Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2023-09-14 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal LR BK 281-1 str. 1 d., 40 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant 6 mėn., uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 m. ir konfiskuojant transporto priemonę, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2024-04-19 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, koridoriuje, tyčia, rankomis suėmęs už dešinės rankos žasto ir kairės rankos dilbio, stūmė į sieną savo mamą E. E. G., tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai E. E. G. fizinį skausmą,

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju R. G. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2024-04-19 tarp jo ir mamos kilo konfliktas. Mama jam pareiškė pretenzijas dėl kavos ir nuskintų tulpių. Mama turi atminties sutrikimų ir pati pamiršo kur pasidėjo kavą. Dėl tulpių, tai jas pirko. Jam sekančią dieną turėjo būti nuimta apykojė. Jis nusikirpo plaukus, nusipirko tulpių ir planavo su probacijos tarnybos atstovėmis išgerti kavos kai jam bus nuimta apykojė. Jis jau nebūtų probuojamas asmuo ir galėtų bendrauti kaip paprastas pilietis. Dėl nepagrįstų pretenzijų jam sukilo pyktis. Jis sugriebė mamą už rankų ir tempė į lauką, kad ji parodytų vietas, kur nuskintos tulpės. Mamos į sieną jis nestūmė. Supranta, kad pasielgė negerai ir dėl tokio rankų suėmimo mama galėjo jausti skausmą. Be to, tą dieną jis buvo provokuojamas padaryti ką nors negero. Apie tai jis informavo probacijos tarnybos atstovę K. Š.. Jis galėjo pabėgti iš namų, bet niekur nėjo, laukė policijos.

Nukentėjusioji E. E. G. parodė, kad ji jaučia savo kaltę dėl tą dieną įvykusio konflikto. Sūnus buvo neblaivus ir tiesiog reikėjo su juo neturėti jokio kontakto. Kai sūnus geria, jis išgeria daug stiprios kavos ir kavos pakelio užtenka 2-3 dienom. Pamačiusi, kad nėra kavos, ji apie tai pasakė R.. Jie pensininkai ir tokiais kiekiais pirkti kavą neišgali. Dėl gėlių, tai ji jas matė sumestas vonelėje. Jai pasirodė, kad jos išimtos iš kokio nors krepšelio. Išgirdęs priekaištus, sūnus sugriebė ją už rankų ir tempė per koridorių. Ji išsigando, koridorius siauras, atsitrenkė į sieną. Ji pradėjo šauktis pagalbos ir kai duris pradarė A. B., įpuolė pas jį į kambarį. Jie uždarė duris ir R. neįsileido. Ji paskambino sūnui M. ir pranešė apie situaciją namuose. Sūnus iškvietė policiją. Ji nenori griežtos bausmės sūnui, civilinio ieškinio nepareiškė.

Liudytojas M. G. parodė, kad jo brolis R. G. turi problemų su alkoholiu. Dėl to jis prarado darbą, iširo jo santuokos. Vienintelis žmogus, kuris jam padeda yra mama. Konfliktinių situacijų buvo daug, bet nebuvo smurto prieš mamą. 2024-04-19 po pietų jis sulaukė skambučio iš mamos. Tuo metu jis kalbėjo telefonu ir atsiliepti negalėjo, bet matė apie jos norą prisiskambinti. Jo namuose svečiavosi krikštasūnis, mamos anūkas. Mama paskambino jam ir pasakė sutartinį žodį „policija“. Tada jie suprato, kad mamos namuose negerai ir iškvietė policiją. Jie tuoj pat sėdo į automobilį ir važiavo į kaimą pas mamą. Kai atvyko į sodybą, kieme jau buvo policija.

Liudytojas A. B. parodė, kad tą dieną tarp R. ir E. kilo konfliktas. Jis pradarė kambario duris ir pamatė kaip R., suėmęs už rankų, tąso koridoriuje E.. Jis įleido E. į kambarį, užrakino duris ir jas užbarikadavo. R. blaškėsi, šukavo, bet pas juos nepateko. E. paskambino sūnui, kuris išvietė policiją.

Liudytoja K. Š. parodė, kad R. G. buvo jos probacijos žinioje apie pusę metų. Probacijos sąlygas jis vykdė, didelių problemų nebuvo. Jai teko lankytis jo gyvenamojoje vietoje. Mamos gyvenamojo namo gale tvarkinga, o pas R. G. tiek daug nereikalingų daiktų, kad sunku praeiti. Patvirtino, kad konflikto dieną R. G. jai skambino. Iš pokalbio jai kilo mintis, kad jis galimai neblaivus. Paprastai R. G. būdavo mandagus, o tą dieną vartojo necenzūrinius žodžius. Jis sakė, kad nežino kur jis bus rytoj. Todėl ji jam pasakė, kad dėl apykojės nuėmimo jis turi atvykti į probacijos tarnybą. Neprisimena kad jai būtų sakoma apie jo provokavimą ir kad ji liepė vykti į Raudonąjį kryžių.

2024-04-19 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15, 23-30).

Asmens apžiūros protokole nurodyta ir fotonuotraukose užfiksuota, kad E. E. G. dešinės rankos žasto vidinėje pusėje yra paraudimas, o ant kairės rankos dilbio tamsios spalvos dėmė, panaši į sumušimą (b.l. 31-33, 34-36).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad sūnus smurtavo prieš E. E. G.. Pacientė skundžiasi dešinės rankos žasto srities sumušimu, kairės rankos dilbio sumušimu, skundžiasi nežymiu skausmu. Kitose kūno vietose sužalojimų nestebima, be sąmonės nebuvo, verkia, sujaudinta, išsigandusi. Į ligoninę vykti atsisako. Preliminari diagnozė: paviršiniai sužalojimai, apimantys kelias rankų sritis (b.l. 43-46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir tai padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir teigė kad nukentėjusios atžvilgiu nesmurtavo. Patvirtino, kad tą dieną buvo konfliktinė situacija, kuri išsisprendė negražiai. Jis tik norėjo, kad mama išeitų į kiemą ir įsitikintų, kad darželyje buvusių gėlių jis nelietė. Galėjo taip būti, kad siaurame koridoriuje ranką suspaudė stipriau. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybine taktika, siekimu išvengti bausmės. Nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad sūnus jos atžvilgiu smurtavo, o patirto smurto pasekmės užfiksuotos fotonuotraukose

Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo parodymais, nukentėjusios ir liudytojų parodymais, teismui nekyla abejonių, kad R. G. 2024-04-19, kilus konfliktui, smurtavo prieš mamą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. G. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertina R. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai prieš mamą, sukėlė fizinį skausmą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad R. G. teistas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – areštą. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiai nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nauja nusikalstama veika padaryta likus vienai dienai iki probacijos pabaigos, todėl bendrintina su 2023-09-14 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2023-09-14 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų paskirta bausme sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 80 parų areštą. Įpareigoti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos - 2023-09-05.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2024-04-19 16 val. 35 min. iki 2024-04-21 16 val. 20 min.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, periodinę registraciją policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs nuteistasis faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant šią įteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškintina R. G., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai), planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu ( tel. 8 414 35502). Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti, privaloma raštu ar elektroniniu paštu (el. p. administracija@siauliuti.lt) apie tai informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administraciją ir suderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie patys neatvyksta atlikti arešto bausmės, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.