aš nemačiau. Neieškojau jokio konflikto, atsisveikinau ir išėjau. Paprašius pakomentuoti įtariamojo parodymus nukentėjusysis A. M. atsakė: girdėjau, mano girtumas buvo nustatytas ir nebuvau ant tiek neblaivus, kad nesuvokčiau ką darau ir kad atsitrenkčiau pats. Nesuprantu kaip galima sulaužyti nosį atsitrenkus pačiam. Nosies lūžis man nustatytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, daugiau niekur nesigydžiau, jokių žymių kitų nebuvo. Aš nepamenu ar R. buvo su kepure ar be jos, negaliu pasakyti. Aš nebuvau girtas, kad svirduliuočiau, buvau puikios koordinacijos ir viską puikiai pamenu. Nesvirduliavau ir pats į R. neatsitrenkiau ir nesusižalojau. Aš laikausi savo parodymų, kad jis man sudavė kakta vieną kartą man į nosį. Jei nieko nebūtų buvę nebūčiau kvietęs policijos, nesu kvailas. Paprašius įtariamojo pakomentuoti nukentėjusiojo parodymus, įtariamasis R. K. nurodė: jis svirduliavo ir atsitrenkė man į kepurėje esantį logotipą. Smūgio, kurį nurodo A. aš jam nesudaviau. Nesutinku su jo parodymais ir laikausi savo parodymų. Į įtariamojo R. K. klausimą „Kodėl iš karto nesikreipė į policiją, o siuntė man žinutę „OK. jei nenori gražiuoju tai galime su visais „navarotais“?, nukentėjusysis A. M. atsakė: Taip rašiau, iškart po įvykio kai jis pabėgo jam paskambinau, bet jis pasakė nieko nežinąs, todėl parašiau tokio pobūdžio žinutę. Norėjau, kad jis paaiškintų kodėl taip pasielgė, policijos iškart nekviečiau, o jam nesutikus pasiaiškinti iškviečiau policiją. Pas A. paėmiau jo numerį ir parašiau. Viskas tai vyko 15 min. bėgyje. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Išgirdau, kad nukentėjusysis po įvykio paėmė telefono numerį iš A.. Įvykis buvo lauke, Jus po įvykio nuėjote į namą pas A. ir paprašėte telefono numerio. Koks laiko tarpas praėjo nuo įvykio?“, nukentėjusysis A. M. atsakė: „Kokių 15–20 min. po įvykio praėjo, iškart po įvykio paskambinau norėjau pakalbėti, nežinau koks tiksliai atstumas praėjo. (duomenys neskelbtini) gyvena A., viskas įvykio lauke prie namo durų. Viskas įvykio kieme prie namo durų. Kitų kiemų nesimato nuo namo durų“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Ar A. buvo tuo metu namuose, ar matė Jūsų pokalbį lauke prie namo durų?“, nukentėjusysis A. M. atsakė: „Negalėjo matyti, nes jis buvo namuose, nebuvo išėjęs“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Kada Jus atėjote pas A. po įvykio, ar jam papasakojote įvykio aplinkybes?“, nukentėjusysis A. M. atsakė: „Iškart stipriai bėgo kraujas, nustojus kraujui bėgti užėjau pas A.. Užėjęs pas A. pasakiau, kad R. man trenkė į nosį ir paprašiau jo telefono numerio, kad galėčiau išsiaiškinti, kodėl taip viskas įvyko“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Jūsų rašytoje žinutėje po įvykio yra akivaizdžiai gramatinės klaidos. Ar jus buvote girtas, tokioje būklėje, kad negalėjo parašyti gramatiškai teisingai?“ nukentėjusysis A. M. atsakė: „Aš visą laiką darau gramatinių klaidų, buvau susijaudinęs, galėjau dėl to klaidų padaryti. Man į nosį trenkta, tai dėmesio į gramatines klaidas nekreipiau“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Po kiek laiko nuo, vadinamo Jūsų, smūgio sudavimo Jums, Jus kreipėtės į policiją?“ nukentėjusysis A. M. atsakė: „Neskaičiavau tuo momentu laiko, iki pusantros valandos galimai, aš dabar neatsimenu ir tiksliai pasakyti negaliu, nefiksavau laiko“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Ar turėjote su savimi laikrodį įvykio metu?“ nukentėjusysis A. M. atsakė: „Neturėjau, turėjau telefoną“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Ar jame žiūrėjote laiką?“ nukentėjusysis A. M. atsakė: „Iškart nežiūrėjau, išsikvietęs policiją žiūrėjau, nemažai laiko praėjo, iškart tikslesnius parodymus daviau, kur yra viskas nurodyta“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Ar į įvykio vietą išsikvietėte pareigūnus ar pats atėjote į policiją?“ nukentėjusysis A. M. atsakė: „Į įvykio vietą išsikviečiau, pareigūnai viską užfiksavo“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Įvykis buvo 2023 m. sausio 1 d.. Ar sausio 1 d. Jus vartojote alkoholį, jei taip, kokį kiekį ir ką gėrėte?“ nukentėjusysis A. M. atsakė: „Vartojau nedidelį kiekį brendžio po Naujųjų metų sutikimo, apie 300 gramų išgėriau, gal per kokias tris valandas tą kiekį išgėriau. Prieš Naujuosius metus alkoholio nevartojau“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Kada atėjote į svečius pas A.?“ nukentėjusysis A. M. atsakė: „ Ryte, sausio 1 d., 6-7 val.“ Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Ar būnant pas A. sausio 1 d. vartojote alkoholį?“ nukentėjusysis A. M. atsakė: „Ne, nevartojau, A. su manimi irgi negėrė, gal prieš tai kažką gėrė, nežinau“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Ar įvykio metu Jus buvote apsvaigęs nuo alkoholio?“ nukentėjusysis A. M. atsakė: „Kaip parodė parodymai kažkiek buvau išgėręs, nuo 00.00 iki 3.00 val. nakties vartojau, tame tarpe“. Į įtariamojo gynėjos klausimą: „Ar negalėjote Jus kažkur kitur patirti sužalojimus?“ nukentėjusysis A. M. atsakė: „Negalėjau, nes puikiai atsimenu kas buvo, kitur nepatyriau sveikatos sužalojimų, tai tvirtinu“ (2 t., b. l. 91–98, 99–104, 105–107, 108–109);

4.20. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. birželio 7 d. buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. M. ir įtariamojo R. K.. Procesinio veiksmo metu dalyvavo įtariamojo R. K. gynėja Rasminta Martinaitienė. Akistata buvo atliekama nuotoliniu būdu, per „Teems“ konferencinį ryšį, buvo daromas garso ir vaizdo įrašas. Po procesinio veiksmo atlikimo, visiems proceso dalyviams asmens duomenų pažymoje nurodytais elektroninio pašto adresais pasirašymui buvo išsiųsti procesiniai dokumentai. Pasirašytus dokumentus atsiuntė nukentėjusysis A. M. ir gynėja Rasminta Martinaitienė. Įtariamasis R. K. pasirašytų dokumentų nepateikė, į tyrėjos rašytus elektroninius laiškus, kurie yra pridėti prie medžiagos, jis neatsakė (2 t., b. l. 110–111);

4.21. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo seno kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, be to, (duomenys neskelbtini) priėmė kaltinamąjį ir jo draugą gyventi kartu su juo nuomojamame būste, bet kaltinamasis apgavo ir iš jo atėmė būstą su baldais, po to jis buvo apvogtas, įtaria, kad tai galėjo padaryti kaltinamasis, taip pat jam žinoma, kad kaltinamasis yra jį apkalbėjęs. Tai buvo seniai, tai neturi įtakos jo duodamiems parodymams, nes jis žino, už pranešimą apie nebūtų nusikaltimą ar melagingų parodymų davimą teisme gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įvykio dieną sutikęs kaltinamąjį norėjo su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti, ar tai yra tiesa, kas kalbama. Paaiškino, kad buvo sutaręs su draugu A. J., kad Naujųjų metų naktį po vidurnakčio ateis pas jį. Pats šventė Naujuosius su šeima ir tėvais, su jais vartojo alkoholį, bet po vidurnakčio namiškiams nuėjus miegoti, pasiėmė brendžio butelį nuo stalo (pradėtą ir nebaigtą gerti) ir išėjo pas draugą A. J., kuris Naujuosius sutiko su kitais draugais. Pas draugą pabuvo gal porą valandų, išgėrė gal stikliuką. Po to sugrįžo namo, pamiegojo ir vėl ryte, apie 8–9 val. nuėjo pas draugą A. J.. Tuomet pas A. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), atėjo kaltinamasis. Jį pamatęs kaltinamasis, matyt, suprato, kad bus negerai dėl to, kas atsitiko (duomenys neskelbtini) , todėl jis pasiūlė kaltinamajam išeiti į lauką pasikalbėti, nes nenorėjo, kad jų pokalbį girdėtų draugas. Norėjo tik pasikalbėti, o muštis. Apsiavė batus, apsirengė striukę ir išėjo į lauką. Vos išėjo į gyvenamojo namo kiemą, kaltinamasis jį pastūmė jį rankomis į krūtinę. Atsilošė, bet nebuvo nukritęs. Kai sugrįžo į pirminę padėtį, t. y. atsistojo tiesiai po pastūmimo, kaltinamasis trenkė jam galva į nosį. Iš nosies ėmė bėgti kraujas. Tuo metu kaltinamasis įėjo į namą ir atsisveikino su A. J. ir išėjo. O jis pats tuo metu buvo lauke, bandė stabdyti kraujavimą iš nosies. Dėjo sniego. Iš nosies kraujavo gana stipriai, net striukė buvo ištepta krauju. Gal 10 min. bėgo kraujas. Kai sustabdė kraujavimą nuėjo pas A. J. ir paprašė duoti kaltinamojo telefono numerį. Draugui pasakė, kad kaltinamasis jam trenkė į nosį. A. J. davė telefoną. Skambino kaltinamajam, nes norėjo, kad šis grįžtų ir paaiškintų, kodėl jis taip pasielgė. Kaltinamasis apsimetė, kad nesupranta, apie ką kalbama („kokią nosį?“). Telefoninio pokalbio pagrasino, kad pokalbį įrašinėja, bet kaltinamasis padėjo ragelį. Po to rašė jam žinutę. Paskambino Nr. 112. Maždaug po 20 ar 30 min. atvyko policijos pareigūnai. Jis juos pasitiko išėjęs prie pagrindinio kelio, nes nežinojo ar nurodė gerą namo numerį, nes ant namo nėra iškabos su numeriu. Viską papasakojo pareigūnams, rodė, kur jam bėgo kraujas, pareigūnai apžiūrėjo jį, paėmė jo parodymus. Net kai buvo pildomai dokumentai įlipus į tarnybinį pareigūnų automobilį jam ir vėl buvo pradėjęs bėgti kraujas. Pareigūnas dar davė nosinaitę, kad sustabdytų kraujavimą. Po to žmona jį nuvežė į ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini). Medikai jį apžiūrėjo, padarė rentgeną, nes įtarė nosies lūžį. Daugiau į medikus nesikreipė. Įdrėskimas užgijo. Po suduoto smūgio į nosį jam bėgo kraujas, apsvaigo galva, skaudėjo, atsirado įdrėskimas ant nosies, kurio anksčiau, t. y. iki įvykio, nebuvo. Nereiškia reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad jo ūgis yra 1,84 m. Neprisimena, ką įvykio dieną buvo apsirengęs kaltinamasis. Įvykio dieną kaltinamasis nedėvėjo kepurės, būtų įsiminęs. Tikrai negalėjo kartu su kaltinamuoju rūkyti, kaip teigia kaltinamasis, nes nebūtų spėjęs užsidegti cigaretės. Įvykio vieną nesijautė girtas, jam buvo nustatytas apie 0,5 promilės neblaivus, puikiai prisimena įvykio aplinkybes, gerai orientavosi aplinkoje.

4.22. 2023 m. lapkričio 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai. 2023 m. sausio 1 d. buvo atlikta A. M. apklausa, surašytas apklausos protokolas, kuriame nurodoma, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 11.00 val. atėjo pas draugą A. J. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Jam svečiuojantis pas draugą A. J. apie 13 val., nurodytu adresu, atėjo iš matymo pažįstamas R. K., kuriam jis turėjo klausimų dėl praeityje įvykusių nesklandumų. Jiems išėjus iš draugo A. J. namų į kiemą, pastarasis jį stumtelėjo, o vėliau, kartą kakta trenkė jam į nosį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Po smūgio kakta į veidą jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Jis paklausė R. K.: „ką tu čia darai?“, pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, norėjo su juo muštis. Jis jam pasakė, kad tik su juo norėjo pasikalbėti. Užėjęs pas draugą A. J. į namus truputi atsigavo, o vėliau apie įvykį Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 paskambino į policijai. Medikų pagalba tuo metu jam nebuvo reikalinga, dėl patirtų sužalojimų savarankiškai kreipsis į medicininę įstaigą (1 t., b. l. 45–50). 2023 m. kovo 6 d. papildomos apklausos matu A. M. paaiškino, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) , Bostono mieste tai maždaug vyko 2013–2014 m., tiksliau neatsimena su pažįstamu iš matymo R. K. iš (duomenys neskelbtini), buvo susipažinęs ir ten bendravo bendrų žmonių rate. Vėliau (duomenys neskelbtini) buvo jam padaryta finansinė žala ir vėliau jam paaiškėjo iš pažįstamų, kad dėl to prisidėjo R. K.. R. K. duomenų neturi, jam gali būti 34-35 m. Jo draugas A. J. bendrauja su R. K. ir gali turėti jo duomenų. 2023 m. sausio 1 d. apie 11 val. kaip ir sakė, atėjo pas savo draugą A. J. į namus minėtu adresu ir ten bendravo. Apie 13 val. pas A. J. į jo namus atėjo nekviestas R. K.. Kiek žino, jis dirba užsienyje, gali būti šiuo metu (duomenys neskelbtini). R. K. atėjo iki virtuvės ir kai pamatė jį nustebo, pamatęs jį buvo nepatenkintas. A. M. norėjo paklausti R. K. dėl įvykusio įvykio (duomenys neskelbtini)mieste, nors nuo to įvykio buvo praėję daug laiko. R. K. pasakiau, kad einam į lauką pasišnekėti, nes nenorėjau, kad mano draugas A. girdėtų mūsų pokalbio. R. K. pasakė: „einam“. Tik išėjus pro įėjimo duris į lauką, prie durų, A. M. nespėjus pradėti pokalbio, R. K. pirmas jį stumtelėjo, t. y. savo dviem rankom pastūmė jį į krūtinės sritį. Jis pasakė agresyviai nusiteikęs: „Kas tau nepatinka?“ ir tada nieko nespėjus jam atsakyti, R. K. jam stipriai trenkė savo kakta vieną kartą į nosies sritį. A. M. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Mano draugo A., kai sudavė smūgį, laike nebuvo. A. J. gali patvirtinti, kad tą dieną atėjo pas jį R. K. ir po jų pokalbio jis į A. namus, gal po, daugiausia, 5 min. jis grįžo su sužalota nosimi. Draugo kiemas nėra filmuojamas. Kitų žmonių aplink nematė. Kai R. K. jam kakta sudavė smūgį, jis jam pasakė: „Pokalbis baigtas, prisidarei problemų pakankamai“. R. K. po šių žodžių pasisuko ir išėjo. R. K. buvo vienas. Grįžęs pas A. J. į namus, po 10–15 min. paskambino dėl įvykio pagalbos numeriu 112. Dėl sužalojimų pats nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajono ligoninę. Ligoninėje jam nustatė nosies lūžį. Po įvykio nedarbingumo nebuvo išėjęs, nes galėjo dirbti savo darbą. Dėl civilinio ieškinio pateikimo apsispręs vėliau. Nori, kad R. K. atsakytų įstatymu nustatyta tvarka už savo neteisėtus veiksmus (1 t., b. l. 62–65). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad pareigūnams nuo pat pradžių sakė, kad buvo vienas smūgis, o jie užrašė, kad „ne mažiau kaip vienas“ teigdami ši fazė būtent tai ir reikia. Pripažįsta, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, akistatoje nurodytas laikas, kada jis atėjo pas A. J. skiriasi nuo nurodyto teisiamojo posėdžio metu. Į laikrodį nežiūrėjo, todėl laiką įvardija apytikrį. Gal kai kurias aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, nei dabar. Teisme nurodė taip, kaip buvo. Nors akistatos protokole nurodoma, kad į klausimą apie alkoholio vartojimą jis atsakė, kad jo nevartojo, teisiamojo posėdžio metu tiksliai nurodė ką, kada ir kiek vartojo. Akistatos metu gal netinkamai suprato klausimą, nes švęsdamas Naujuosius metus vartojo alkoholį. Paskambinęs Bendruoju pagalbos numeriu sakė, kad kaltininkas pastūmė pilvu, o teisme – rankomis į krūtinę, gal kaltinamasis rankas laikė ties pilvu. Nors paskambinęs Bendruoju pagalbos numeriu teigė, kad nuramino kaltinamąjį, gal turėjo omenyje, kad klausė jo, ką šis daro, kad nori tik pasikalbėti, o ne mištis. Gal operatoriui nevisiškai tiksliai nurodė įvykio aplinkybes, nes buvo neseniai gavęs smūgį į nosį, skaudėjo, nesureikšmino operatoriui nurodomos informacijos, nes manė, kad svarbiausia viską papasakoti pareigūnams.

4.23. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo vaikystės draugai. Su abiem sutaria gerai. Naujuosius sutiko su draugais, po vidurnakčio pas jį atėjo nukentėjusysis. Buvo jau labai girtas, tikriausiai užmigo, bet ryte, apie 6 ar 7 val. atsikėlė ir nukentėjusysis jau buvo. Susidarė įspūdis, kad net nebuvo išėjęs. Buvo dviese, kai pas jį atėjo kaltinamasis. Vienas į kitą keistais pažiūrėjo ir abu vienu metu ėmė kalbėtis. Žinojo, kad jų santykiai nėra geri, kažkas yra buvę, bet tiksliai nežino kas. Liepė jiems eiti į lauką. Jie išėjo. Po kelių minučių sugrįžo kaltinamasis, atsisveikino. Dar po keleto minučių atėjo nukentėjusysis ir paprašė kaltinamojo telefono. Nukentėjusysis pasakė, kad kaltinamasis jam trenkė į nosį. Padavė telefoną ir jis išėjo. Kitąkart nukentėjusysis atėjo ir pasakė, kad atvažiavo policija, paprašė išeiti į lauką. Pareigūnai klausė, kam priklauso namai, ar ką nors jis matė. Pats visą laiką buvo namie, į kiemą nebuvo išėjęs, todėl nieko nematė. Po šio įvykio bendravo su kaltinamuoju, klausė už ką trenkė į nosį nukentėjusiajam. Kaltinamasis atsakė, kad per arti prikišo savo snukį ir gavo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir viską, kas jam žinoma papasakojo tyrėjai;

4.24. 2023 m. lapkričio 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2023 m. kovo 16 d. apklausos metu liudytojas A. J. paaiškino, kad A. M. pas jį į svečius atėjo 2023 m. sausio 1 d. nakties metu apie 1.00 val., tai yra Naujųjų Metų naktį. Jis prieš tai jam minėjo, kad bus kaimynystėje pas motiną ir galimai užeis į svečius. Visą naktį ir kitą dieną šventė Naujuosius, buvo dviese, daugiau žmonių nebuvo, vartojo alkoholį, gėrė įvairius turimus alkoholinius gėrimus. 2023 m. sausio 1 d. galimai jau po 12.00 val., dienos metu, pas jį į namus atėjo R. K.. Jis jo nekvietė, nes žinojo, kad jie tarpusavyje yra jau senai susipykę, jie būnant užsienyje – (duomenys neskelbtini) – kažko tarpusavyje nepasidalino, bet tai jau buvo senai, gal prieš 12 metų ir nuo to laiko jie tarpusavyje jokių ryšių nepalaiko ir nebendrauja. R. K. buvo blaivas, jis taip pat gyvena netoli nuo jo. R. K. tik užėjus į namus iškart tarp jo ir A. M. kilo žodinis konfliktas, kas tiksliai pradėjo žodinį konfliktą jis neprisimena, abudu vienas kitą vadino apgavikais. Tai buvo sekundžių reikalas, kai R. K. tik užėjo į mano namus, kilo žodinis konfliktas. Po ko jis pasakė savo santykius eiti aiškintis į lauką ir jie abu išėjo, o jis liko namie. Lauke apie 3–4 min. jie kalbėjosi. Atėjo į namus R. K., atsisveikino su juo ir pasakė, kad užeis kai A. M. nebus. Jam išėjus A. atėjo į namus, ar tai A. jau namie buvo, neprisimena tiksliai visos sekos, bet jo nosis buvo pradrėksta (buvo įdrėskimas), iš šios žaizdos matėsi nedaug kraujo. Iš pačios nosies kraujas jam nebėgo. A. M. paaiškino, kad R. K. jam galva sudavė į nosį. A. M. pasakė, kad iškvies policiją, išėjo į lauką su kažkuo kalbėjo ir netrukus atvyko pareigūnai. R. K. tuo metu jau nebuvo. Jis pats nematė, kas tarp jų įvyko ir kas kam sudavė smūgius jis nematė, pasakyti negali šito. Kaip jis suprato, šis konfliktas tarp jų kilo dėl senų nesutarimų. Po įvykio jis kalbėjo su R. K., domėjosi kas tarp jų įvyko, R. K. jam paaiškino, kad A. M. „pradėjo šokinėti prieš jį“, buvo priėjęs pernelyg arti prie jo, todėl R. K. jam smogė vieną kartą galva. Su R. K. jis iki šiol palaiko ryšį, su A. M. taip pat (1 t., b. l. 153–156). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad pats yra rusakalbis, su kaltinamuoju bendravo rusų kalba. Savo kalboje šiaip žodžio „smogė“ nevartoja, galėjo pavartoti žodį „trenkė“. Tikslių žodžių, kuriuos jam pokalbio metu pasakė kaltinamasis dabar neprisimena, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atpasakojo savo pakalbį su kaltinamuoju savais žodžiais;

4.25. teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. nurodė, kad yra Švenčionių r. PK pareigūnas. 2023 m. sausio 1 d. dirbo kartu su Švenčionių r. PK pareigūne Jurgita Jakštoniene. Pagal budėtojo pranešimą nuvyko į iškvietimą, juos prie kelio pasitiko nukentėjusysis. Sakė, kad iš matymo pažįstamas asmuo jam galva trenkė į norį. Matėsi, kad nosis sužalota. Atliko procesinius veiksmus: surašė pareiškimą, pažiūrėjo įvykio vietą, asmens apžiūros protokole užfiksavo matomus sužalojimus ant nukentėjusiojo. Taip pat kalbėjosi su namo savininku, bet jis sakė, jog nieko nematė. Jei būtų bėgęs kraujas, būtų tai pažymėjęs dokumentuose. Jei įvykio vietoje būtų matęs kraujo dėmių, būtų pažymėjęs įvykio vietos apžiūros protokole. Regis, buvo šiek tiek pasnigę tądien. Prisimena, kad atsisėdus į tarnybinį automobilį nukentėjusiajam buvo pradėjęs bėgti kraujas, siūlė jam servetėlę, kad sustabdytų kraujavimą. Kaltininko įvykio vietoje nebuvo. Sausio 1 d. buvo daug iškvietimų, todėl iškart nenuvyko pas kaltininką ir jo neieškojo. Atvykę pagal iškvietimą stengėsi užfiksuoti viską, ką mato, visas aplinkybes, kurios gali būti svarbios. Neprisimena ar asmenys, su kuriais bendravo, buvo blaivūs ar ne, tikriausiai, kad ne, nes pirma Naujųjų metų diena, bet asmenys, net jei buvo neblaivūs, mintis dėstė rišliai;

4.26. 2023 m. lapkričio 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2023 m. birželio 22 d. apklausos metu liudytojas A. T. paaiškino, kad dirbant kartu su Švenčionių r. PK vyr. patrule Jurgita Jakštoniene, 2023 m. sausio 1 d. apie 13.35 val. buvo gautas Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjui A. M., įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir pažįstamo R. K., pastarasis sudavė A. M. į nosį ir pasišalino. Nedelsiant atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko A. M., kuris paaiškino, kad žodinio konflikto metu nurodyto gyvenamo namo kieme, prie įėjimo durų, iš matymo pažįstamas R. K. vieną kartą kakta trenkė jam į nosį, tuo sukeldamas A. M. fizinį skausmą. Jiems atvykus įvykio vietoje R. K. nebuvo. Apžiūrint A. M. ant nosies matėsi įdrėskimas, patinimas ir kraujosrūva. Pildant procesinius dokumentus jam iš nosies bėgo kraujas. A. M. buvo nustatytas lengvas girtumas. Nuo medikų apžiūros jis atsisakė nurodydamas, kad į medikus kreipsis savarankiškai. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta. Pradėtas ikiteismini tyrimas (1 t., b. l. 161–164);

4.27. teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. J. nurodė, kad yra Švenčionių r. PK pareigūnas. 2023 m. sausio 1 d. dirbo kartu su Švenčionių r. PK pareigūnu Arvydu Tverijonu. Pagal budėtojo pranešimą nuvyko į iškvietimą, juos ant gatvės pasitiko nukentėjusysis, kuris nurodė, jog jam galva trenkė į norį. Matė ant nosies nubrozdinimą, nosis buvo patinusi. Atliko procesinius veiksmus: surašė pareiškimą, pažiūrėjo įvykio vietą, asmens apžiūros protokole užfiksavo matomus sužalojimus ant nukentėjusiojo. Dokumentus pildė jos kolega, nes jis tyrėjas. Ji buvo kartu su kolega, kai buvo apžiūrima įvykio vieta. Jei būtų pastebėjusi grumtynių ar kraujo pėdsakų, būtų atkreipusi kolegos dėmesį, kad šis užfiksuotų. Neprisimena ar įvykio vietoje buvo kraujo. Jei įvykio vietoje būtų buvę kraujo dėmių, būtų pažymėję įvykio vietos apžiūros protokole. Sausio 1 d., ypač vakarop, buvo daug iškvietimų, o tuo metu, nebuvo daug iškvietimų;

4.28. teisiamojo posėdžio metu specialistė Karolina Ginčienė nurodė, kad ji pateikė specialisto išvadą įvertusi jai pateiktus medicininius dokumentus ir aprašytas įvykio aplinkybes. Palaiko išvadą, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors nukentėjusįjį pažiūrėjęs medikas diagnozavo nosies lūžį, tačiau nesant lūžio linijų, nosies kaulų lūžio ji nekonstatavo. Paaiškino, kad nosis yra itin jautri vieta, nes nervai yra itin arti odos paviršiaus, todėl dėl kontakto su kietu buku daiktu iš nosies bėga kraujas, ji patinsta, jei suduodamas smūgis į nosies viršutinę dalį, gali atsirasti mėlynės po akimis. Nosikaulis lūžtas dėl didelio smūgio, o oda ant nosies gali būtų pažeista ir dėl nedidelės jėgos poveikio, nes oda itin plona. Šiuo konkrečiu atveju buvo nustatytas 0,3 cm nubrozdinimas. Dėl sužalojimo nedidelio dydžio, sunku detalizuoti daiktą, kuriuo jis galėjo būti padarytas, tačiau toks sužalojimas gali būti padaromas kietu buku daiktu, turinčiu nedidelę plokštumą, riboto paviršiaus daiktu. Asmens apžiūros metu darytos nuotraukos jai nebuvo pateiktos, tačiau teisiamojo posėdžio metu įvertinusi juose užfiksuotas aplinkybes, t. y. įvertinusi nuotraukas Nr. 1 (1 t., b. l. 70) ir Nr. 2 (1 t., b. l. 71), nubrozdinimo lokaciją, teigia, kad tokį sužalojimą, t. y. nubrozdinimą, tokioje vietoje, mažai tikėtina, kad galėjo būti padarytas suduodant smūgį kakta. Tam trukdo anatomija. Šiuo konkrečiu atveju nubrozdinimas yra ant nosies šono, nugarėlė išlinkusi, pakrypusi daugiau į dešinę pusę. Gal ir būtų įmanoma tokį sužalojimą padaryti, jei galva sukosi, bet ne stovint tiesiai. Jei smūgį suduodantis asmuo būtų dėvėjęs trikotažinę žeminę kepurę, kurios apatinė dalis atlenkiama, t. y. kepurę, matomą 2023 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros protokolo priede (1 t., b. l. 178), nesant metalo ar plastiko detalių ant jos, smūgis būtų švelnesnis, o tai reiškia, kad ir padariniai mažesni, be kepurės išryškėtų aplinkinių audinių sužalojimai. Dėl to, kad nosis yra veido dalis, patyręs nosies traumą asmuo jaučia skausmą. Net nedidelė traukia yra skausminga, nes tai jautri vieta. Suduoti stipraus smūgio, asmuo gali netekti sąmonės. 0,3 cm nubrozdinimas galėjo atsirasti pačiam susižalojimus, pavyzdžiui, įdrėskus, nusikasant. Tikėtina, kad tai nėra traukimo poveikio padarinys, nes nėra aplinkinių audinių pažeidimų. Šio sužalojimo lokalizacija ir pobūdis nėra būdingi griuvimui ar atsitrenkimui į duris. Kraujavimas iš nosies po smūgio būna, jis gali po kurio laiko atsinaujinti, nes nosyje yra daug plonų kraujagyslių. Otorinolaringologas galėtų konstatuoti kraujavimą iš nosies šnervių, bendrosios praktikos medikas to gali nepastebėti. Šiuo konkrečiu atveju nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų lankęsis pas otorinolaringologą. Asmens apžiūros metu padarytose nuotraukose matomas nubrozdinimas buvo padarytas per pastarąsias kelias valandas. Nors medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad „nosis sutinusi“, „čiuopiant skausminga“, tai nėra objektyvus duomuo, kurio pagrindu būtų galima keisti specialisto išvadą, dėl šio požymio nebuvo pasisakyta išvadoje. Jei medicininiuose dokumentuose būtų pažymėta, kad „palpuojant jaučiamas aplinkinių audinių patinimas“, tai jau būtų objektyvus požymis, kurį teismo medicinos ekspertai galėtų vertinti kaip sveiktos sutrikdymą. Paprastai toks požymis kaip aplinkinių audinių sutinimas nėra atskirai nustatomas vertinant sveikatos sutrikdymo mastą.

5. Teismas pažymi, kad teismui buvo perduota baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu, kuriuo R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2023 m. sausio 1 d. apie 13.35 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, kakta sudavė mažiausiai vieną kartą A. M., gim. 1989 m. į nosį, padarydamas A. M. odos nubrozdinimą nosies dešinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nežymiai sužalojo A. M. (2 t., b. l. 157–163), tačiau 2023 m. lapkričio 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad nori keisti kaltinimą (3 t., b. l. 44–47) ir tą pačią dieną pateikė rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kuriame nurodė, kad R. K. kaltinamas tuo, kad jis, 2023 m. sausio 1 d. apie 13.35 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, kakta sudavė mažiausiai vieną kartą A. M., gim. 1989 m. į nosį, padarydamas A. M. odos nubrozdinimą nosies dešinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tokiu būdu sukėlė A. M. fizinį skausmą nosies srityje (3 t., b. l. 48). 2023 m. liepos 15 d. šis prokuroro prašymas buvo persiųstas kitiems proceso dalyviams (3 t., b. l. 49, 50). 2023 m. lapkričio 24 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė pakeisti kaltinimą pagal jo pareiktą prašymą, nurodė priežastis, kodėl keičiamas kaltinimas, teisiamajame posėdyje dalyvavęs kaltinamasis patvirtino, kad gavo teismo persiųstą prašymą, supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta. Tiek kaltinamasis, tiek ir gynėjas nurodė, kad papildomai laiko pasirengti gynybai nereikia. Papildyti savo parodymų nenorėjo nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis. Taigi keičiant veikos aplinkybes buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio nuostatos.

6. Kaltinamasis pripažįsta, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 13 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir nukentėjusios įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jo kakta kontaktavo su nukentėjusiojo veidu, tačiau teigia, kad tai nebuvo tyčinis smūgis. Aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nėra išskirtinė. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai gali būti konstatuojami įvertinus visumą byloje esančių įrodymų.

7. Nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad kaltinamasis jį pastūmė ir kakta vieną kartą trenkė jam į nosį. Nors įvykio vietoje nebuvo kitų asmenų, kurie būtų matę įvykį, teismas pažymi, kad nukentėjusysis netrukus po smūgio į nosį bendravo su liudytoju A. J., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme, patvirtino, jog nukentėjusysis jam sakė, kad kaltinamasis trenkė galva jam į nosį. Ne mažiau svarbu ir tai, kad šis liudytojas bendravo su kaltinamuoju ir klausė jo, kodėl šis trenkė nukentėjusiajam. Šio pokalbio metu kaltinamasis neneigė smūgio, o teigė, jog taip atsitiko, nes „nukentėjusysis pernelyg arti prikišo savo snukį“. Nemažiau svarbu ir tai, kad paskambinęs Bendruoju pagalbos numeriu nukentėjusysis net kelis kartus nurodė, kad kaltinamasis jam trenkė į nosį, t. y. iškart po to, kai pasisveikino nurodė „atėjo žmogus ir trenkė man į nosį, pasruvo kraujais nosis“, operatoriui paklausus ar pas jį atėjo žmogus, nukentėjusysis nurodė, kad buvo svečiuose pas draugą, „išėjęs į lauką trenkė man į nosį“, taip pat aiškiai Bendrojo pagalbos centro darbuotojui įvardijo, kas yra tas žmogus, kuris jam trenkė, t. y. R. K., po to dar kartą pakartojo, kad „jisai man iš galvos trenkė į nosį“ (1 t., b. l. 142–144). Po to, šią aplinkybę nurodė ir policijos pareigūnams, kurie reagavo į iškvietimą. Policijos pareigūnas, reaguodamas į iškvietimą, turėjo „Body“ kamerą, kuria buvo filmuojama, šie vaizdo ir garso įrašai prijungti prie bylos, jų apžiūros rezultatai užfiksuoti kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 132–133, 134, 135, 136, 137, 138–141). Aplinkybė, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kaktą buvo pažymėta, protokole-pareiškime (1 t., b. l. 10–17, 18–20), nukentėjusiojo apklausos protokoluose (1 t., b. l. 45–50, 62–65), šią aplinkybę nukentėjusysis patvirtino akistatos metu (2 t., b. l. 91–98) ir teisiamajame posėdyje, be to, liudytojai A. T, bei J. J., kurie betarpiškai bendravo su nukentėjusiuoju, patvirtino, kad jiems nukentėjusysis teigė, kad R. K. jam galva trenkė į nosį.

8. Nors gynėjas atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo parodymų, susijusių su alkoholio vartojimu įvykio dieną, kada jis atėjo pas A. J., pastūmimą (pilvu, rankomis į krūtinę ar rankomis, laikytomis ties pilvu) nenuoseklumą, teismas pažymi, kad situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokiais atvejais turi būti sprendžiama, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai daroma analizuojant tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų duomenų (įrodymų) visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, daromos tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankios, išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2021, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo konkrečiu atveju, aplinkybė, kada nukentėjusysis atėjo pas A. J. (t. y. 6–7 val., 8­9 val. ar 11 val.), ar atėjęs vartojo alkoholio (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nevartojo, o teisiamojo posėdžio metu pripažino išgėręs vieną ar dvi taureles brendžio) nėra esminės. Nukentėjusysis neneigia, kad sutinkant Naujuosius metus vartojo alkoholį, kad 14.30 val. jam buvo nustatytas 0,58 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 36). Vien aplinkybė, kad įvykio metu nukentėjusysis nebuvo blaivus, savaime nereiškia, kad prieš jį negalėjo būti padaryta nusikalstama veika, kad šio asmens parodymais negalima remtis nagrinėjant baudžiamąją bylą. Be to, kaip nurodė liudytojas A. T., jis tiksliai nepamena ar nukentėjusysis, namo savininkas buvo blaivūs ar ne, tikriausiai buvo neblaivūs, nes tai buvo pirmoji Naujųjų metų diena, tačiau šie asmenys buvo adekvatūs, logiškai papasakojo įvykio aplinkybes. Kaip minėta, nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu teigė, kad kaltinamasis galva jam trenkė į nosį, kad jam bėgo kraujas iš nosies, nosis buvo patinusi, atsirado nubrozdinimas. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. liudytojai A. J., A. T., J. J.. Šie asmenys matė ir bendravo su nukentėjusiuoju netrukus po įvykio. Visi trys liudytojai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino matę patinusią nosį, kraujosruvą, be to, šios aplinkybės užfiksuotos asmens apžiūros protokole (1 t., b. l. 66–72), „Body“ kameros įrašuose (1 t., b. l. 132–133, 134, 135, 136, 137, 138–141) bei medicininiuose dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. nurodė, kad tarnybiniame automobilyje nukentėjusiajam buvo pradėjęs bėgti kraujas iš nosies. Aplinkybę, kad bėgo kraujas ne tik iškart po suduoto smūgio, bet ir bendraujant su pareigūnais nurodė ir nukentėjusysis. Vaizdo įrašo „2023_0101_161735_052“ pabaigoje girdima, kaip pareigūnas sako nukentėjusiajam, kad jam bėga kraujas iš nosies, klausia ar reikia pagalbos. Taigi objektyvūs duomenys, patvirtina, kad nukentėjusiajam bėgo kraujas ne tik iš žaizdos, esančios ant nosies, bet ir iš nosies. Be to, specialistė teisiamojo posėdžio patvirtino, kad kraujavimas iš nosies gali atsinaujinti po tam tikro laiko tarpo.

9. Įvertinus specialistės parodymus teisme, kad nubrozdinimas, kuris specialisto išvadoje kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl savo lokalizacijos ir žmogaus anatomijos galėjo būti darytas suduodant smūgį kakta, todėl iš nusikalstamos veikos aprašymo šalintina aplinkybė, kad sudavus smūgį kakta buvo padarytas A. M. odos nubrozdinimą nosies dešinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, konstatuojant, kad dėl suduoto vieno smūgio kakta nukentėjusiajam į nosį nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Fizinis skausmas yra minimali BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-895/2019, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo konkrečiu aplinkybę, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, patvirtina nukentėjusiojo bei specialistės parodymai. Nukentėjusysis nurodė, kad po smūgio iš nosies bėgo kraujas, apsvaigo galva, jam itin skaudėjo nosį, manė, kad ji lūžo, todėl kreipėsi į medikus, be to, specialistė patvirtino, kad ir menkiausias kontaktas kietu buku daiktu su nosimi yra skausmingas.

10. Nėra pagrindo vertinti, kad ankstesni kaltinamojo ir nukentėjusiojo nesutarimai dėl įvykių (duomenys neskelbtini) būtų lėmė jo norą neteisingai apkalbėti kaltinamąjį, ypač turint omenyje, kad nukentėjusiajam buvo išaiškinta atsakomybė už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtų nusikaltimą (1 t., b. l. 37–40), atsakomybė už melagingų parodymų davimą teisme (3 t., b. l. 15), o tai reiškia, kad pranešdamas apie nebūtų nusikalstamą veiką ar duodamas melagingus parodymus teisme jis rizikuotų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį nukentėjusysis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, todėl vien aplinkybė, kad nukentėjusysis ne iš karto po įvykio pranešė apie patirtą smurtą, o pirmiau norėjo šį klausimą išspręsti be teisėsaugos pareigūnų įsikišimo, nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto bei kaltininko baudžiamosios atsakomybės.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 408-427, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti kaip BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios nustatymui. Nors kaltinamasis, jo gynėjas teigia, kad nebuvo atliktas tyčinis veiksmas, t. y. smūgis kakta, teismas neturi pagrindo vertinti, kad tai buvo netyčinis veiksmas. Įvykio vietos nuotraukos patvirtina, kad terasa, t. y. vieta, kur įvyko konfliktas, yra lygi, o tai reiškia, kad asmenys stovėjo vienoje plokštumoje (1 t., b. l. 21–27), kaltinamasis yra aukštesnis nei nukentėjusysis (kaltinamasis nurodė, kad jo ūgis yra 1,79 m, o nukentėjusysis – 1,84 m), todėl kaltinamojo versija, kad jis tik palenkė galvą tuo metu, kai nukentėjusysis artėjo link jo, tuomet jie susirėmė kaktomis, kad jo dėvėtos kepurės logotipas galėjo nubrozdinti nukentėjusiojo nosį, atmestina. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta ir apžiūrėta kepurė, kurią kaltinamasis teigia dėvėjęs įvykio metu (1 t., b. l. 172–174, 175–182), joje logotipas yra išsiuvinėtas, jame nėra jokių kietų detalių, todėl teismo medicinos specialistė, įvertinusi šią konkrečią kepurę, nurodė, kad tokia kepurė būtų tik sušvelninusi smūgį, jo padarinius, o ne padariusi 0,3 cm nubrozdinimą. Liudytojo A. J. parodymai, kad jis, kaip kaltinamojo ir nukentėjusiojo draugas, norėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, ar trenkė kaltinamasis galva nukentėjusiajam, kodėl taip padarė, todėl kalbėjosi su kaltinamuoju apie tai, klausė, kodėl jis taip pasielgė, bet šis neneigė taip pasielgęs, priešingai, teiginys „nukentėjusysis pernelyg arti prikišo savo snukį“ leidžia daryti išvadą, kad fizinis smurtas buvo naudojamas tyčia, kryptingai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nemažina veikos pavojingumo. Kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus suduodamas smūgį kitam asmeniui suvokia, jog tokie jo veiksmai sukels tam tiktas pasekmes, todėl daroma išvada, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgį kaltinamasis suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų kils nusikalstami padariniai, nors jų ir nekonkretizavo (galėjo abstrakčiai numatyti, kad dėl smūgio į veidą, nosį, kitas asmuo patirs mažų mažiausiai fizinį skausmą) ir nenorėjo, tačiau leido jiems kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

12. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusio skambutis Bendrajam pagalbos centrui buvo fiksuotas 13.29 val., kad jis paskambino ne iškart po įvykio, nes pirmiau bandė sustabdyti kraujavimą iš nosies, susisiekti su kaltinamuoju ir su juo išsiaiškinti situaciją be teisėsaugos pareigūnų, daroma išvada, kad kaltinime netiksliai nurodytas nusikalstamos veikos laikas, ji negalėjo būti padaryta 13.35 val., todėl nusikalstamos veikos padarymo laikas tikslintinas, pripažįstant, kad nusikalstama veika padaryta apie 13 val.

13. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, t. y. skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, jo apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, „Body“ kamerų įrašai bei jų apžiūros protokolas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, patikros sertifikatas, savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kitų daiktų (kepurės) apžiūros protokolas, nukentėjusiojo žinutė kaltinamajam, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų A. J., A. T., J. J., specialistės Karolinos Ginčienės parodymai patvirtina, kad R. K. 2023 m. sausio 1 d. apie 13 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, kakta sudavė vieną kartą A. M. į nosies sritį. Šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

14. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

15. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (žodinio konflikto metu panaudoji fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: nevedęs, (2 t., b. l. 64–65), 2021 m. baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymą (2 t., b. l. 53–55), neteistas (2 t., b. l. 41–44, 45–48, 49–52), SoDros duomenų bazės duomenimis nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. niekur nedirba (2 t., b. l. 60–61, 62–63), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

16. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą, t. y. bausmę, kuri nėra numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės kaltinamajam skirti švelniausios bausmės rūšies, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. viešųjų darbų, nes kaltinamasis neišreiškė sutikimo juos atlikti (BK 46 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad kaltinamasis gyvena ir dirba užsienyje apsunkintų prokuroro prašomos taikyti bausmės – laisvės apribojimo – vykdymą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nėra teistas, nes teistumas išnykęs BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kad paskyrus arešto ar laisvės atėmimo bausmę, t. y. kitas bausmes, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, privalėtų spręsti klausimą, ar yra įstatyme numatytos sąlygos, kuomet bausmės vykdymas gali būti atidėtas (BK 75 straipsnio 8 dalis), kad atidėjus bausmės vykdymą, kaip ir atliekant laisvės apribojimo bausmė, bausmę vykdanti institucija turi pareigą kontroliuoti nuteistojoje buvimo vietą ir bausmę atliekantis asmuo privalo pranešti apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 punktas). Teismo vertinimu, šios konkrečiu atveju BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl skirtina bauda, jos dydį parenkant artimą minimaliam šios bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

17. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. paskirta tinkama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 30–37), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

18. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 46,04 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo iš kaltojo asmens už nukentėjusiojo A. M. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (1 t., b. l. 116–121). Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2023 m. gegužės 19 d. nutarimais Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 125–126), leista civilinio ieškovo įgaliotai atstovei Anai Stakovskytei dalyvauti procese (1 t., b. l. 130–131).

19. Įvertinus tai, kad dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kad dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymosi įstaigas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos patyrė 46,04 Eur išlaidų, jų dydį patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų išrašas (1 t., b. l. 118), daroma išvada, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tenkintinas ne tik reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bet ir reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).

Dėl kitų klausimų

20.1. diskai, kuriuose yra skambučių Bendrajam pagalbos centrui įrašais, „Body“ kameros vaizdo įrašai, palikti byloje,

20.2. žieminė kepurė, kuri yra saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugykloje, esančioje Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, (1 t., b. l. 183–184, 185–186; 2 t., b. l. 140–141) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina savininkui, t. y. kaltinamajam R. K..

Dėl advokato išlaidų atlyginimo

21. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis patyrė 1 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą (3 t., b. l. 39, 40, 41, 42), tačiau priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinus R. K. kaltu, jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo klausimas nesprendžiamas, nes BPK nenumato tokios galimybės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 54 straipsniu, 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pašalinti iš nusikalstamos veikos aprašymo „nubrozdinimą nosies dešinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu“.

Pripažinti R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma per 2 (du) mėnesius sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš R. K. 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 4 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už A. M. gydymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- diskus su garso bei vaizdo įrašais, palikti byloje;

- žieminę kepurę, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių saugykloje, esančioje Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui R. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.