Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-528-493/2015

Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00915-2014-1

2015 m. birželio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei, nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Vytautui Tučkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu: padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas dalinai sudedant ir subendrinta galutinė bausmė V. B. paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. B. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir R. Š. bei A. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Nukentėjusiojo P. G. 18,83 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, šią sumą išieškant solidariai iš A. K., V. B. ir R. Š..

Nukentėjusiojo P. G. 1737,72 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies 420 Eur sumai, šią sumą išieškant solidariai iš A. K., V. B. ir R. Š., ieškinio dalis dėl 1317,72 Eur atmesta.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys 16,67 Eur sumai tenkintas visiškai, šią sumą išieškant solidariai iš A. K., V. B., R. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad kartu su R. Š. ir A. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2014-08-10 apie 2 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą panaudoti fizinį smurtą prieš P. G. ir pagrobti jo turtą, į šį butą A. K. pakvietus P. G. ir jam atvykus, prieš P. G. panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė svetimą turtą: R. Š. sudavė smūgį ranka P. G. į veidą, P. G. suklupus ant grindų, R. Š., A. K. ir V. B. bendrai sudavė ne mažiau 8 smūgių rankomis P. G. į veidą ir galvą, po to R. Š. liepė P. G. sėsti kambaryje ant lovos, kur R. Š., A. K. ir V. B. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 3 smūgius rankomis P. G. į veidą, tokiais veiksmais jie padarė nukentėjusiajam P. G. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose ir kaktos vidurinėje dalyje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko krašto lūžimo, taip atėmę galimybę nukentėjusiajam P. G. priešintis, pagrobė jo 60 litų vertės telefoną NOKIA ir jame buvusią 5 litų vertės SIM kortelę, tuo padarydami nukentėjusiajam P. G. 65 litų turtinę žalą.

V. B. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su A. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2014-08-10 apie 3 val. viešoje vietoje-(duomenys neskelbtini) bendrabučio tipo namo 2-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje po jų pačių ir R. Š. įvykdyto plėšimo prieš P. G. panaudojant fizinį smurtą, prieš P. G. panaudojo fizinį smurtą: P. G. išėjus iš buto (duomenys neskelbtini), jie pasivijo P. G., A. K. įspyrė P. G. į nugarą, P. G. pargriuvus, jie ne mažiau 4 kartus peiliu įpjovė P. G. į abi kojų blauzdas, tuo padarė nukentėjusiajam P. G. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pjautinių žaizdų abiejose blauzdose ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. B. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendį, prašo jį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius šios veikos, o nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Skunde apeliantas nurodo, kad jam inkriminuojamų veikų nepadarė. Byloje, jo teigimu, nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nors apeliantas ir prisipažino, kad mušė nukentėjusįjį, tačiau nenorėjo ir neturėjo jokios tyčios, nei smurto darymo metu, nei tuomet, kai kitas nuteistasis užvaldė nukentėjusiojo telefoną, pasisavinti nukentėjusiajam priklausantį daiktą, taip pat neturėjo tyčios ir pažeisti viešąją tvarką. Nukentėjusysis nurodė, ką apeliantas ir prisipažino, kad V. B. smurtavo, dėl ko jis gailisi. Tačiau smurtą P. G. atžvilgiu jis teigia naudojęs tik bute. Kai nukentėjusysis, šalindamasis iš buto, išbėgo į koridorių, jis buvo partrenktas A. K., o smurtas koridoriuje nutrūko todėl, kad apeliantas riktelėjo, kad užtenka. Nusikalstamos veikos koridoriuje apeliantas teigia nepadaręs, todėl jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas V. B. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi joje padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas, nors tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, susijusius su nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje (tai yra, plėšimu), tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl V. B. dalyvavimo pažeidžiant viešąją tvarką. Dėl šios priežasties nuosprendžio dalis, kurioje V. B. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Aplinkybes dėl V. B. dalyvavimo kartu su kaltinamuoju A. K. smurtaujant prieš nukentėjusįjį koridoriuje, teismas nustatė remdamasis nukentėjusiojo P. G., kaltinamųjų R. Š., A. K., liudytojų M. K., B. S. bei paties V. B. parodymais, jog nukentėjusiajam išbėgus iš buto į koridorių, iš paskos išbėgo ir A. K. bei V. B.. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis matė prieš jį smurtavusius asmenis, tai buvo iš kambario išėję A. K. ir V. B.. Tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis parodė, jog V. B., kartu su kitais kaltinamaisiais, prieš jį smurtavo bute, išėjo jam iš paskos į koridorių, bet koridoriuje jį pargriovė ir peiliu žalojo tik A. K., tuo tarpu V. B., stovėdamas apie trijų metrų atstumu nuo nukentėjusiojo, pasakė, kad užtenka. Tokių pat parodymų nukentėjusysis laikėsi ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taigi abejoti jo parodymais nėra pagrindo, juolab, kad nėra jokių kitų duomenų, pagrindžiančių faktą, jog V. B. prieš nukentėjusįjį koridoriuje smurtavo. Vien aplinkybės, kuri byloje yra neabejotinai nustatyta, kad V. B. kartu su A. K. išėjo į koridorių paskui išbėgusį nukentėjusįjį P. G., neužtenka tam, kad būtų nustatyta jo kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo peiliu koridoriuje žalojant nukentėjusįjį, kuris ir pats neigia, kad V. B. prieš jį smurtavo. Priešingai, nukentėjusiojo teigimu, V. B. kaip tik stabdė smurtavimą nukentėjusiojo atžvilgiu, sakydamas, jog užteks.

Taigi detalesnė bylos duomenų analizė suponuoja išvadą, kad byloje nėra tinkamai surinktų ir teismo posėdyje, laikantis baudžiamojo proceso taisyklių, ištirtų įrodymų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo nustatytomis pripažintas aplinkybes – tai yra, kad V. B. koridoriuje kartu su kitu kaltinamuoju A. K. pargriovė nukentėjusįjį ir žalojo jį peiliu. Šių aplinkybių nepatvirtino nė vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų ir nuteistųjų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime V. B. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nesilaikydamas šių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Dėl to ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis turi būti panaikinta, o kaltinamasis dėl viešosios tvarkos pažeidimo – išteisintinas. Perkvalifikuoti šią nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. neigia savo kaltę ir dėl plėšimo, teigdamas, kad nukentėjusįjį bute kartu su kitais kaltinamaisiais tik žalojo, bet neturėjo tyčios pagrobti jo telefoną. Nors visi kaltinamieji, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neigė, kad reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų arba atiduoti telefoną, ką šis ir padarė, tačiau šios aplinkybės yra nustatytos nukentėjusiojo parodymais bei kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad P. G. priklausantis telefonas buvo rastas A. K. bute, kur vyko konfliktas. Telefoną nukentėjusysis nurodė padavęs R. Š., šis jį perdavė A. K., o pastaras – V. B., kuris perdavė telefoną atgal A. K.. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad nuteistasis V. B. su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis sutinka, tačiau neigia turėjęs tyčią užvaldyti svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai nustatė kaltinamųjų tyčios pagrobti nukentėjusiajam priklausantį telefoną susiformavimo momentą, tai yra, kad nuteistieji neturėjo išankstinio sumanymo apiplėšti P. G., o jų tyčia susiformavo vėliau, jau panaudojus smurtą. Tai, kad V. B. taipogi siekė užvaldyti P. G. turtą, patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojo M. K. parodymai, jog iš P. G. buvo reikalaujama ne tik telefono, bet ir pinigų. Nors, kaip nurodė nukentėjusysis, V. B. reikalavo pinigų, o telefono reikalavo R. Š., tai, jog V. B., gavęs telefoną iš A. K., negrąžino telefono nukentėjusiajam, bet perdavė atgal A. K., rodo, kad V. B. suvokė P. G. atžvilgiu atliekamų veiksmų neteisėtumą ir šiems veiksmams pritarė. Taigi byloje pakanka įrodymų V. B. kaltei dėl plėšimo V. G. atžvilgiu pagrįsti.

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis ginčija jam paskirtą bausmę, teigdamas, kad jam bus per sudėtinga vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, teismas, skirdamas V. B. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. V. B. paskirta bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Sušvelninti V. B. paskirtą bausmę ir skirti arešto bausmę, teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmė – tai poveikio priemonė, kuri visais atvejais riboja nubaustojo teises ir sukelia jam tam tikrus nepatogumus bei suvaržymus. Suteikus nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galimybę pasirinkti, kokia bausmė ir jos rūšis jam sukeltų mažiausiai nepatogumų, susijusių su jo asmeniniu gyvenimu, poreikių tenkinimu ir pan., būtų iškreipti bausmės tikslai, todėl būtent teismas, vykdydamas teisingumą, atsižvelgdamas į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, parenka tokią bausmę kaltinamajam, kuri savo pobūdžiu nebūtų nei per griežta, nei per švelni ir turėtų atitinkamą poveikį nubaustajam.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. B. dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos V. B. paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.