- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- eA-2665-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00014-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja), ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Iš kilmės valstybės išvyko, nes buvo persekiojamas dėl priklausymo etninei grupei (duomenys neskelbtini), kuriai priklausantys asmenys kilmės valstybėje laikomi svetimšaliais ir negali šioje valstybėje gyventi. Dėl priklausymo šiai etninei grupei buvo nužudyti pareiškėjo tėvai, jis liko su močiute, kuri patarė jam išvykti iš (duomenys neskelbtini).
3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę. Pareiškėjas skundė priimtą Migracijos departamento sprendimą ikiteismine tvarka, tačiau skundas buvo atmestas.
4. Ginčydamas Migracijos departamento sprendimus, pareiškėjas nurodė, kad buvo nepagrįstai atmestas jo prašymas skundo nagrinėjimo procedūrą Komisijoje organizuoti taip, jog būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas ir teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė, garantuojanti skaidrų ir teisingą procesą. Todėl, nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, pareiškėjo teisė būti išklausytam negalėjo būti paneigta.
5. Pagrįsdamas prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjas Migracijos departamentui nurodė konkrečias individualias aplinkybes ir priežastį, t. y. priklausymą etninei grupei, dėl ko patyrė tiesioginių grasinimų, buvo diskriminuojamas, kilmės valstybėje jam gali grėsti mirties bausmė. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės valstybės informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) dėl etninės kilmės patiriama grasinimų ir agresijos. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia kilusios potencialios grėsmės jo gyvybei ir sveikatai. Migracijos departamentas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija nepasisakė dėl skunde išdėstytų motyvų apie išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ir draudimą atvykti, o apsiribojo bendrais argumentais, jog Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas, o pareiškėjas neturėjo teisės kirsti valstybės sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Tvirtino, kad Lietuvos Respublikos sieną kirto, siekdamas paprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus, todėl vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti neigiamus padarinius.
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.
9. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus ir nedetalus, pasakojimui trūko konkrečių detalių, tikslumo, jo nepatvirtino rašytiniai įrodymai, todėl jis buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl savo amžiaus, ir tai pagrindžia ginčijamame sprendime padarytas išvadas dėl pareiškėjo ir jo pasakojimo patikimumo stokos. Pareiškėjo pasakojimas savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi jo įvardintas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, o duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugą nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, pareiškėjas nepateikė. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjui papildoma apsauga nebuvo suteikta, nes jis neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų: nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, o įvertinus pareiškėjo individualias savybes ir tai, jog jo kilmės valstybėje, konkrečiai – Abidžano mieste, kuriame pareiškėjas gyveno, beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rizikos, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju irgi nebuvo nustatyta. Migracijos departamento vertinimu, vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, jog tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
10. Be to, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimo apie jam kilmės valstybėje kilusias problemas, įskaitant tėvų, priklausiusių priešingai etninei grupei nei naujai išrinktas (duomenys neskelbtini) prezidentas, pačiam pareiškėjui, priklausančiam (duomenys neskelbtini) etninei grupei ir visada esančiam mažumoje, gresiantį pavojų, nes kilmės valstybėje į valdžią patekusios politinės partijos jo gyvenamajame regione žudo priešingos etninės grupės atstovus, nepatvirtina kilmės valstybės informacija. Migracijos departamentas teigė, kad rastais duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra apie 60 etninių grupių, tačiau informacijos apie ne valdžioje esančių etninių grupių atstovų žudymus nebuvo rasta, o iš surinktos kilmės valstybės informacijos matyti, jog konfliktai tarp etninių grupių iš esmės kyla dėl žemės, reikalingoms žemdirbiams ir piemenims. Nagrinėjamu atveju kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus pareiškėjo persekiojimo rizikos tikimybės.
11. Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip nepagrįstą vertino pareiškėjo skundo teiginį, kad turi būti išsiųstas į kilmės valstybę, prieš tai nesudarius galimybės pačiam savanoriškai išvykti. Migracijos departamento sprendime išsamiai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumą. Aplinkybės, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje ir pėsčiomis, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų, leido pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos, susijusios ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis, grėsmę. Be to, atsakovas vertino, kad šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje bei prieglobsčio gavimas nėra pareiškėjo tikslas, todėl tikėtina, jog jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei uždraudė atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą; kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 7 d. nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir pristatytas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Druskininkų pasienio užkardą; pareiškėjas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 31 d. Varėnos rinktinės Druskininkų pasienio užkardos patalpose žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį; dalyvaujant advokatui ir vaikų teisių specialistui buvo apklaustas, šios apklausos rezultatai užfiksuoti Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad jis priklauso etninei grupei (duomenys neskelbtini); kadangi (duomenys neskelbtini) pasireiškia tribalizamas, todėl dėl priklausymo etninei grupei (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) laikomi svetimšaliais, buvo nužudyti pareiškėjo tėvai, juos nužudė prezidento (duomenys neskelbtini) aplinkai priklausantys asmenys; pareiškėją svetimšaliu, užsieniečiu, svetimu laikė net jo draugai; net (duomenys neskelbtini) prezidentas savo kalbose pasisakydavo, kad etninės grupės (duomenys neskelbtini) žmonės yra svetimšaliai (duomenys neskelbtini) ; po prezidento rinkimų prasidėjus tarpgentiniam karui, pareiškėjas nenorėjo būti nužudytas dėl priklausymo etninei grupei (duomenys neskelbtini), kadangi visi kalbėdavo, jog šios grupės žmones reikia nužudyti; grįžti į (duomenys neskelbtini) bijo, nes ten nesijaučia saugus. Prašyme dėl prieglobsčio pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai buvo nužudyti, kadangi priklausė kitai etninei grupei nei naujai išrinktas prezidentas; pareiškėjui taip pat gresia pavojus, nes į valdžią patekusios politinės partijos jo regione žudo priešingos etninės grupės atstovus. Per 2021 m. lapkričio 18 d. apklausą pareiškėjas nurodė, kad jis nuo pat gimimo suvokė, jog yra persekiojamas dėl priklausymo etninei grupei (duomenys neskelbtini), kuri tapo opozicine partija; jį persekiojantys žmonės, priklausantys kitai partijai, tvirtindavo, kad pareiškėjas nėra iš (duomenys neskelbtini) ; prieš pareiškėją buvo vartojamas fizinis skurtas; dėl grasinimų pareiškėjas metė mokyklą; 2011 m., kai (duomenys neskelbtini) įvyko skilimas į dvi partijas, kurioms priklausė skirtingos etninės grupės, pareiškėjo tėvai buvo nužudyti, jų namai sudeginti; pareiškėjui net jo draugai sakydavo, kad jis yra netikras ir nepilnavertis (duomenys neskelbtini) gyventojas, jog tokie, kaip jis, atvažiavo ir sugadino (duomenys neskelbtini) ; 2021 m. vasario mėn. vienas asmuo, kurį pareiškėjas įvardijo kaip Kuva, parodė į pareiškėją pirštu ir pagrasino, kad nužudys jį, keršydamas už kare žuvusį sūnų; pareiškėjui buvo grasinama žodžiu; kilmės valstybės policija jam niekaip nepadėjo apsiginti nuo grasinimų; dėl tokių nuolat patiriamų grasinimų močiutė, pas kurią pareiškėjas gyveno, paskatino jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) . Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės pakartojo ankstesniuose savo pasakojimuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad 2006 m. (duomenys neskelbtini) prasidėję nesutarimai ir neramumai apėmė visą šalį, o 2011 m. prasidėjo nauja krizė, per kurią buvo nužudyta ir sudeginta daug žmonių. Nurodė, kad gyveno Abidžano mieste, lankė vidurinę mokyklą, mokėsi kursuose žemės ūkio mokykloje, (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) mokėsi kalbos kursuose.
14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas išsamiai ištyrė su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, būtinas sprendimui dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priimti ir apie kurias pareiškėjas nurodė pirminės apklausos protokole bei prašyme dėl prieglobsčio suteikimo, siekiant atskleisti aplinkybes, susijusias su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais reikalavimais.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, pagrįstai konstatavo, jog nurodytas tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, o asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Iš pareiškėjo pasakojimo matyti, kad jam nužudymu galimai grasino privatus asmuo, motyvuodamas kerštu už nužudytą sūnų, o menkinančio, žeminančio pobūdžio, žodžiu reiškiamus grasinimus dėl pareiškėjo priklausymo etninei grupei (duomenys neskelbtini), pareiškėjui išsakydavo taip pat privatūs asmenys – draugai ir kiti asmenys. Teismas pagrįsta pripažino Migracijos departamento išvadą, kad pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, tarptautinei bendruomenei ši pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai kilmės valstybė šios pareigos nevykdo. Konkrečiu duomenų, pagrindžiančių, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugą nuo tariamo persekiojimo, jog tokį negalėjimą ar nenorą lemtų pareiškėjo rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei arba politiniai įsitikinimai, pareiškėjas nepateikė.
16. Išanalizavęs pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, dėl kurių išvyko iš kilmės valstybės, teismas padarė išvadą, kad jie yra bendro pobūdžio, neišsamūs, Migracijos departamento darbuotojui bandant konkrečiau nustatyti įvykių aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjas į klausimus atsakinėjo glaustai, trumpai, apibendrintai, rėmėsi bendra informacija apie politinius įvykius kilmės valstybėje, nepateikė detalesnės informacijos, pvz., pareiškėjas apibendrintai apibūdino tariamus persekiotojus (kitai partijai priklausantys žmonės; kitokie, nei pareiškėjas, žmonės), apibendrintai ir nedetalizuojant pasakojo apie galimai patirtą smurtą („prieš mane smurtavo fiziškai“). Be to, teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, pvz., pasakodamas apie menkinančio, užgaulaus, žeminančio pobūdžio pasisakymus dėl jo etninės priklausomybės, pareiškėjas nurodė, jog taip kalbėjo ir jo draugai. Pareiškėjo pasakojimas pasižymi ir prieštaringumu, pvz., nors pareiškėjas teigė, kad jis patyrė persekiojimą dėl etninės priklausomybės, tačiau tuo pat metu nurodė, jog jis savo gyvenamojoje vietovėje turėjo draugų, mokėsi vidurinėje mokykloje, žemės ūkio mokyklos organizuotuose kursuose.
17. Teismas pritarė Migracijos departamento vertinimui, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nurodė klaidingą amžių, vertintina kaip neteisingos, klaidinančios informacijos teikimas. Nurodytos aplinkybės leido pagrįstai abejoti pareiškėjo nuoširdumu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje buvo atliktas tyrimas, jį atlikęs medicinos ekspertas 2021 m. rugpjūčio 11 d. parengtoje išvadoje Nr. MK-O 173/2021(01) nurodė, kad D. I. biologinis amžius yra daugiau kaip 23 metų, nors pareiškėjas pristatė save kaip nepilnametį.
18. Teismas, išanalizavęs Migracijos departamento sprendime nurodytą informaciją, nusprendė, kad ji sudarė pagrindą atsakovui konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) karo veiksmai nevyksta, o beatodairiškas smurtas nė viename šios valstybės regione, įskaitant ir Abidžiano autonominę apygardą, kurios centriniame mieste Abidžiane (Abidjan) gyveno pareiškėjas, nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Remiantis naujienų agentūrų pranešimais, gyventojai bėgo iš (duomenys neskelbtini) dėl pilietinių karų, įskaitant ir vykusius 2002–2007 m. bei 2011–2012 m., dėl su rinkimais susijusių smurto proveržių 2020 m. Atsakovo nurodyti Jungtinių Tautų Organizacijos 2017 m. ataskaitos apie operaciją (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad žmogaus teisių padėtis (duomenys neskelbtini) gerėja, žmogaus teisių pažeidimų nuo 2011 m. įvykusios rinkimų krizės mažėja, 2016 m. valstybės Konstitucijoje buvo įtvirtintas mirties bausmės panaikinimas.
19. Teismo vertinimu, byloje nustatyti duomenys leidžia spręsti, jog Migracijos departamento išvada apie pareiškėjo keliamą neteisėtos migracijos grėsmę yra pagrįsta. Tačiau, įvertinus tai, jog nėra nustatyta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, teismas nusprendė, kad Migracijos departamento sprendimu nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo terminas nėra proporcingas. Atsižvelgęs į tai, teismas sutrumpino iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Atitinkamai, teismas sutrumpino ir draudimo atvykti į Šengeno erdvę terminą, nurodydamas, kad į C.SIS II įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
20. Be to, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Komisija neturėjo pareigos pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog Komisijoje pareiškėjo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas dėl prieglobsčio prašymo buvo išklausytas 2021 m. lapkričio 18 d. apklausos metu, dalyvavo teismo posėdyje ir pateikė paaiškinimus. Teismas padarė išvadą, kad šių procedūrų metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti teise būti išklausytam ir pateikti paaiškinimus apie aplinkybes dėl prieglobsčio suteikimo.
21. Pareiškėjas D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
23. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, vyksta ginkluoti grupuočių susirėmimai, smurtinės demonstracijos ir protestai, ginkluoti policijos kariuomenės ir demonstrantų bei protestuotojų susirėmimai. Policija ir kariuomenė nepajėgi užtikrinti tvarkos, nekontroliuoja situacijos, šalyje vyrauja chaosas, apiplėšimai, įsilaužimai į namus ir kiti smurtiniai nusikaltimai. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dominuoja krikščionybė, tačiau etninės gentys ir toliau propaguoja senovės tradicijas, papročius, apeigas ir kultus, apimančius įvairių religijų elementus, įskaitant animizmą, fetišizmą ir raganavimą. Vietinės gentys taip pat garbina ir bendrauja su protėvių dvasiomis, bei suteikia joms didelę reikšmę praktiniame gyvenime. (duomenys neskelbtini) yra mažai išsilavinusių žmonių, nes daugumai visuomenės yra prieinamas tik pradinis išsilavinimas. Kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais. Aukščiau paminėtų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) vykstančiais vidiniais konfliktais, kurių metu policija ir kitos valstybės institucijos neužtikrina piliečių saugumo, bei kitų aplinkybių, susijusių su žmonių menku išsilavinimu, etninių genčių polinkiu į genčių religinius papročius, įskaitant ir raganavimą, šeimos galvos (vyro) dominuojančią padėtį, sprendžiant turtinius klausimus, darytina išvada, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas nėra išgalvotas, o jo baimė patirti smurtą, prarasti laisvę, sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta.
24. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neanalizavo saugumo padėties (duomenys neskelbtini) , nors, kaip kompetentinga institucija, yra įpareigotas surinkti naujausią ir aktualią informaciją apie kilmės valstybę bei duomenis, kurie susiję su prieglobsčio prašytojo nurodytais prieglobsčio prašymo motyvais. Atsakovas net neatliko tyrimo, ar pareiškėjui jo kilmės šalyje yra saugu gyventi, kokia yra bendra beatodairiško smurto padėtis kilmės šalyje ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Sprendime pateikti duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę yra pakankamai seni, t. y. siekiantys 2020 m., kai vyko prezidento rinkimai. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas nurodo, kad įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, kuris buvo abstraktus ir nedetalus, nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais, pasakojimui trūko konkrečių detalių, tikslumo, padarė išvadą, kad dėl patikimo stokos nėra pagrindo pareiškėjui suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl savo amžiaus, todėl visa jo istorija buvo įvertinta kaip nepatikima.
27. Teigia, kad pareiškėjas skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori būti išklausytas tiesiogiai.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
30. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.
32. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
V.
33. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
34. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikta nepagrįstai, atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkus aktualios kilmės valstybės informacijos ir nevertinus jos individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste.
36. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.
37. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
38. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
39. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-889-968/2022).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Pareiškėjo pasakojimas dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus dėl priklausymo etninei grupei (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog, grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjo sveikatai ar gyvybei grės realus pavojus. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas iš esmės pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, tačiau realių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas yra susidūręs su individualaus pobūdžio persekiojimu, byloje nėra. Pareiškėjas nurodė, kad grasinimus patyrė iš draugų, kaimynų, tačiau tokie teiginiai nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui egzistuotų reali grėsmė būti persekiojamam. Be to, atsakovo surinkta informacija nepatvirtina teiginio, kad būtent (duomenys neskelbtini) etninė grupė (duomenys neskelbtini) būtų laikomi svetimšaliais ir negalėtų šioje valstybėje gyventi.
42. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatas (Tvarkos aprašo 97.1–97.5, 99.1, 99.1.1–99.1.10 punktai). Pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamento surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, yra nepagrįsti, nes iš Migracijos departamento sprendimo matyti, jog departamentas rėmėsi iš skirtingų šaltinių surinkta informacija. Iš sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į konkrečias prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.
43. Be kita ko, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas vadovavosi pasenusia informacija (2020 m. duomenimis), tačiau jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini) . Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.
44. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadoms, kad pareiškėjo pasakojimas dėl išvykimo iš kilmės valstybės kelia abejonių dėl šio pasakojimo realumo ir patikimumo. Tai, kad pareiškėjas nėra linkęs bendradarbiauti ir nurodyti tiesą, pagrindžia ir aplinkybė, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymo pateikimo metu prisistatė nepilnamečiu, gimusiu (duomenys neskelbtini), nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje atlikus pareiškėjos biologinio amžiaus tyrimą, vadovaujantis pareiškėjo rentgeno nuotraukomis, nustatyta, jog jis yra vyresnis nei 23 metų amžiaus. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas dar 2021 m. vasario mėn. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir mokėsi kalbos kursuose, turėdamas šios valstybės išduotą vizą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas prieglobsčio neprašė, o 2021 m. liepos mėn. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Tai, kad pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos saugesnėje šalyje ((duomenys neskelbtini)), pagrindžia aplinkybę, jog pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką (ir Europos Sąjungą) lėmė ne grėsmė dėl jo gyvybės, bet ekonominės priežastys. Taigi, šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės iš esmės paneigia argumentus, kad jam realiai gresia mirtinas pavojus kilmės valstybėje.
45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus nėra pakankami tam, jog pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę, ar kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis).
46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinus surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę (beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei), prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo tinkamam išnagrinėjimui, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių gautą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Migracijos departamento sprendime nurodytą draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti sutrumpinamas.
49. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai išnagrinėjo visas faktines bylos bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.