- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 1-108-724/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Raimonda Venckutė
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, sekretoriaujant Janinai Damanskienei, dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei, prokurorei Liudmilai Galič, nukentėjusiajai J. M., advokatei Raimondai Venckutei, kaltinamajam J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), į gydytojo psichiatro – narkologo įskaitą neįrašytas, teistam:
1) 1996-07-01, Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 1 d., 1 metų laisvės atėmimo bausme;
2) 1998-06-11, Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 2 d., 1 metų laisvės atėmimo bausme;
3) 1999-03-10, Visagino miesto apylinkės pagal Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 2 d., 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) 2004-01-21, Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d., 5 p., 5 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė atlikta;
5) 2010-07-26 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 4 MGL (520) Lt dydžio bauda. Bauda išieškota 2014-01-20 antstolio;
6) 2014-08-05 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 40 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs 2014-10-16, teistumas neišnykęs;
Kaltinamam padarius nusikaltimą numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 245 str.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
J. M. 2015 m. kovo 27 d., apie 10.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gulinčiai ant lovos savo motinai J. M., be priežasties, tyčia sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius kumščiu ir koja į įvairias kūno vietas, taip padarydamas J. M. galvos smegenų sukrėtimą, daugybines poodines kraujosruvas veide, krūtinės ląstos kairėje, dešiniame žaste, kairiojo peties srityje, kryžmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvą giliuose minkštuosiuose audiniuose kairėje šlaunyje, ir sukėlė savo motinai J. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kraujosruvos giliuosiuose minkštuosiuose audiniuose kairėje šlaunyje sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Taip pat J. M. žinodamas, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtą patyrusios J. M., nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja iki bylos, kurioje jis įtariamas (kaltinamas) 2015 m. kovo 27 d. smurtavęs artimoje aplinkoje prieš motiną J. M., tyrimo ir nagrinėjimo pabaigos, nevykdė teismo sprendimo. Nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. balandžio 10 d., VšĮ „Visagino ligoninė“ patalpose, esančiose Taikos pr. 15A, Visagine, chirurgijos skyriuje, kur nurodytu laikotarpiu J. M. buvo gydoma, tyčia artinosi prie smurtą patyrusios J. M. ir bendravo su ja. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. balandžio 14 d., nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d., tyčia neišsikėlė iš gyvenamosios vietos - buto (duomenys neskelbtini), kur gyveno J. M., su ja bendravo. Taip nevykdė Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties, nesusijusios su bausme.
J. M. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2015-03-25 grįžo iš komandiruotės. Girtą mamą J. M. rado bute (duomenys neskelbtini) Motiną atsivedė namo ir paguldė miegoti. Pats irgi atsigulė miegoti, pramiegojo visą dieną ir visą naktį. Kai atsikėlė kitos dienos ryte, motinos vėl nebuvo. Ją vakare rado (duomenys neskelbtini). Atsivedė namo ir paguldė. Išgirdęs kolidoriuje triukšmą, išėjo iš savo kambario ir pamatė, kad atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai kurie išsivežė motiną. Motina girtauja jau apie 30 metų ir galėjo susižaloti pati. Mano, kad motina jį apkaltino sumušus dėl to, kad jis pagrasino ją uždaryti gydytis nuo girtavimo.
Apie tai, kad jam paskirta kardomoji priemonė, pagal kurią jis negali artintis prie savo motinos J. M., ir gyventi tame pačiame bute žino. Motiną ligoninėje lankė nes jai reikėjo ir maisto, ir vaistų. Be to jis nesijautė kaltas dėl jos kūno sužalojimų. Iš buto jį 2015-04-03 iškeldino pareigūnai. Nuo to laiko jis gyveno pas pažįstamus Visagino mieste. 2015-04-14 pakliuvo į Visagino ligoninę, kur gulėjo Chirurginiame skyriuje iki 2015-04-28. Kai išėjo iš ligoninės, neturėjo kur eiti, be to buvo labai sunkios būklės, kad galėtų pats savimi pasirūpinti. Motina savo noru lankė jį ligoninėje ir ji pati pasakė, kad grįžtų gyventi į namus. Neturėdamas kur gyventi sugrįžo pas motiną ir ten gyvena iki šiol. Prašė prokurorų, kad jam leistų gyventi namuose su motina, tačiau prašymas buvo atmestas.
Tokius pat parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio bylos tyrimo metu (b.l. 98, 103).
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. M. parodymus duoti atsisakė.
Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2015-03-27 parodė, kad 2015-03-27, apie 10:00 val., ji grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jos sūnus J. M., kuris sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Ji nuėjo į kambarį, kuriame buvo sūnus, ir atsigulė ant lovos, įsijungė televizorių, jį žiūrėjo. Kai sūnus išgėrė alų, priėjo prie jos, pradėjo reikšti pretenzijas ir vadinti įvairiais žodžiais, kad ji buvo išėjusi pas draugę į gimtadienį. Konflikto metu sūnus dešinės rankos kumščiu trenkė jai daugiau kaip 2 kartus į kairę veido pusę ir daugiau negu du kartus į dešinę veido pusę. Ji visą laiką gulėjo lovoje, kadangi niekaip negalėjo atsikelti. Tuomet sūnus jai trenkė ne mažiau 5 kartų į galvą, spyrė koja vieną kartą į dešinę ranką, daugiau nei vieną kartą spyrė į kairę koją ir daugiau nei du kartus trenkė kumščiu į krūtinę. Tokiais veiksmais sūnus sukėlė jai fizinį skausmą. Sumušęs ją sūnus išėjo iš namų ir užrakino ją namuose. Nurodo, kad ji buvo apalpusi, todėl neprisimena kada atsigavo. Kai atsigavo, girdėjo, kad sūnus yra namuose kitame kambaryje ir miega. Ji surado telefoną ir iškvietė greitąją (b.b.l.18).
J. M. tokias pat įvykio aplinkybes nurodė ir pareiškime policijai (b.b.l. 6).
2015-06-15 apklausos metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad sūnus J. M. balandžio mėnesio pabaigoje buvo stipriai sužalotas, gulėjo ligoninėje. Kadangi daugiau nėra kam prižiūrėti sūnaus, ji juo rūpinasi. Ji leido sūnui po ligoninės grįžti namo ir toliau su ja gyventi, kadangi jam reikalinga priežiūra. Žino, kad sūnus įpareigotas išsikraustyti iš buto ir gyventi nuo jos atskirai, tačiau jis neturi kur eiti, neturi iš ko gyventi. Ji neprieštarauja, kad sūnus gyventų kartu. Sūnų tikrina policijos pareigūnai, tačiau jam nėra kur eiti ir ji jo ligoto neturi kur išvaryti bei nenori to daryti (b.b.l. 20).
Nukentėjusioji apklausta 2015-04-27 parodymus pakeitė ir parodė kad susižalojo pati o sūnų apkaltino nes jis grasino ją išvežti gydytis nuo alkoholizmo. Kokius parodymus davė ligoninėje pareigūnams paveikta vaistų neatsimena. ( b.l. 19)
Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad jos motina J. M. gyvena savo bute (duomenys neskelbtini) kartu su broliu J. M.. Motina yra pasakojusi, kad brolis ją mušė. Gulėdama ligoninėje skambino, sakė kad ją sumušė brolis (b.b.l.26).
Liudytoja A. S. parodė, kad 2015-03-27, apie 16.43 val., buvo gautas iškvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Iškvietimo priežastis – arterinė hipertenzija, t.y. aukštas kraujo spaudimas. Kai atvyko nurodytu adresu, bute buvo rasta moteris ir, kaip ši moteris paaiškino, jos sūnus. Moteriškė pasitiko buto koridoriuje. Vyras, kuris buvo tame bute, pasirodė agresyvus, kažką burbėjo pats sau, pasirodė, kad moteris bijojo sūnaus, nes prašė kalbėti tyliau. Taip pat girdėjosi iš jos balso, kad ji jo bijo. Matė, kad moteriškės veidas sumuštas buvo mėlynė ir muštinė žaizda po akimi, kairė koja buvo sumušta. Moteris paaiškino, kad nugriuvo namuose pati. Tačiau pagal kūno sužalojimus mažai tikėtina, kad juos galėjo pasidaryti pati nukentėjusioji. Jokių moters girtumo požymių nepastebėjo, mano , kad ji buvo blaivi.
Tokius pat parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio bylos tyrimo metu. (b.b.l.28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai J. M. nustatytė galvos smegenų sukrėtimą, daugybinės poodinės kraujosruvas veide, krūtinės ląstos kairėje, dešiniame žaste, kairiojo peties srityje, kryžmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruva giliuose minkštuosiuose audiniuose kairėje šlaunyje, kurie padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ „Visagino ligoninė“ 2015-03-27. Specialistai neatmetė galimybės, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kraujosruvos giliuosiuose minkštuosiuose audiniuose kairėje šlaunyje sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų, laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. J. M. nustatytos poodinės kraujosruvos veide galėjo atsirasti nugriuvus ir veidu atsitrenkus į šaldytuvą, o kraujosruva kojoje galėjo atsirasti nugriuvus ir atsitrenkus į kėdę, tačiau įvertinus sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją ir pobūdį, sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietą paviršių (b.b.l.35-36,38).
Liudytoja A. S. parodė, kad 2015-03-27, po pietų gavus pranešimą kad į priėmimą pristatytą sumušta moteris atvyko į ligoninę. Bendravo su nukentėjusiąja J. M. kuri buvo blaivi, jokių jos girtumo požymių nepastebėjo. Nukentėjusioji pranešė, kad ją sumušė sūnus J. M.. Tokius pat parodymus nukentėjusioji davė ir apklausiama.
Utenos AVPK Visagino PK KPS tyrėja A. S. 2015-03-27 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-03-27, apie 17 val. 36 min., buvo gautas pranešimas telefonu iš VšĮ „Visagino ligoninė“ priėmimo skyriaus slaugytojos, kad į priėmimo skyrių buvo pristatyta J. M., kuri nurodė, kad ją sumušė sūnus. Nuvykus į VšĮ „Visagino ligoninė“ priėmimo skyrių ir pabendravus su J. M. pastaroji paaiškino, kad 2015-03-27, apie 10.00 val., ją sumušė sūnus J. M. (b.b.l. 29).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2015-04-10 rašte užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2015-04-01, 16.02 val., Centro informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir užfiksuotas garso įrašas (b.b.l.40).
Išklausius garso įrašą girdėti, kaip moteris teigia ją sumušus sūnui, kuris buvo sulaikytas policijos, tačiau paleistas ir vėl vaikšto pas ją. Moteris teigia bijanti sūnaus. ( b.l 41)
Asmens duomenų 2015-03-27 išraše užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad J. M. motina yra J. M. (b.b.l.69-70).
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 5 d. nutartyje J. M. paskirtos smurtą patyrusio asmens – J. M., užtikrinimo priemonės ir įtariamasis J. M. įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir įpareigotas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – nukentėjusiosios J. M., gyv. (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. J. M. su šia teismo nutartimi supažindintas pasirašytinai ir įspėtas, kad už šių pareigų nevykdymą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 245 str., už teismo sprendimo, nesusijusios su bausme, nevykdymą (b.b.l.134-137).
Liudytoja N. F. parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato prevencijos poskyrio viršininke. 2015-04-03 gavo Visagino miesto apylinkės teismo nutartį kuria J. M. įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios J. M., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja. Smurtautojas buvo iškeldintas 2015-04-03. Nutarties vykdymo kontrolė pavesta Prevencijos poskyrio tyrėjui I. F.. Apie tai, jog J. M. pažeidžia jam nustatytus įpareigojimus, tyrėjas I. F. pranešė raštu. Patrūikrinimų metu J. M. buvo bute (duomenys neskelbtini), tą nustatė net tik F., tačiau ir kiti policijos pareigūnai K. V., V. M. Be to pati J. M. neneigia jog jos bute gyvena ir J. M..
Liudytojas I. F. parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate, aptarnauja apylinkę, kurioje yra namas (duomenys neskelbtini) . Jis gavo kontrolės bylą dėl įtariamojo J. M. kardomosios priemonės vykdymo. Jam yra žinoma, kad įtariamasis J. M. yra laikinai iškeldintas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinimų metu jį rasdavo bute J. M. patvirtindavo , kad sūnus gyventi kartu su ja.
Lietuvos Respublikos Visagino savivaldybės viešosios įstaigos Visagino ligoninė 2015-05-18 rašte užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad J. M. atsižvelgiant į jo sveikatos būklę galėjo vykdyti jam paskirtą kardomąją priemonę periodinę registraciją policijos įstaigoje ir jam nereikalinga kito asmens slauga, jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese (b.b.l.65).
Utenos AVPK Visagino PK VPS PP viršininkės N. F. 2015-05-22 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-05-22 bendraujant telefonu su nukentėjusiąja J. M., pastaroji nurodė, kad sūnus J. M. jau apie dvi savaites gyvena pas ją namuose (duomenys neskelbtini). 2015-05-22 patikrinimo metu namuose (duomenys neskelbtini), buvo rastas J. M. (b.b.l.8).
Nors kaltinamasis ir neigia naudojęs smurtą prieš savo motiną, teismas mano, kad J. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p.. Tokią išvadą teismas daro remdamasi byloje esančių įrodymų visuma. Nors nukentėjusioji teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau 2015-03-27 policijai pranešė apie tai, kad ją sumušė sūnus 2015-03-27 apklausta kaip nukentėjusioji parodė taip pat, kad ją mušė sūnus. Tai. Kad nukentėjusiąją sužalojo sūnus, fiksuoti ir medicininėje dokumentacijoje. Nukentėjusiosios parodymus, neva ji pati susižalojo dėl girtumo, teismas vertina kaip siekį padėti sūnui išvengti atsakomybės dėl jo daryto poveikio. Tai akivaizdžiai girdėti iš garso įrašo, daryto nukentėjusiajai skambinant į bendrąjį pagalbos telefoną. Iš šio pokalbio nedviprasmiškai aišku, kad nukentėjusioji bijo J. M.. Liudytoja A. S. apklausos matu taip pat parodė, kad jai susidarė įspūdis, kad nukentėjusioji bijo savo sūnaus. 2014-08-08 J. M. buvo teistas pagal BK 140 str. 2 d. už smurtą prieš savo motiną J. M.. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad J. M. bijo savo sūnaus ir paaiškina nukentėjusios parodymų keitimo priežastis. Dėl šių priežasčių teismas mano, kad nukentėjusioji parodymus 2015-04-27 (b.l. 19) davė paveikta kaltinamojo, todėl jie neatitinka tikrovės ir teismo nevertintini. Tiek greitosios medicinos pagalbos darbuotoja liudytoja A. S. teismo posėdžio metu, tiek teismo medicinos specialistai išvadoje nurodė, kad J. M. sužalojimai mažai tikėtina padaryta pačios. Abejotina kaltinamojo versija ir dėl to, kad nukentėjusioji buvo girta, nes šios aplinkybes nepatvirtino nei greitosios pagalbos darbuotoja A. S. nei neužilgo su nukentėjusiąja bendravusi policijos pareigūnė A. S., tokių duomenų nėra ir medicininėje dokumentacijoje.
Taigi byloje esančių įrodymu visuma yra pakankama daryti išvadai, kad J. M. mušdamas sužalojo savo motiną t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. ir dėl to baustinas.
Remiantis kaltinamojo paaiškinimais, liudytojų N. F. I. F. parodymais, tarnybiniais pranešimais teismas daro išvadą, kad J. M. nevykdė teismo sprendimo išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini), ir neieškoti ryšių bei nebendrauti su nukentėjusia J. M. .t.y padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 245 str.
Kaltinamojo atsakomybę pagal BK 245 str. lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikaltimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nustatant bausmės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 6 kartus du iš kurių už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. 2014-08-05 J. M. teistas pagal BK 140 str. 2 d. už smurtą prieš savo motiną ir naują nusikaltimą prieš savo artima, motiną, padarė nepraėjus nė metams. Šie duomenys teismui leidžia manyti, kad kaltinamasis linkęs smurtauti, o 2014-08-05 jam skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu nepadarė tinkamo poveikio ir neleido kaltinamajam suvokti dėl smurto artimoje aplinkoje pavojingumo. Dėl šių priežasčių teismas mano, kad bausmės tikslai J. M. bus pasiekti paskyrus jam bausmę, didesnę nei numatytas sankcijoje bausmės vidurkis.
Kaltinamasis vadovaujantis BPK 140 str. sulaikytas nebuvo.
Pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl J. M. sveikatos sutrikdymo, vadovaujantis BPK 113 str., 115 str. tenkintinas Panevėžio teritorinės ligonių kasos 220,67 eurų ieškinys dėl žalos, patirtos už J. M. gydymą, atlyginimui ( b.l. 157-161).
Daiktiniai įrodymai, CD laikmena su garso įrašu saugotini byloje.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu trims metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str. ir nuteisti 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 65 str. areštą 40 parų, pakeisti į laisvės atėmimą 40 dienų.
Vadovaujantis BK 63 1 d. ir 2 d. paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu švelnesnę bausmę apimant griežtesne ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trims metams bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. M. sulaikymo bausmės atlikimui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą J. M. panaikinti. Įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusios J. M., nebendrauti su ja, neieškoti ryšių su ja ir įpareigojimą bute (duomenys neskelbtini),Visagine negyventi panaikinti.
Iš J. M. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteisti 220,67 eurus turtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus CD laikmena su garso įraųu palikti byloje.
Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo jo paskelbimo Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per šį teismą.