- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- 1S-1236-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. M. (toliau – D. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-573 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra D. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2008 m. birželio 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 18 d.. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-573 nutarta taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.Skundu apygardos teismui nuteistasis D. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-573 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo teigimu, jis įvykdė visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka 25 balus, todėl prilyginama žemai, be to, ji sumažėjo nuo 28 iki 25 balų. Pasak D. M., šiuo metu jis gyvena Socialinio ugdymo centre, neformaliųjų nuteistųjų tradicijų nepalaiko, aktyviai užsiima visuomenine veikla.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Skundu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei sunkumą, tokiu būdu bausdamas nuteistąjį antrą kartą, kas pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos Konstituciją, tiek ir BK 2 straipsnio nuostatas. Nesutinkama ir su apylinkės teismo sprendimu, netaikant nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinti D. M. buvusius drausmės pažeidimus pataisos namuose, kadangi visos jam paskirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, todėl, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nebegali būti vertinamos.
Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei teigiama D. M. skunde, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant
5.2. 2016 m. rugpjūčio 12 d., atlikus nuteistojo D. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 25 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus tai, jog šiuo metu D. M. siekia būti lygtinai paleistas jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, neabejotina, jog jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, bausmę atlikinėja Socialinio ugdymo centre, neformaliųjų nuteistųjų tradicijų nepalaiko, aktyviai užsiima visuomenine veikla, o išėjęs iš pataisos namų turės ne tik pastovią gyvenamąją vietą, bet ir darbą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra institutą, nepakanka. Akivaizdžių D. M. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 12 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli D. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistasis vis dar ne visuomet pasirenka tinkamas savo elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, ankščiau į priežiūrą reagavo minimaliomis pastangomis, nesilaikė režimo reikalavimų, kas neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, turi draugų ir pažįstamų. Yra patenkintas savimi, t. y. tuo, kokia asmenybė jis yra, save linkęs socialiai pateikti labiau palankiai – iš teigiamos pusės, yra linkęs veikti greitai, tačiau, pasirinkdamas tokį savo veikimo būdą, jis ne visuomet geba pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo veiksmų ir pasekmių, kas, sutinkamai su aukščiau aptartais duomenimis, priskiriama nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams. Nors pats D. M. save vertina kaip ramią asmenybę, tačiau vis tik pataisos namuose 2009 m. lapkričio mėnesį buvo užfiksuotas vienas jo savikontrolės praradimo faktas, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Šių duomenų visumoje vertinant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir šiuo metu D. M. sunkiai geba paaiškinti priežastis, lėmusias jo nusikalstamo elgesio motyvus, kas neabejotinai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis ne visuomet elgiasi atsakingai ir šiuo metu apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Pabrėžtina ir tai, kad, sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“, kas įvertinus jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja asmenį. Nors, nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip tai teisingai savo skunde pažymėjo D. M., ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjamu atveju, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
6.2. Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu įvertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, D. M. režimo reikalavimus buvo pažeidęs net 11 kartų, iš jų net 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors, kaip teisingai pažymima D. M. skunde, jam paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu D. M. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Juo labiau įvertinus tai, kad šiuo metu nuteistasis siekia lygtinio paleidimo taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą, o remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, ankščiau į priežiūrą jis reagavo minimaliomis pastangomis, ką neabejotinai patvirtina ir aukščiau aptarti D. M. drausmės pažeidimai. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad nors 2015 m. birželio 17 d. nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriuo, be viso ko, jis buvo įpareigotas laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau, sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, net ir šiuo laikotarpiu D. M. 1 kartą buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau drausminė nuobauda už tai jam paskirta nebuvo. O įvertinus paskutinio D. M. drausmės pažeidimo datą – 2015 m. vasario 2 d. – darytina pagrįsta išvada, jog nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2008 m. birželio 18 d., aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos D. M. elgesio korekcijos.
6.3. Sprendžiant D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pastebėtina ir tai, kad pataisos namuose nuteistasis nedirba, todėl nuolatinių pajamų negauna, teigia, gyvenantis iš artimųjų teikiamos finansinės paramos, tačiau, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, pataisos įstaiga yra gavusi vykdomąjį raštą dėl D. M. vaiko išlaikymo. Ir nors laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. nuteistasis dirbo Valstybės įmonėje, tačiau, sutinkamai su jo sutuoktinės R. M. patvirtinimu, nuteistojo vaiko išlaikymo įsipareigojimus dengia jo artimieji. Šiuo aspektu neabejotina, kad nuolatinis darbas ir pajamos užtikrintų socialų nuteistojo pragyvenimo šaltinį bei sudarytų palankias galimybes mažinant D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, įvertinus jo požiūrį į savo finansinius įsipareigojimus (išlaikymą vaikui teikia jo artimieji) bei tai, kad asmuo atvykęs į pataisos namus atsisakė mokamo darbo, kiek vėliau sutiko dirbti, tačiau išdirbo vos keturis mėnesius, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pastangomis pasitaisyti bei jo gebėjimu laisvėje užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Juo labiau įvertinus tai, kad iki suėmimo nuteistasis taip pat niekur nedirbo.
Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir 12 pataisos namuose nuteistajam skirtų paskatinimų už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje D. M. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir žema D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuo paskutiniojo vertinimo, atlikto 2015 m. birželio 17 d., jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 28 iki 25 balų, tačiau, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius charakterizuojančias aplinkybes, manyti, jog toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokytis yra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, teisinio pagrindo vis tik nėra. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.