- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-400-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39034-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Vidas Stankevičius (pran.), Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- Z. L., A. P.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. L. ir A. P. ieškinį atsakovui V. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai Z. L. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalinti Z. L. priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą Projektinį pasiūlymą; leisti ieškovams Z. L. ir A. P. įgyvendinti savo teises pašalinant ir ištaisant klaidas, nurodytas VĮ Registrų centro sprendimuose be atsakovo V. R. sutikimo; leisti ieškovams Z. L. ir A. P. veikti be atsakovo V. R. sutikimo įgyvendinant ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimą natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. teikti dokumentus atitinkamoms institucijoms be atsakovo sutikimo, kiek tai susiję su ½ buto dalies atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės; priteisti iš atsakovo V. R. ieškovų Z. L. ir A. P. naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Z. L. ir V. R. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, t. y. po ½, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-12-21 tarp Z. L. ir A. P. buvo sudaryta Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo A. P. parduoti jai priklausančią ½ buto dalį, bei 2013-01-08 buvo sudaryta buto patalpų panaudos sutartis Nr. 2013/01, kuria ieškovė suteikė A. P. teisę neatlygintinai naudotis butu 5 (penkerius) metus. A. P. Preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu su ieškove atsiskaitė sutarties pasirašymo dieną. Kai ieškovai kreipėsi į notarus dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, jie buvo informuoti, jog notarai negali patvirtinti šio buto pirkimo-pardavimo sutarties, nes nėra patikslinti kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata buvo įrašyta į buto kadastrinę bylą dėl to, jog atsakovo buvo savavališkai padidintas buto plotas, pašalinta dalis laikančiosios konstrukcijos, įrengiant duris, bei pakeistas pastato fasado elementas – įstiklintas langas. Pažymėjo, jog 2012-12-20 ieškovė A. P. suteikė įgaliojimą veikti jos vardu tvarkant kadastrinius duomenis, susijusius su butu (įgaliojimo terminas pasibaigė 2013-12-20). Veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, ieškovas ne kartą kreipėsi į Valstybinę įmonę Registrų centras siekdamas panaikinti buto kadastro bylos nuostatą, jog yra nepatikslinti kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau Valstybinė įmonė Registrų centras nurodydavo, jog nėra teisinio pagrindo patikslinti duomenų Nekilnojamojo turto kadastre, nes yra kreipiamasi be kito buto bendraturčio sutikimo ir bute atlikti statybos darbai yra teisiškai neįregistruoti ir nesuderinti su atitinkamomis institucijomis. Šių Valstybinės įmonės Registrų centro nurodytų trūkumų pašalinti ar ištaisyti nėra galimybės, nes kitos ½ dalies buto bendrasavininkas – atsakovas, nenurodydamas priežasčių, atsisako duoti sutikimą pakeisti buto kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir atsisako ištaisyti visus bute atliktus statybos darbus. Visi Valstybinės įmonės Registrų centro nurodyti statybos darbai yra atlikti atsakovo ir jie yra atlikti atsakovo buto dalyje, kas nurodyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-12-22 sprendime už akių civ. byloje Nr. 2-6475-603/2005 dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiais savo veiksmais atsakovas neteisėtai apribojo ieškovės teisę disponuoti savo turtu, nes ieškovė negali tinkamai teisiškai įregistruoti buto pirkimo-pardavimo sutarties. Nurodo, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). Ieškovė siekia atidalinti jai priklausančią ½ buto dalį nuo atsakovui priklausančios ½ buto dalies natūra, o konkrečiai – pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimu už akių civ. byloje Nr. 2-6475-603/2005 nustatytą naudojimosi tvarką. A. P. įsipareigoja pagal pateiktą Projektinį pasiūlymą savo sąskaita padengti visus buto atidalinimo darbus, kurie susiję su atsakovui liekančia buto dalimi, t. y. įsipareigoja perkelti visą šiuo metu bute esančią virtuvės buitinę įrangą ir vonios įrangą iš bendro naudojimo patalpų į atsakovui tenkančią buto dalį. Ieškovų siūlomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nes nepažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai – jam tenka jau prieš tai naudojimosi tvarka nustatytos patalpos bei perkeliama visa įranga, esanti bendrojo naudojimo patalpose. Bendras po atidalijimo liekantis plotas atsakovui sudarytų 39,46 m², o ieškovei liekantis plotas sudarytų 39,55 m².
Atsiliepimas
Atsakovas V. R. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo butas negali būti atidalintas, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus (butus) taip, kad pastarieji galėtų funkcionuoti nepriklausomai vienas nuo kito, neįmanoma padalinti bendro naudojimosi patalpų, nutiesti naujas ar pertvarkyti komunalinio vandentiekio, komunalinio nuotekų šalinimo sistemas, nepadarant neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalinus natūra ginčo buto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, formuojant atskirus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo keliamiems reikalavimams atitinkančius nekilnojamojo turto objektus, ginčo buto paskirčiai bus padaryta neproporcinga žala – daug blogesnės naudojimo sąlygos, nefunkcionalumas (manytina, kad atsižvelgiant į ginčo buto patalpų išdėstymą, bendras komunikacijas ir realias galimybes jas atriboti, atsakovui nebus užtikrinta galimybė naudotis vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemomis), galimybė realizuoti turtą. Tokiam atidalijimui reikėtų neproporcingai didelių investicijų. Dėl to ieškovų reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pažymėjo, jog kompensaciją pagal CK 4.80 str. 2 d. galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Tarp šalių nuolat kyla konfliktai, atsakovas yra senyvo amžiaus (64 m.) ir labai silpnos sveikatos – skundžiasi vidaus organų sutrikimais, prasta savijauta, nuolatos vartoja vaistus. Atsakovas pragyvena tik iš gaunamos nedidelės pensijos, jokių kitų papildomų pajamų neturi, dėl to šiuo metu neturi ir ateityje neturės jokių galimybių sumokėti ieškovei kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią ½ ginčo buto dalį. Dėl šių aplinkybių ieškovei siūlytina sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, skaičiuojant pagal ginčo buto vidutinę rinkos vertę, kuri yra 241 000 Lt, t. y. 120 500 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausančią ½ ginčo buto dalį. Taip pat nurodė, kad ieškovų reikalavimas suteikti jiems teisę veikti be bendraturčio – atsakovo, sutikimo įteisinant ir vykdant statybos darbus ginčo bute, kurie bus būtini norint atidalinti ginčo buto dalis natūra, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes šiuo atveju būtų paneigta atsakovo, kaip bendraturčio, teisė į bendrosios nuosavybės valdymą, disponavimą (CK 4.72 str. l d.), toks reguliavimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-18 sprendimu ieškovų Z. L. ir A. P. ieškinį tenkino iš dalies: atidalino ieškovei Z. L. priklausančią patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu V. R. natūra pagal ieškovo A. P. pateiktą buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto 2013 m. projektą, atliktą architektės M. J., priteisiant Z. L. perplanuotą dalį patalpų, t. y. 39,55 kv.m. patalpą, plane pažymėtą indeksais 3-2 (8,71 kv.m. virtuvės niša), 13-3 (4,59 kv.m. WC), 13-4 (1,87 kv.m. koridorius), 13-5 (24,38 kv.m. kambarys), o atsakovui V. R. – 39,46 kv.m. patalpą, plane pažymėtą indeksais 31-1 (2,54 kv.m. holas), 13-6 (23,09 kv.m. kambarys), 13-7 (11,10 kv.m.virtuvė), 13-8 (2,73 kv.m. WC); leido ieškovams Z. L. ir A. P. veikti be atsakovo V. R. sutikimo įgyvendinant ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimą natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. teikti dokumentus atitinkamoms institucijoms be V. R. sutikimo, kiek tai susiję su ½ buto dalies atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto 2013 m. projektą, atliktą architektės M. J.; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, svarstydamas klausimą dėl ieškovo pateikto ginčo buto atidalijimo projekto priimtinumo, atsižvelgė į tai, kad ieškovo pateiktame buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekte nurodyta, kad jo pagrindinis tikslas – funkciškai padalinti ginčo butą į du atskirus butus, kas atitinka CK 4.80 str. prasmę ir tikslą. Teismas nustatė, kad šiame projekte iš esmės bendrasavininkams paliekama galimybė naudotis kambariais pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimą civ. byloje Nr. 2-6475-603/2005, t. y. Z. L. – patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 13-5; V. R. – patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 13-6 ir 13-1, patalpą, pažymėtą indeksu 13-6 padidinant, t. y. faktiškai šiuo metu tokia patalpų naudojimosi tvarka ir susiformavo tarp šalių. Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo buto padalijimo projektas būtų procedūriškai – techniškai nepriimtinas (t. y. būtų fiziškai neįmanomas įgyvendinti, neatitiktų bendraturčių dalių, darytų neproporcingos žalos daiktui), ar šalims skirtinos patalpos būtų nelygiavertės, todėl, teismo vertinimu, yra galimas, racionalus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino ieškovų reikalavimus dėl buto, esančio T.Ševčenkos g. 8-13 Vilniuje, atidalijimo ir pagal ieškovo A. P. pateiktą buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, leido ieškovams veikti be atsakovo V. R. sutikimo įgyvendinant ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimą natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą leisti ieškovams Z. L. ir A. P. įgyvendinti savo teises pašalinant ir ištaisant klaidas, nurodytas VĮ Registrų centro Sprendimuose be atsakovo V. R., sutikimo, nes visi statybos darbai, kurie atlikti ginčo bute, yra padaryti atsakovo ir jo faktiškai užimamose patalpose, priskirtose jam pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-12-22 sprendimą civ. byloje Nr. 2-6475-603/2005, todėl būtent pastarasis privalo nurodytus savavališkus statybos darbus įteisinti arba pašalinti savo patalpose.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat prašo prijungti prie bylos specialisto R. P. pateiktą išvadą dėl buto, esančio T.Ševčenkos g, 8-13, Vilniuje, kapitalinio remonto techninio projekto, paneigiančią pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus apie galimybę natūroje įgyvendinti ieškovų pateiktą buto atidalinimo projektą. Nurodo, kad siekiant išsiaiškinti aplinkybes, ar yra galimybė natūroje įgyvendinti ieškovo pateiktą projektą, buvo kreiptasi į kompetentingus asmenis – specialistus. Pastariesiems atliekant pavestus darbus paaiškėjo aplinkybės, jog gyvenamojo namo, esančio T.Ševčenkos g. 8, Vilniuje, laikančiosios konstrukcijos yra avarinės būklės. Šio namo konstrukcijos neatitinka esminio statinio reikalavimo STR 2.01,01 (1 ):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Taigi, tokiame name yra apribotos galimybės atlikti kapitalinio remonto darbus, kadangi šių darbų atlikimas gali sąlygoti namo konstrukcijų būklės pablogėjimą, dėl ko namo pagrindinės konstrukcijos gali neatlaikyti gyvenamojo namo apkrovų atliekant tam tikrus sienų ardymo ir kitus statybos darbus, kas gali sąlygoti namo konstrukcijų skilimą, lūžimą ir griuvimą. Ieškovai ir architektė, rengusi atsidalinimo projektą, šią aplinkybę nutylėjo, siekdami palankaus teismo sprendimo, įgalinančio leisti natūra atsidalinti turimą turtą. Nors ieškovų pateiktame projekte numatytas naujos pertvaros iš keramzito blokelių įrengimas tarp gyvenamųjų patalpų, buto plane pažymėtų indeksais 13-5 ir 13-6, tačiau neatliktas tyrimas ir nenagrinėta, ar perdanga tarp pirmo ir antro aukšto atlaikys papildomą apkrovą (nuo pertvaros svorio). Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atidalinęs iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo pateiktą projektą, suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovams, kadangi atsakovui yra perkeliama pareiga įsirengti pagalbinėse nešildomosiose patalpose naujas patalpas. Atsakovui yra keliamas uždavinys neapšildytas patalpas, kadastriniame plane pažymėtas indeksais 13-1, 13-7, įrengti taip, kad jose palaikoma temperatūra atitiktų higienos normas šaltuoju sezono metu. Toks keliamas uždavinys atsakovui yra ekonomiškai nenaudingas ir neproporcingas siekiamam tikslui. Tuo tarpu pagal pateiktą atidalinimo projektą ieškovui paliekamos patalpos, kurios yra tinkamai izoliuotos nuo lauko, t. y. šiltesnės patalpos, kurioms šildymo sąnaudos šaltuoju sezonu yra gerokai mažesnės, palyginus su patalpomis (plane pažymėtomis indeksais 13-1, 13-7), kurios atitenka atsakovui. Nurodo, kad buto, esančio avariniame name, atidalijimas natūra be didelių lėšų įdėjimo neįmanomas, kadangi papildomai reikėtų taisyti namo konstrukcinius trūkumus, naujai įvesti komunikacijas (kurių įvedimas ir atliekami statybos darbai gali kelti realią grėsmę namo saugumui), demontuoti sienas, įrengti naujas pertvaras, įsirengti atskirus butus. Darytina pagrįsta išvada, kad namo atidalinimo projekto įgyvendinimas natūroje sukeltų neproporcingą žalą pastato paskirčiai ir saugumui ir bus ekonomiškai nenaudingas. Pažymi, jog tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir atidalinus turtą natūra, buvo kreiptasi į specialistus, kurie įvertino galimybę įgyvendinti ieškovų pateiktą projektą realybėje, todėl paaiškėjus ieškovų nutylėtoms aplinkybėms apie daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, avarinę padėtį, yra kreipiamasi i teismą su prašymu prijungti specialisto R. P. pateiktą išvadą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninio projekto. Šio įrodymo pateikimo būtinumas iškilo teismui priėmus sprendimą. Pateikta specialisto išvada paneigia teismo sprendinio motyvus, įgalinančius natūroje įgyvendinti pateiktą atidalinimo projektą. Taip pat nurodo, kad leidimas ieškovams veikti be atsakovo sutikimo įgyvendinant ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimą natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. teikti dokumentus atitinkamoms institucijoms be atsakovo sutikimo, kiek tai susiję su ½ dalies buto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, pažeidžia konstitucines teises valdyti nuosavybės teise priklausantį turtą. Tokiu atveju yra įteisinamas ieškovų bet koks elgesys, kuris gali pažeisti atsakovo turtinius interesus, jo teisėtus lūkesčius. Šiuo atveju apribojimas yra nekonkretizuotas ir ganėtinai platus, todėl sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Ieškovai Z. L. ir A. P. atsiliepimu į atsakovo V. R. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šią bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo rengiami net keli parengiamieji teismo posėdžiai. Atsakovas kartu su pirmojoje instancijoje pateiktu ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės gavo ir ginčo buto atidalijimo projektą, todėl turėjo pakankamai laiko kreiptis į specialistus dėl to projekto įgyvendinimo realybėje įvertinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje, galima teigti, jog atsakovo pateikti nauji įrodymai neatitinka išimčių, kurios taikomos pateikiant naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje. Visų pirma, atsakovas šių įrodymų nepateikė pirmoje instancijoje, todėl jų nebuvo nepagrįstai atsisakyta priimti. Antra, būtinybė juos pateikti apeliacinėje instancijoje neiškilo, t. y. šiuos įrodymus atsakovas galėjo pateikti dar pirmoje instancijoje nagrinėjant šį ginčą. Pažymi, jog pirmoje instancijoje pateiktas ginčo buto projektas yra tik vizija, kaip butas atrodys po jo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Atidalijimo tikslas yra suformuoti du atskirus ir nepriklausomus nekilnojamojo turto vienetus. Jų faktinis įrengimas derinamas su atitinkamomis valstybės institucijomis tik priėmus teismo sprendimą, kuriuo nekilnojamasis turtas yra atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodo, kad tiek ieškovų Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovai tvirtino, jog jie įsipareigoja padengti visas atidalijimo išlaidas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovui iškėlus klausimą dėl jam po atidalijimo liekančios buto dalies apšiltinimo ieškovai pažadėjo, jog tai taip pat bus padaryta jų išlaidomis, todėl apeliaciniame skunde atsakovo pateikti argumentai dėl to, jog jis neturi galimybės padengti atidalijimo išlaidas netenka reikšmės. Taip pat pažymi, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kitas bendraturtis gali ginčyti ne patį atidalijimą, o tik jo būdą. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu ginčija ne atidalijimo būdą, bet pačią atidalijimo teisę, nes jis reikalauja panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą, kuriuo ginčo butas yra atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu būdu yra pažeidžiama ieškovų teisė atidalyti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal architektės M. J. parengtą buto kapitalinio remonto projektą. Teismas sprendimą grindė ir tuo, kad buto atidalijimas pagal minėtą projektą yra techniškai įmanomas. Kolegija pažymi, kad architektės M. J. parengtas projektas nėra pasirašytas. Iš pateikto projekto matyti, kad buto atidalijimas susijęs su pastato išorinės sienos pertvarkymu įrengiant įėjimą į ieškovui priskiriamą buto dalį (vietoje lango įrengiamos durys), ginčo bute bus griaunamos esamos mūro sienos ir statomos naujos mūro sienos, ant pastato pirmą ir antrą aukštus jungiančios medinės perdangos įrengiamos naujos keraminių plytelių grindys, atsakovui priskiriamoje buto dalyje įrengiami nauji vandentiekio ir nuotekų vamzdynai. Taigi įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą ginčo butas būtų ne tik atidalijamas, bet ir pertvarkomas atliekant kapitalinį remontą ieškovui ir atsakovui atidalijamos buto dalyse, keičiant išorines ir vidines sienas, vandentiekio ir nuotekų vamzdynus. Kolegijos įsitikinimu, išvadą, ar ieškovų nurodomą buto atidalijimą ir statybos darbus įmanoma techniškai įgyvendinti, ar toks atidalijimas ir remonto darbai nekelia grėsmės pastato T.Ševčenkos g. 8 Vilniuje, bendro naudojimo objektams, pastato konstrukcijoms, butams ir patalpoms, jų savininkų interesams, galima padaryti tik turint specialių žinių, kurių teismas neturi. Kadangi byloje ieškovų pateiktas projektas nėra pasirašytas architekto ir nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų kad šis projektas atitinka statybos techninius reikalavimus ir techniškai yra įmanomas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie tokio projekto tinkamumą savo sprendimo nepagrindė jokiais įrodymais, neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių ir tuo pačiu neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išnagrinėti bylą iš esmės pagal pateiktus įrodymus, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų aukščiau paminėtas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo butas yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Kaip minėta, ieškovo siūlomas buto atidalijimo projektas yra susijęs su bendro naudojimo objektų, t.y. pastato išorinės sienos, pirmo ir antro aukštų perdangos, vandentiekio ir nuotekų vamzdynų partvarkymais. Bendro naudojimo objektai yra pastate esančių butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d.). Šioje byloje galimas teismo sprendimas gali turėti įtakos ir kitų pastate esančių butų ir patalpų savininkų teisėms, todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą, turi pagrindo svarstyti paminėtų asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, klausimą ( CPK 47 str.).
Kolegija atmeta apelianto prašymą dėl naujo įrodymo – specialisto išvados priėmimo, nes prašymas neatitinka CPK 314 straipsnyje keliamų reikalavimų dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, prašymą dėl paminėto įrodymo prijungimo atsakovas turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą ir civilinę bylą perduodi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.