Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau -ATPK) 41³ str. 2 d. 10 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas pagal ATPK 41³ str. 2d. už tai, kad būdamas UAB „M ir draugai“ (duomenys pakeisti) vadovu (direktoriumi), pažeidė LR Darbo kodekso nuostatas, kadangi neužtikrino, kad jo vadovaujamoje bendrovėje naujai priimamiems į darbą asmenims būtų leidžiama dirbti tiktai sudarius su jais raštu darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą. 2012-03-27 apie 13.05 val. atlikto patikrinimo UAB „M ir draugai“ (duomenys pakeisti) statybos objekte, esančiame adresu Ligoninės g. 3, Vilniuje, metu nustatyta, kad M. B. atlikinėjo statybos darbus – nuo 10 val. dėjo grindines trinkeles, susitaręs dėl darbo sąlygų, kad per mėnesį gaus 400 Lt darbo užmokestį, nors turimais Sodros duomenimis patikrinimo momentu nebuvo UAB „M ir draugai“ (duomenys pakeisti) dirbančių asmenų sąrašuose. M. B. 2012-03-27 dirbo nelegaliai, t.y. esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudaręs jos bei teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir, kadangi 2011-05-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 2 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad jokių nurodymų kaip darbdavys M. B., jog jis turi atlikinėti statybos darbus, nedavė. M. B. patvirtino, jog jis, laukdamas darbo sutarties apiforminimo, savo noru padėjo patarimais savo buvusiems kolegoms. Šių aplinkybių patikrinimo metu pareigūnai nesiaiškino. Atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į V. D. paminėtą itin svarbų faktą, jog tą dieną, t.y. 2012-03-27d., buvo įdarbinti iš viso trys darbuotojai ir kad nebuvo nustatyta, jog jie atlikinėtų kažkokius darbus. Be to, priešingai nei nurodyta teismo, iš byloje esančių nuotraukų nesimato, kad M. B. dirbo.

Nurodo, kad nutarime teismų praktika yra paminėta tik formaliai, visiškai nesusiejant su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, jog M. B. bendrovėje dirba nuo 2012-03-27d. pagal darbo sutartį Nr. 81, tai patvirtina 2012-04-13 d VSDFV pažyma apie M. B. socialinio draudimo pradžią - 2012- 03-27d. Nuo patikrinimo dienos yra mokami mokesčiai VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, darbuotojas turi visas socialines garantijas. Iš darbo inspekcijai pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad nė vienas iš šių teisinių objektų nebuvo ir nėra pažeistas.

Anot apelianto, apylinkės teismas visiškai netyrė ir nevertino aplinkybių, reikšmingų administracinės nuobaudos paskyrimui, neatsižvelgė į tai, kad kitoje byloje 2011-05-17d. nutarimu skirtos piniginės baudos mokėjimas buvo išdėstytas teismo iniciatyva, įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į nubaustojo sunkią finansinę padėtį bei realias galimybes įvykdyti nuobaudą. Šią baudą šiuo metu jis yra sumokėjęs. Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2012 m. liepos 31 d. nutarimą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, netinkamai kvalifikavus administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimą reglamentuojantį straipsnį arba, skiriant nuobaudą, neatsižvelgus į įstatymo numatytas galimybes mažinti sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, taikant ATPK 30¹ str. ir paskiriant mažesnę nuobaudą, apeliantas yra nubaustas tiek teisine, tiek finansine prasme antrą kartą, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei ATPK 20 str. įtvirtintiems nuobaudos tikslams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str.

A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

ATPK 41³ str. 2 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą asmeniui, baustam administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Apygardos teismas priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai nesirėmė liudytojų M. B., R. S., G. M., kurie neigė, jog patikrinimo metu M. B. dirbo, parodymais, įvertindamas, kad A. M. yra jų darbdavys, nuo kurio jie priklausomi. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, abejonių kelia ir tas faktas, jog kiekvienas liudytojų tiksliai nurodė net trinkelių, kurias turėjo pakloti, skaičių – 8 vienetai, nors nuo patikrinimo praėjo beveik pusė metų, tuo tarpu negalėjo tiksliai pasakyti, ką veikė ir ko neveikė M. B..

Nors A. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio pažeidimo neigia, tačiau jo kaltė įrodyta rašytiniais bylos įrodymais, o jo pateikta versija, kad M. B. jo vadovaujamame objekte patikrinimo metu nedirbo, pagrįstai apylinkės teismo atmesta, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Iš 2012-05-04 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2012-03-27 apie 14:15 val. patikrinimo statybos objekte, esančiame adresu Ligoninės g. 3, Vilniuje, metu grindines trinkeles dėjo M. B., kuris nebuvo dirbančių UAB „M ir draugai“ (duomenys pakeisti) asmenų sąrašuose (b.l. 4).

Iš 2012-03-27 M. B. paaiškinimo matyti, kad, atvykus darbo inspekcijai, jis dėjo trinkeles, darbo sutartis – nesudaryta (b.l. 6).

Iš 2012-03-27 išrašo iš Sodros duomenų bazės matyti, kad patikrinimo metu 2012-03-27 M. B. nebuvo UAB „M ir draugai“ (duomenys pakeisti) darbuotojų sąraše (b.l. 7), o pranešimas apie jo įdarbinimą gautas tik po patikrinimo 2012-03-27 13.41 val. (b.l. 11).

Darbo sutarčių registravimo žurnale užfiksuota, kad M. B. savo darbo sutarties egzempliorių gavo 2012-03-28 (b.l. 14);

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad patikrinimo metu M. B. dirba kartu su kitais darbuotojais– kloja trinkeles (b.l. 23-24).

Aptartais įrodymais byloje nustatyta, jog M. B. 2012-03-27 dirbo konkretų darbą UAB „M ir draugai“. (duomenys pakeisti)

Apeliacinio skundo argumentas, kad M. B. be bendrovės įgalioto darbdavio leidimo ar nurodymo savarankiškai ir savanoriškai nuėjo į statybos objektą ir galimai padėjo buvusiems bendradarbiams atlikti darbines funkcijas, atmestinas, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje pateikto M. B. rašytinio paaiškinimo (b.l.6) matyti, kad, susitaręs dėl darbo sąlygų su A. M., jis atvyko į darbo vietą 10 val. su kolegomis dėti trinkelių, VDI darbuotojai atvyko ir padarė patikrinimą apie 13.10 val. Todėl jo parodymai, apklausiant teismo posėdyje liudytoju, kad jis, atėjęs į objektą 10 val. ir laukdamas buhalterės, kuri atveš sutartį, tikrinimo, įvykusio 13.10 val., metu padėjo R. S. sudėti trinkeles, yra abejotini ir negyvenimiški, todėl pirmos instancijos teismo pagrįstai nevertinti, kaip A. M. kaltę paneigiantis įrodymas.

Nors nenustatyta, dėl kokio darbo užmokesčio dydžio buvo susitarę A. M. ir M. B., tačiau pažymėtina, kad asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką, kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012). Byloje nėra įrodymų, kad M. B. inkriminuotu laiku dirbo minėtą darbą UAB „M ir draugai“ (duomenys pakeisti), būdamas sudaręs darbo sutartį. Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad, įdarbinant M. B., nebuvo laikytasi pranešimo apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei pagal ATPK 41³ str.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismui A. M. veiksmus kvalifikavus pagal ATPK 41³ str. 2 d., jis buvo nubaustas du kartus už tą patį, kadangi baudą pažeidėjas privalo sumokėti per 15 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, todėl ATPK 36 str. prasme nuobaudos vykdymas, priimant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-31 nutarimą, buvo pasibaigęs, atmestinas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, A. M. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-17 nutarimu buvo nubaustas 1000 Lt bauda už pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., padarymą. Paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas 10 mėnesių, todėl nuobauda laikoma įvykdyta 2012-03-17, kai bauda buvo pilnai sumokėta.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ATPK 36 straipsnyje numatyta, kad asmuo laikomas nebaustu, jeigu jis nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas. Šiuo atveju nuobaudos vykdymo pabaiga laikytina diena, kai asmuo pilnai sumokėjo jam paskirtą baudą - 2012-03-17, todėl apylinkės teismas, nustatęs, kad A. M. inkriminuotas 2012-03-27 pažeidimas yra padarytas, pagrįstai vertino, kad naujas pažeidimas padarytas vienerių metų nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, laikotarpyje. Todėl konstatuotina, kad A. M. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 30 ¹ str. nuostatų taikymo A. M. skiriant baudą

ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad, esant darbo sutarties požymiams, darbuotojas realiai pradėjo darbą UAB „M ir draugai“ (duomenys pakeisti) statybos objekte, nors su juo nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, o apie priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nepranešta.

Apylinkės teismas, skirdamas A. M. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir paskyrė minimalią ATPK 41 ³ str. 2 d. sankcijoje numatytą baudą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės aplinkybės skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta straipsnio sankcijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-31 nutarimą A. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.