- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 1-425-865/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01834-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevič
- Kaltinamasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Civilinis atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Advokatai
- Gintaras Andrijauskas, Odeta Daminaitytė
- Kategorijos
D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kelmeje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirba, vedes, neteistas,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dali,-
Aprašomoji dalis
nustate:
Kaltinamasis D. P. 2009 m. rugsejo 28 d., apie 7.35 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybes teise priklausanti automobili Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Konstitucijos prospekto – T. Narbuto gatves žiedines sankryžos ivažiavo i T. Narbuto gatves važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Saltoniškiu gatves kryptimi, antraja eismo juosta ir ja artedamas prie ties mineta sankryža esancios nereguliuojamos pesciuju perejos pažeide Keliu eismo taisykliu 9 punkto reikalavimus, numatancius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu ir nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui, ir 37 punkto reikalavimus, numatancius, kad artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti prieš kelio ženkla „pesciuju pereja“, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta perejoje iejusi pesciaji, tai yra, laiku nepastebejo nereguliuojama pesciuju pereja jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešines puses i kaire ejusios pesciosios R. J., nesustabde vairuojamo automobilio prieš pesciuju pereja, kad ja praleisti ir partrenke ja, ko pasekoje R. J. patyre sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teisiamajame posedyje kaltinamasis D. P. prisipažino visiškai savo kalte del jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parode, jog 2009-09-28 buvo geras oras, sauleta, eismas buvo intensyvus. Jis važiuodamas i darba neskubejo, vairuodamas jam nuosavybes teise priklausanti automobili „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš žiedines sankryžos suko i Narbuto g. antra kelio juosta. Pažiurejo i policijos pareigunus, kurie mojavo lazdele, atsisuko i Narbuto gatve. Važiuodamas per pesciuju pereja pajuto, kad kliude su galiniu automobilio veidrodeliu žmogu. Nesuprates kas ivyko, pažiurejo, pamate nukentejusiaja. Persirikiavo, sustojo toliau ir nuejo pažiureti kaip stipriai sužalojo nukentejusiaja. Ji buvo perejusi šaligatvi, klupejo. Prisistate policijos pareigunai, kurie buvo sankryžoje, iškviete greitaja medicinos pagalba. Jis R. J. klause, kokius ji patyre sužalojimus, ar skauda. Stengesi ja paguosti. Nukentejusioji buvo nuvežta i Vilniaus universitetine greitosios pagalbos ligonine. Ji policijos pareigunai nuveže i Giraites g. patikrinti blaivumo. Po to jis nuvyko i Lazdynu ligonine pasidometi nukentejusiosios sveikata. Ji sedejo vežimelyje. Jis klause, kaip R. J. jauciasi. Ji sake, kad skauda. Priejo jos tetis, kuris paklause, ar jis yra kaltininkas. Jis, D. P., sake, kad gali atlyginti žala. Nukentejusiosios tevas pasake, kad nereikia, nes yra gerai finansiškai apsirupines. Veliau jis, D. P., skambino A. J., klause kaip laikosi dukra. Tevas sake, kad gerai, pagalbos nereikia, padekodavo, kad domisi dukra. Iš dalies del ivykio kalta ir pati nukentejusioji, nes neisitikino, kad eiti per pereja saugu, buvo neatidi. Jo, D. P., vairavimo stažas skaiciuojamas nuo 1998 m. Jis yra baustas administracine tvarka už greicio viršijima 2009 m. spalio-lapkricio menesi, buvo paskirta 300-400 Lt bauda, bauda sumokejo. Su nukentejusiosios civiliniu ieškiniu susipažines, mano, kad prašomos neturtines žalos suma yra per didele, neatitinka teismu praktikos. Žala jis atlygintu iš šeimos biudžeto. Šiuo metu jis išejes iš darbo savo noru. Ikiteisminio tyrimo metu jis atlygino žala. Byloje yra dokumentas, liudijantis apie pinigu pervedima. Atlygino 700 Lt neturtines žalos ir 80 Lt turtines žalos. Nukentejusiajai siule 1000 euru, kuriu nukentejusiosios tevas atsisake. Civilini ieškini isipareigoja atlyginti tokio dydžio, koki priteis teismas. Jis norejo susitaikyti, taciau nukentejusioji puse papraše daug neturtines žalos. Gailisi del nusikalstamos veikos padarymo.
Teisiamajame posedyje nukentejusioji R. J. parode, kad 2009-09-28, apie 7.30 val., ji priejo nereguliuojama pesciuju pereja ir turejo pereiti i kita gatves puse link Vilniaus pedagoginio universiteto. Ji gyveno Studentu g. 45. Prieš žengdama apsidaire, isitikino, kad nera važiuojanciu automobiliu ir pradejo eiti. Pirmoje kelio juostoje nieko nebuvo, antroje kelio juostoje atsirades automobilis jai pervažiavo kaire peda ir kliudydamas dešiniu šonu partrenke. Ji išsigando automobiliu, kurie stovejo už jos ir nuejo ant šaligatvio. Prie jos pribego policijos pareigunai, iškviete greitaja medicinos pagalba. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo po valandos ir ja nuveže i universitetine ligonine. Jai medikai nustate kaires pedos 3 ir 4 padikaulio lužius. Ten buvo apsilankes kaltinamasis, kalbejo su jos tevu. Draudimo bendrove jai atlygino 4158.82 Lt. Po ivykio ji negalejo apsieiti be vaistu (gere vaistus ,,Ketanova“). Patyre nepatogumus, kaire peda negalejo priminti, vaikšciojo su ramentais, susidare kraujosruvos, viena negalejo užlipti ir nulipti laiptais, apsitarnauti – pagaminti maisto, išsimaudyti. Prarado galimybe lankyti paskaitas, igyti žiniu. Del to galejo neišlaikyti egzaminu. Eidama per pereja junta didele baime. Jaucia itampa ir nerima, vengia perejos. Yra liekamieji reiškiniai – nežymiai pakito judejimo dinamika. Iki šiol jaucia skausma, ypatingai keiciantis orui. Ko gero gali buti pažeistas kojos nervas, liekamieji reiškiniai lydes visa gyvenima, neišnyks. Negali nešioti aukštakulniu bateliu, reikia specialios avalynes. Kaltinamasis iki teismo proceso jos nebuvo atsiprašes. Kai teisejas skyre pertrauka susitaikymui, D. P. ja ižeidinejo ir užgauliojo. Tai girdejo advokatas ir kiti žmones. D. P. sake, kad Kaišiadoriu žmones žvairi, kojos lužis tas pats, kas isipjauti i piršta. Iš jo nera gailescio. Taikytis ji nesutiko. Taip pat patyre išlaidas advokatui – 2500 Lt, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo. 700 Lt iš kaltinamojo ji negavo. Jos reiškiamos neturtines žalos patikslintas dydis - 10753,80 Lt.
Iš Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, jog apžiurejus ivykio vieta nustatyta, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Vilniuje, T. Narbuto g. priekine dalimi link Saltoniškiu g., ties žiedine sankryža su Konstitucijos pr., už pesciuju perejos, trecioje eismo juostoje. Atstumas nuo perejos iki automobilio galines dalies – 20,0 m, nuo automobilio kaires puses priekinio rato iki važiuojamosios dalies kairiojo krašto – 0,6 m, nuo kaires puses galinio rato – 1,1 m (t. 1, b.l. 7-9).
Iš specialisto išvados Nr. G 3893/09 (01) matyti, jog nukentejusiajai R. J. nustatyti kuno sužalojimai: poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimas kelio sanario srityje, odos nubrozdinimai kaireje blauzdoje, kaires pedos III-IV padikauliu lužiai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais paviršiais, galimai ivykio aplinkybese nurodytu laiku (2009-09-28). Poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio kelio sanario srityje galejo buti padaryti tiek suduodant smugi, tiek ir mineta kuno sritimi atsitrenkiant i kieta buka ribota paviršiu. Odos nubrozdinimai kaires blauzdos srityje galejo gautis griunant ir kaire blauzda atsitrenkiant i kieta buka šiurkštu paviršiu. Kaires pedos III-IV padikauliu lužiai, atsižvelgiant i ivykio aplinkybes, galejo gautis užvažiuojant automobilio ratu ant pedos iš kaires puses. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del kaires pedos III-IV padikauliu lužiu R. J. sveikata ir kaires pedos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui. Atsižvelgiant i sužalojimu lokalizacija, ju pobudi, ivykio aplinkybes, pirminis automobilio kontaktas buves i R. J. kairio kelio sanario išorini paviršiu, nukentejusioji buvo horizontalioje padetyje, galimai, pasisukusi kairiu šonu i pravažiuojancia transporto priemone (t. 1, b.l. 23-25).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 5067/09(01) matyti, jog nukentejusiosios R. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 21).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 5146/09(01) matyti, jog D. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 108).
Iš ant Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro rašto esancios 2010-11-25 rezoliucijos matyti, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. pradejo ikiteismini tyrima del D. P. padarytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Šiame rašte buvo prašoma suteikti leidima patraukti baudžiamojon atsakomyben Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento vyresniji inspektoriu D. P. del Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (t. 2, b.l. 89-90). Iš Vilniaus apygardos teismo 2010-11-03 nutarties matyti, jog buvo atmestas kaltinamojo D. P. advokates O. D. – Umbres skundas del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje D. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (t. 2, b.l. 81-84).
Iš surinktu, ištirtu ir ivertintu irodymu visumos teismas daro išvada, jog kaltinamasis D. P. padare jam inkriminuojama nusikalstama veika. Savo kalte jis pats prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padaryma ir jo kalte patvirtina nukentejusiosios R. J. parodymai, specialisto išvados duomenys, kuria nukentejusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ivykio vietos apžiuros protokolo duomenys, specialistu išvadu del kaltinamojo ir nukentejusiosios blaivumo duomenys. Šie visi irodymai sudaro nuoseklia grandine, neprieštarauja tarpusavyje, papildo vienas kita. Taigi, padaryta nusikalstama veika turi visus sudeties požymius, yra baigta, kalte neatsargi, veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dali. Taip pat buvo padarytas Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. rugsejo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147), 9 ir 37 punktu pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. P. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi del jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis D. P. dirbo Valstybes saugumo departamento pareigunu. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, jog baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nera kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomyben asmeni, kai šis leidimas pagal istatymus butinas. Pažymetina, jog Lietuvos Respublikoje ikiteisminis tyrimas pradedamas ne prieš asmeni, o del fakto. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkricio 3 d. nutartyje pažymejo, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje 2009-09-28 pradetas pagal fakta, paaiškejus nusikalstamos veikos požymiams, o ne prieš konkretu asmeni, t.y. D. P. itarimas padarius nusikalstama veika iteiktas tik 2010-01-20. Apygardos teismas konstatavo, jog nera pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradetas nepagristai. Kaip matyti iš ant Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro rašto esancios 2010-11-25 rezoliucijos, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. pradejo ikiteismini tyrima del D. P. padarytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Atsižvelges i visas bylos aplinkybes, kaltinamojo pozicija, jo visiška prisipažinima del nusikalstamos veikos padarymo, prejudicine Vilniaus apygardos teismo nutarti, kurioje, konstatuota, jog nera pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas pradetas nepagristai, teismas daro išvada, jog kaltinamojo advokates prašymas nutraukti baudžiamaja byla del to, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neteisetai, nepagristas.
Nukentejusioji R. J. pareiške civilini ieškini del 656,17 Lt turtines žalos atlyginimo ir 13562,77 Lt neturtines žalos atlyginimo. Nukentejusioji nurode, jog del eismo ivykio metu padarytos traumos išlike liekamieji reiškiniai, tai kaires pedos patinimai vakarais, sustingimai, dilgsincio pobudžio skausmai viršutineje pedos srityje, apribota pirštu ekstenzija, kas konstatuota VšI Kaišiadoriu ligonines gydytojos traumatologes R. A. 2010-07-02 išraše iš medicininiu dokumentu, todel ši gydytoja jai, R. J., rekomendavo reabilitacini gydyma jos lešomis UAB „Atgaiva tau“. Šis gydymas minetoje istaigoje nukentejusiajai buvo taikytas. Ji. R. J., už reabilitacini gydyma sumokejo 386 Lt, už masažine pedu vonele bei 2 masažinius kamuoliukus – 182,79 Lt, del to papildomai patyre 568,79 Lt turtine žala. Šiuo metu ji labai susirupinusi del fizinio sužalojimo pasekmiu šalinimo. Teigia, jog pasekmiu galutinai pašalinti nepavyks, traumuotos kaires kojos pedos gydymo priemones reikes taikyti pastoviai, tai ilgalaike tokio sveikatos sutrikdymo pasekme. Ji sukels papildomu organizaciniu ir materialiniu pasekmiu (laiko eikvojima, važinejima i gydymo istaigas, išlaidas). Taip pat civiliniame ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo turetas nukentejusiosios išlaidas advokato paslaugoms apmoketi (t. 2, b.l. 38-40). Teisiamajame posedyje nukentejusioji patikslino, jog jai liko neatlyginta 87,38 Lt turtine žala– gydymo išlaidos už vaistus „Perskindol aktive gel“ – 30,38 Lt ir kaires kojos pedos itvara KTO-2 57 Lt, t.y. 87,38 Lt bei neturtine žala – 10753,80 Lt. Nukentejusiosios prašyme priteisti advokato išlaidas patikslinta, jog jos sudaro 2500 Lt (t. 2, b.l. 18).
Teisiamajame posedyje civilinio atsakovo atstovas paaiškino, jog draudimo bendrove išmokejo nukentejusiajai neturtinei žalai atlyginti 3452.80 Lt ir turtinei žalai atlyginti - 706.02 Lt. Del 87 Lt atlyginimo nukentejusioji i juos nesikreipe.
Iš kvito Nr. 507548/115 matyti, jog buvo pirktas vaistas „Perskindol aktive gel“ už 30,38 Lt (t. 1, b.l. 80), iš kvito serija OT Nr. 073416 matyti, jog už kaires kojos pedos itvara KTO-2 buvo sumoketa 57 Lt (t. 1, b.l. 80). Kadangi šios išlaidos buvo butinos gydyti del eismo ivykio metu patirtos kojos pedos trauma, ir kaip paaiškejo, nera atlygintos nukentejusiajai, jos yra priteistinos kaip turtine žala. Iš DNB Nord banko rašo matyti, jog saskaita Nr. LT614010042400092206 priklauso AAS „Gjensidige Baltic“. 2010 m. birželio 28 d. i šia saskaita buvo užskaityti 787,38 Lt pagal D. P. pavedima. Kadangi moketojas i banka nesikreipe del lešu gražinimo, todel D. P. nebuvo gražinti pinigai (t. 2, b.l. 212). Mineta 87,38 Lt turtine žala priteistina atlyginti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“.
Iš Vilniaus teritorines ligoniu kasos pretenzijos del žalos atlyginimo Nr. 153 matyti, jog nukentejusiosios R. J. gydymo išlaidas sudare 141,87 Lt (t. 2, b.l. 154-155). Iš AAS Gjensidige Baltic rašto matyti, jog bendrove viso išmokejo 4300,69 Lt draudimo išmoku. Draudimo išmokos yra išmoketos: 2010-01-14 Valstybinei ligoniu kasai 141,87 Lt už R. J. gydyma, nukentejusiajai R. J. išmoketa 4158,82 Lt draudimo išmoku, tarp ju: 3452,80 Lt (1000 euru) neturtinei žalai atlyginti ir 706,02 Lt gydymo išlaidu (t. 2, b.l. 152).
Nukentejusioji prašo atlyginti 10753,80 Lt neturtine žala. Teisiamojo posedžio metu nurode, jog patyre nepatogumus, kaire peda negalejo priminti, vaikšciojo su ramentais, susidare kraujosruvos, viena negalejo užlipti ir nulipti laiptais, apsitarnauti – pagaminti maisto, išsimaudyti. Prarado galimybe lankyti paskaitas, igyti žiniu. Del to galejo neišlaikyti egzaminu. Eidama per pereja junta didele baime. Jaucia itampa ir nerima, vengia perejos. Yra liekamieji reiškiniai – nežymiai pakito judejimo dinamika. Iki šiol jaucia skausma, ypatingai keiciantis orui. Ko gero gali buti pažeistas kojos nervas, liekamieji reiškiniai lydes visa gyvenima, neišnyks. Negali nešioti aukštakulniu bateliu, reikia specialios avalynes. Kaltinamasis iki teismo proceso jos nebuvo atsiprašes. Kai teisejas skyre pertrauka susitaikymui, D. P. ja ižeidinejo ir užgauliojo. Tai girdejo advokatas ir kiti žmones. D. P. sake, kad Kaišiadoriu žmones žvairi, kojos lužis tas pats, kas isipjauti i piršta. Iš jo nera gailescio.
Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsni neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i veikos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis vairavo automobili blaivus, anksciau neteistas, buvo baustas už Keliu eismo taisykliu pažeidimus, nusikalstama veika baigta. Jo nusikalstama veika sukele padarinius – nukentejusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas - kaires pedos III-IV padikauliu lužiai. Atsižvelgiama i nukentejusiosios patirtus išgyvenimus, stresa, jauna amžiu, turetus nepatogumus del kojos pedos padikauliu lužiu, patirta skausma, dvasinius išgyvenimus, sudetinguma ieškant tinkamos avalynes. Atsižvelgiama i tai, jog neatlygintos turtines žalos dydis 87,38 Lt. Viso buvo padaryta 141,87 Lt turtine žala Valstybinei ligoniu kasai ir 706,02 Lt paciai nukentejusiajai gydymo išlaidu. Ivertinama kaltinamojo turtine padetis: šiuo metu nedirba, iki ivykio dirbo VSD, išejo paciam prašant, kelis men. dirbo VšI „Nacionalinis medicinos teises centras“, šiuo metu augina 1 metu ir keliu menesiu vaika, šeima gauna pašalpa už vaika, iš to pragyvena, žmona dirbanti (šiuo metu vaiko priežiuros atostogose), šeima turi bendraja nuosavybes teise priklausanti buta. Teismu praktikoje nukentejusiesiems, eismo ivykio metu patyrusiems nesunku sveikatos sutrikdyma, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010). Šioje byloje nenustatyta aplinkybiu, kuriomis remiantis galima butu teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriteriju visumos vertinimas leidžia iš esmes nukrypti nuo neturtines žalos dydžiu, iškristalizuotu teismu praktikoje, todel atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, laikytina, jog draudimo bendroves nukentejusiajai išmoketa 3452,80 Lt (1000 euru) suma neturtinei žalai atlyginti yra tinkama satisfakcija ir neturtines žalos dydis yra teisingas.
Iš kvito serija LAT Nr. 226838 šakneles matyti, jog nukentejusioji R. J. sumokejo advokatui Gintarui Andrijauskui 1000 Lt (t. 1, b.l. 39); iš kvito serija LAT Nr. 226840 šakneles matyti, jog nukentejusioji R. J. sumokejo advokatui Gintarui Andrijauskui 1500 Lt (t. 2, b.l. 19). Šios nukentejusiosios turetos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.
Teisiamajame posedyje buvo gautas kaltinamojo prašymas atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima. Kaltinamasis nurode, jog isipareigoja žala atlyginti tiek, kokia priteis teismas. Nusikaltimu daugiau daryti neketina, važineja atsargiai. Nuo 2009 m. neturi nei vienos administracines nuobaudos. Ju šeimoje gime mažas vaikas. Teisiamajame posedyje buvo apklausta galima laiduotoja L. R. P. Ji praše atleisti jos vyra D. P. nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima be užstato ir parode, jog ji gali paliudyti, kad po šio ivykio vyras buvo labai isitempes, blogai miegojo, naktimis kalbedavo. Toks ivykis nutinka ne kiekviena diena, emociškai sunku pergyventi. Jos vyras skambino ir domejosi nukentejusiaja. Važiavo i ligonine. Kai ivyko šis ivykis, ji laukesi. Vyras yra atsakingas, geras tetis, ja pavaduoja. Šiuo metu ji yra vaiko priežiuros atostogose, vaikuciui 1 metai ir pora menesiu; gauna apytiksliai 2900 Lt išmoka. Mano, kad ju šeimoje bendravimas su vyru pagristas pasitikejimu, bendradarbiavimu, supratimu. Tiek jos elgesys, tiek jos žodžiai ji itakos. Jie vede 5 metus, yra klasiokai nuo pirmos klases. Gyvena triju asmenu šeimoje, turi savo busta. Asmeninio turto ji neturi. Save gali apibudinti kaip gera žmogu. Dirba ji Valstybines saugos atomineje inspekcijoje nuo 2002 m. Del šio ivykio labai pergyveno. Isipareigoja padeti sutuoktiniui atlyginti žala nukentejusiajai. Ji neteista, už Keliu eismo taisykliu pažeidimus nera bausta.
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos butinosios salygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybe asmeni, padariusi baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos salygos: 1) asmuo pirma karta padare nusikalstama veika, 2) visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryta žala arba isipareigojo ja atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padaryta žala, laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku. Teismu praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo butu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima, turi buti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytu visu salygu visuma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegiju nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. P. anksciau neteistas (t.1, b.l. 110). Taigi, nusikalstama veika jis padare pirma karta (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jo nusikalstama veika priskiriama prie neatsargiu nusikaltimu. Iš Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento Personalo valdybos pateikto rašto matyti, jog D. P. buvo Valstybes saugumo departamento pareigunas nuo 2007 m. spalio 29 d. Tarnybos laikotarpiu drausminiu nuobaudu neturejo (t. 1, b.l. 124).
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti salyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kalte ir gailetis padarius nusikalstama veika“. Toks visiškas kaltes pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besalygiškai pripažista teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminemis pripažintomis irodytomis nusikalstamos veikos aplinkybemis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis Nr. 2K-84/2010). Teisiamojo posedžio metu paklausus, ar kaltinamasis prisipažista padares nusikalstama veika, kaltinamasis pareiške, kad savo kalte del nusikalstamos veikos padarymo jis pripažista visiškai. Teisiamajame posedyje kaltinamasis išsamiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoseklius parodymus dave ir ikiteisminio tyrimo metu. Padares nusikalstama veika pribego prie nukentejusiosios, veliau vyko i ligonine, teiravosi, kokia jos savijauta. Kaltinamasis parode, kad jis labai gailisi del padarytos nusikalstamos veikos, suvoke padarinius. Tai buvo matyti iš jo elgesio teisiamojo posedžio metu. Ši aplinkybe pripažinta, kaip jo atsakomybe lengvinanti (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybes asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žala, jei ji buvo padaryta, arba isipareigoti ja atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi buti nustatyti faktai ir aplinkybes, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padaryta žala. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis pervede i AAS Gjensidige Baltic saskaita 700 Lt, kaip pats nurode, manes, kad pinigus pervede nukentejusiajai. Ikiteisminio tyrimo metu teiravosi pas nukentejusiosios teva, ar nereikia pagalbos. Teisiamojo posedžio metu isipareigojo atlyginti nukentejusiajai žala, kuria priteis teismas. Teismas šiuo atveju, kaip mineta, laiko, jog neturtine žala nukentejusiajai atlyginta (draudimo bendroves), neatlygintos turtines žalos dydis 87,38 Lt taip pat priteistas atlyginti iš draudimo bendroves. Advokato išlaidos buvo patikslintos teisiamojo posedžio metu. Kaltinamasis, kaip mineta, teisiamojo posedžio metu parode, jog isipareigoja atlyginti padaryta žala, kuria, jei jis bus pripažintas kaltu ir bus ieškinys tenkintas, teismas priteis. Taigi, šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta salyga nesudaro kliuciu kaltinamajam taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsni.
Kaltinamojo D. P. laiduotoja buti pateike prašyma jo sutuoktine. Sutuoktiniai gyvena kartu, su jais gyvena ju bendras vaikas. Iš Valstybines atomines energetikos saugos inspekcijos pateiktos L. R. – P. charakteristikos matyti, jog L. R. – P. dirba Valstybineje atomines energetikos saugos inspekcijoje nuo 2002 m. kovo 12 d. Nuo 2008 m. rugsejo 25 d. eina Administravimo departamento direktores pareigas. L. R. – P. darbe apibudinama kaip atsakingai ir laiku atliekanti pavestas užduotis, tinkamai vadovaujanti departamentui ir organizuojanti jo darba. Lengvai bendraujanti kolektyve, tarnybiniu nuobaudu jai nebuvo skirta (t. 1, b.l. 123). Iš itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro duomenu matyti, jog L. R. – P. nera teista (t. 2, b.l. 195). Iš Vilniaus apskrities VPK rašto matyti, jog L. R. – P. galiojanciu administraciniu nuobaudu neturi (t. 2, b.l. 193). Teisiamajame posedyje išryškejo laiduotojos savybes – rimtumas, charakterio bruožu tvirtumas. Atsižvelges i duomenu visuma, teismas daro išvada, kad L. R. – P. yra vertas teismo pasitikejimo asmuo ir gali daryti teigiama itaka sutuoktiniui D. P.. Nukentejusiosios advokato pastaba, jog neturejo galimybes išsakyti argumentu del laidavimo netaikymo kaltinamajam atmestina, laidavimo klausimas buvo nagrinejamas nuo pat pirmo posedžio pateikus žodi prašyma del laidavimo (rašytinis prašymas jau buvo byloje, todel advokatui nebuvo netiketas ir naujas), advokatas turejo galimybe užduoti klausimus laiduotojai, šia teise pasinaudojo (t. 2, b.l. 145), kiekvieno posedžio gale buvo pasiteirauta prašymu, advokatas savo pozicija išsake baigiamosiose kalbose. Teismas, ivertines bylos aplinkybes bei irodymus, visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje nurodytas salygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajam D. P. taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsni ir ji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
atleisti D. P. del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima ir byla nutraukti.
Nustatyti 1 (vieneriu) metu laidavimo termina be užstato.
Laiduotoja paskirti kaltinamojo sutuoktine L. R. – Povilaviciene.
Nukentejusiosios R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) civilini ieškini tenkinti iš dalies ir priteisti nukentejusiosios naudai 87,38 Lt turtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, kodas 300633222. Priteisti iš kaltinamojo D. P. nukentejusiosios R. J. naudai 2 500 Lt išlaidu advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentejusiosios atstovas, paslaugoms apmoketi.
Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma.