- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- e2-1164-446/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01832-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- Savivaldybės įmonės Telšių
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 2.5.8.2Viešoji sutartis
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos, palūkanų bei delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. M. 579,48 Eur skolą už socialinio būsto nuomą ir paslaugas, 6,26 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovei J. M. teismo nutartimi buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (asmeniškai), tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnio nuostatos numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 2 d. įsakymo dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, 2010 m. rugpjūčio 12 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų terminuotos nuomos sutarties Nr. 18, gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo akto, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, administruojamų namų nuolatinės techninės priežiūros tarifų skaičiavimo, apyvartos žiniaraščio už paslaugas ir 2013 m. balandžio 2 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. 122 – matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. tarp Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis ir J. M. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų terminuota nuomos sutartis Nr. 18, kuria atsakovei išnuomotas butas su patogumais, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomininkė (atsakovė) šia sutartimi įsipareigojo mokėti nuompinigius kas mėnesį, prieš prasidedant mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 d., taip pat be nuompinigių, kas mėnesį įsipareigojo mokėti mokesčius už vandenį, šilumą, elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas (sutarties 2 ir 3 punktai). Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 18 įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota viešajame registre – Valstybės įmonės Registrų centre. Atsakovė J. M., ieškovo teigimu, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. nemoka jai pagal Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 18 ir galiojančius teisės aktus privalomų mokėti mokesčių (mokesčio už savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomą ir kaupiamas lėšas (socialiniam būstui), administravimo išlaidų, šildymo sistemos priežiūros ir šildymo punktų atkuriamojo tarifo bei nuolatinės techninės priežiūros mokesčių), todėl už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. susidarė 579,48 Eur dydžio įsiskolinimas. Kadangi nustatytu terminu atsakovė neatsiskaitė, ieškovas, vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo tvarkos fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, paskaičiavo 0,04 procento nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigius, o nuo 2013 m. spalio 19 d. už kiekvieną pradelstą dieną paskaičiavo 0,02 procento delspinigius (2013 m spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-550 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo tvarkos fiziniams asmenims“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymas), t. y. iš viso paskaičiavo 6,26 Eur dydžio delspinigius.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovė J. M. ieškovui Savivaldybės įmonei Telšių butų ūkis būtų sumokėjusi skolą ir delspinigius, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovė nepareiškė, todėl ieškinys dalyje dėl 579,48 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 48 euro ct) skolos ir 6,26 Eur (šešių eurų 26 euro ct) delspinigių priteisimo iš atsakovės J. M. pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės J. M. taip pat yra pagristas ir tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškovui Savivaldybės įmonei Telšių butų ūkis iš atsakovės J. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (2,10 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovės nepriteistina (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 579,48 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 48 euro ct) skolos, 6,26 Eur (šešis eurus 26 euro ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugsėjo 8 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.