Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajai G. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo

G. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 260 straipsnio 1 dalį:

pagal BK 260 str.1 d. ( 2005- 07- 19 ) - 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;pagal BK 260 str. 1 d. (2005- 07- 21) - 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 260 str. 1 d. (2005- 08-04) - 2 (dvejiems) metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 260 str. 1 d. (2005-08-09) - 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 260 str. 1d. (2005-09-15) - 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 2 metų 8 mėnesių bausmės iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2005-11-10 iki 2005-12-07. Bausmės pradžia skaičiuota nuo faktinio sulaikymo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš G. M. priteista 255 (du šimti penkiasdešimt penki) litai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai bei konfiskuota G. M. turto už 255 (du šimtus penkiasdešimt penkis) litus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. teismo nuteista už tai, kad ji neteisėtai įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti, bei neteisėtai pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent :

2005 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo data nenustatyta, iš N. Č., turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas- kanapes( ir jų dalis), kurių bendra masė 0,84 g(0,42g+0,42g), jas neteisėtai laikė ir kurias 2005-07-19 apie 17 val. 54 min. Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, Girionių kaime, pardavė už 40 litų asmeniui slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2005-07-12 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Be to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2005-07-21 Kauno mieste, Baršausko gatvėje, prie prekybos centro „Molas" iš N. Č., turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas- kanapes( ir jų dalis),kurių bendra masė 1,0 g(0,5g.+0,5g.), jas neteisėtai laikė ir kurias 2005-07-21 apie 17 val. 40 min. Kauno mieste, Baršausko gatvėje, pardavė už 40 litų asmeniui slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2005-07-12 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Be to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2005 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo data nenustatyta iš N. Č., turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo tris pilkos

spalvos tabletes su įspaustu „Rolex" logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga- MDMA, kurios bendroji masė yra 0,234 g. (31%), jas neteisėtai laikė ir kurias 2005-08-04 apie 18 val. 30 min. Kauno mieste, Juozapavičiaus prospekte, pardavė už 45 litus asmeniui slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2005-07-12 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Be to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, turėdama tikslą parduoti, 2005 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo data nenustatyta iš N. Č. neteisėtai įgijo aštuonias baltos spalvos tabletes su įspaustu „Karūnos" logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga-MDMA, kurios bendroji masė tabletėse yra 0,635 g(32%), jas neteisėtai laikė ir kurias 2005-08-09 apie 18 vai. Kauno mieste, Juozapavičiaus prospekte, pardavė už 100 litų asmeniui slapyvardžiu Nr. 2, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2005-07-26 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Be to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, turėdama tikslą platinti, 2005 m. rugsėjo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo data nenustatyta iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo dvi raudonos spalvos tabletes su įspaustu „Veido" logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga-amfetaminas kurio masė yra 0,151 g (23%) jas neteisėtai laikė ir kurias 2005-09-15 Kauno mieste, Juozapavičiaus prospekte, pardavė už 30 litų asmeniui slapyvardžiu Nr. 2, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2005-07-26 priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji G. M. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios G. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuteistosios G. M. kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kaltės ji neginčija, todėl nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų įrodytinumo klausimas nespręstinas. Tačiau, nors apeliaciniame skunde ir neginčijama padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad visas nuosprendžiu aptartas nusikalstamas veikas nuteistoji padarė turėdama vieningą tyčią, t.y. narkotines medžiagas įgijo turėdama tikslą jas parduoti, po to jas laikė ir jau realizuodama savo tikslą jas pardavė tiems patiems asmenims, ir atitinkamai nustatęs, kad padarytos nusikalstamos veikos yra tęstinės, nepagrįstai kiekvieną iš nusikalstamų veikų laikė atskiru nusikaltimu ir atitinkamai nepagrįstai už kiekvieną iš jų skyrė baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę. Visi nuteistosios padarytieji nusikaltimai sudaro vieną nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., todėl ir bausmė skirtina ne už kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą, bet už vieną nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę G. M., atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, teisingai nurodė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji kalta prisipažino ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti sunkūs nusikaltimai), į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamosios asmenybę – G. M. neteista, nusikaltimus padarė būdama jauno amžiaus, charakterizuojama teigiamai; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė savo dydžiu yra mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl dar labiau ją mažinti pagrindo nėra. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. M., įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, ir skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

Kaip matyti iš nuteistosios asmens duomenų, G. M. nusikalto būdama jauno amžiaus. Bylos medžiaga rodo, kad G. M. nusikalto dar mokydamasi mokykloje, tos pačios mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad ji ne itin gerai mokosi, daug praleidžia pamokų, o dėl jų praleidimo bei neatliktų namų darbų pasiteisina labai naiviai ir vaikiškai. Darytina išvada, kad tokios asmens savybės rodo sulėtintą nuteistosios protinio išsivystymo, socialinio supratingumo lygį, nepakankamą pagal amžių orientavimąsi ją supančioje socialinėje aplinkoje. Dėl šių faktinių aplinkybių pirmos instancijos teismas nuosprendyje turėjo aptarti galimybę taikyti G. M. atžvilgiu BK 81 str., 92 str. nuostatas.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai reglamentuoti BK XI skyriuje. BK 81 str. 2 d. pasakyta, kad šio skyriaus nuostatos gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Iš šios normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas klausimo apie asmens, padariusio nusikalstamą veiką, socialinę brandą išsprendimą pirmiausia susieja su paties teismo teise tai nustatyti, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes ir tik prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą (2K-200/2004).

BK 92 straipsnyje nustatyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ypatumai nepilnamečiams: bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas nepriklausomai nuo jo padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo kategorijos; galutinė subendrinta bausmė už tyčinius nusikaltimus negali būti didesnė kaip ketveri metai laisvės atėmimo, o už neatsargių nusikaltimų padarymą – nepriklausomai nuo paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydžio; atidedant bausmės vykdymą skiriama ne baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) įpareigojimai, bet auklėjamojo poveikio priemonės (Teismų praktika taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai)).

Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar neįgaliųjų ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LAT 2K-105/2009). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Taigi, kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, teismas tinkamai neįvertino tų aplinkybių, kad G. M. nusikaltimų įvykdymo metu buvo ką tik tapusi pilnamete, tai, kad charakterizuojančioje medžiagoje tiek iš nuteistosios buvusios mokyklos, tiek iš seniūnijos pagal gyvenamąją vietą, pažymėta, jog G. M. aktyvi, tačiau labai vaikiška ir naivi, nepakankamai pagal amžių subrendusi (2 t., b.l. 15-16). Tai patvirtina ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 140 2006 m. kovo 10 d. (1 t., b.l. 104-105). Jame ekspertai nurodo, kad po pernešto stresogeninio poveikio – arešto, G. M. išsivystė pasikartojantis stresogeninio įvykio išgyvenimas. Išvadose ekspertai pažymi, kad ekspertizės atlikimo metu G. M. pastebimas Potrauminio streso sutrikimas, ji savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali, negali duoti objektyvių paaiškinimų ir stoti prieš teismą bei rekomenduoja paskirti ambulatorinį priverstinį gydymą. Nors ekspertai neatsako į klausimą dėl socialinės brandos, tačiau pati ekspertizė bei aukščiau paminėtoji charakterizuojanti medžiaga suponuoja šiais faktais pagrįstą išvadą, jog įvykio metu G. M. pagal savo socialinę brandą prilygo nepilnamečiui. Tą patį patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta G. M. motina J. M. bei buvusi nuteistosios auklėtoja J. V.. Tai pagrįstai teismui leidžia manyti, kad dėl savo nepakankamos brandos bei jauno amžiaus, G. M. nepakankamai suvokė įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir padarinius. Vien tik sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, kaip patvirtino teismo medicinos ekspertai, G. M. sukėlė Potrauminį streso sutrikimą, kas rodo, kaip giliai nuteistoji išgyveno situaciją bei gailėjosi dėl įvykdytų nusikaltimų, suvokusi jai gręsiančios atsakomybės ir esamos padėties rimtumą. Tad gi, kolegijos nuomone, G. M. prilygintina nepilnamečiui asmeniui ir jai taikytinos BK XI skyriaus nuostatos. Be to, po G. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, ji ne tik, kad daugiau nenusikalto ir laikėsi įstatymų, bet ir baigė mokyklą, toliau mokinosi, įsidarbino, gyvena normalioje šeimoje, kurioje G. M. itin rūpinasi motina. Šių aplinkybių analizė teismui pagrįstai leidžia manyti, jog ir atidėjus nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai (BK 41 straipsnio nuostatos), taigi bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kolegijos nuomone, atsižvelgus į įstatymo nurodytas aplinkybes, nuteistajai laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos BK 81 str., 92 str. pagrindu turi būti atidėtas, tokiu būdu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p), pirmos instancijos teismo nuosprendis yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti G. M. kalta padarius (vieną) nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę dvejus metus ir aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius BK 81 str. 2 d., 92 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, uždraudžiant dvylika mėnesių bendrauti su N. Č., darančiu jai neigiamą įtaką, įpareigojant G. M. tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 m. gruodžio 7 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.