- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-1725-178/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Prienų energija“
- Trečiasis asmuo
- Antimonopolinis Lietuvos piliečių
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Prienų energija“ ieškinį atsakovams R. V. ir R. V. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, tretysis asmuo Antimonopolinis Lietuvos piliečių sąjūdis ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl paslaugų teisinių santykių nutraukimo/nebuvimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 4 457,16 Lt skolą, 280,49 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. tiekė komunalines paslaugas atsakovams priklausančiam butui Gėlių g. 5-3, Trakuose. Atsakovai savavališkai nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos atsijungė butą nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau jie ir toliau buvo laikomi vartotojais. Kadangi už suteiktas paslaugas atsakovai neatsiskaitė, todėl įsiskolino ieškovui 3 027,10 Lt už šildymą, 1 255,86 Lt už karštą vandenį, 174,23 Lt už sistemų aptarnavimą ir 280,49 Lt delspinigių, iš viso 4 737,65 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovai ieškinio nepripažino. Nurodė, kad jokių sutartinių santykių tarp šalių nebuvo. Atsakovai nesinaudojo ieškovo teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, butą šildėsi jame esančiame krosnimi. Patvirtino, kad yra atsijungę nuo šildymo sistemos ir faktiškai ieškovo paslaugomis nuo atsijungimo momento nesinaudoja, tačiau ieškovas jiems vis tiek siunčia sąskaitas apmokėjimui už šildymą. Atsakovų atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos kitiems namo gyventojams jokios žalos nepadarė. Be to, atsakovai kreipėsi su prašymu dėl atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovai prašė pripažinti, kad šalis sieję teisiniai santykiai dėl šilumos tiekimo yra de facto nutraukti nuo 2010 m. kovo 9 d. dienos ir kad tarp šalių niekada nebuvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl karšto vandens tiekimo, taip pat prašė pripažinti, kad šalis sieję teisiniai santykiai dėl šilumos tiekimo per karšto vandens tiekimo sistemą („gyvatuką“) yra de facto nutrūkę nuo 2009 m. kovo 3 dienos.
Ieškovas priešieškinio nepripažino. Nurodė, kad šalys yra sudariusios energijos pirkimo-pardavimo sutartį įprastinėmis sąlygomis, tokia sutartis galiojanti, o atsakovai nenurodo įstatymų numatytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad priešieškinyje nurodyti ir šalis sieję teisiniai santykiai yra nutrūkę ar niekada nesusiklostę.
Tretysis asmuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovė skolą apskaičiavo netinkamai, skola už suteiktas paslaugas turi būti mažesnė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinis atmestas. Iš atsakovų ieškovo naudai solidariai priteista 4 457,16 Lt skolos, 280,49 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 737,65 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos po 2 277,72 Lt iš kiekvieno atsakovo, o valstybės naudai - po 11,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys nebuvo sudarę jokios individualios pirkimo-pardavimo sutarties dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į atsakovų butą. Atsakovams 2008 m. balandžio mėnesį sumokėjus už ieškovo teiktą paslaugą 1 068,93 Lt sumą, teismas laikė, kad sutartis sudaryta standartinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau –Taisyklės) nuo buto įsigijimo momento - 2007 m. rugsėjo 20 dienos. Teismo vertinimu, atsakovai, vienašališkai atsijungdami nuo namo bendrosios šildymo sistemos, pažeidė Taisyklėse, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (toliau- ŠŪĮ) ir iš dalies Lietuvos Respublikos statybos įstatyme imperatyviai nustatytą atsijungimo nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarką. Todėl atsijungimas buvo neteisėtas ir negalėjo sukelti šalims jokių teisinių pasekmių. Kadangi atsakovai atsijungė neteisėtai, jie ir toliau išliko šilumos ir karšto vandens buitiniais vartotojais, dėl to privalėjo atsiskaityti už jiems teikiamas šilumos ir/ar karšto vandens paslaugas. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą ieškovo 2010 m. rugsėjo 1 d. pažymą ir mokesčių apskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio, konstatavo, kad paminėtu laikotarpiu į atsakovų butą buvo tiekiamos komunalinės paslaugos (šildymas, karštas vanduo, buvo atliekamas sistemų aptarnavimas) už bendrą 4 457,16 Lt sumą.
Atmesdamas priešieškinį, teismas konstatavo, kad teisinio pagrindo atsakovų reikalavimų tenkinimui nenustatyta, priešieškinis atmetamas tais pačiais argumentais, kaip ir nurodytais dėl atsakovų buto neteisėto atsijungimo nuo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinis ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų nepagrįstai priteista 835,43 Lt skolos dalis: per didelė skola dėl netinkamo šilumos apskaitos metodo taikymo (4737,65 – 4561,05 =170,60 Lt), skola už realiai nepatiektą šilumą per karšto vandens tiekimo sistemą (po atsakovų karšto vandens cirkuliacijos sistemų (,,gyvatuko“) atjungimo nuo ieškovo šilumos tinklų 2009 m. kovo 3 d.) – 575,53 Lt, nuo skolos už nepateiktą šilumos energija per ,,gyvatuką“ priskaičiuotus delspinigius 40,36 Lt, karšto vandens pardavimo mokestį nuo 2009 m. sausio 1 d.iki 2009 m. gruodžio 1 d. - 48 94 Lt, sumažinti iš atsakovų ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, prijungti prie bylos naujai pateikiamus įrodymus, išreikalauti iš atsakovo Trakų rajono šilumos ūkio koncesijos sutarties kopiją.
1) Nurodo, kad apylinkės teismas priešieškinį atmetė iš esmės nemotyvuodamas jo atmetimo priežasčių, tuo pažeisdamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus.
2) Teismas neįvertino, kad atsakovai, neturėdami šilumos vartojimo įrenginių, negalėjo gauti šilumos energijos bei nepasisakė dėl ieškovo paskaičiuoto atsakovams tenkančio šilumos kiekio. Rekonstravus šilumos įrenginius ir įteisinus atliktą rekonstrukciją bei patalpas aktu Nr. SP1-624 pripažinus tinkamomis naudoti, buvo pakeista atsakovų buto šildymo sistema iš centrinės šildymo sistemos į šildymą krosnimi. Atsakovai nevartoja ieškovo tiekiamo karšto vandens, o naudojasi bute įrengtu boileriu. Teismui buvo pateikti atsakovų argumentus pagrindžiantys įrodymai, tačiau jie vertinami nebuvo. Apskaičiuodamas tiektos šilumos energijos kainą, ieškovas taikė metodą Nr. 4, reglamentuotą Taisyklių 210.2.4 punkte, nors žinojo bei neginčijo, kad dalies patalpų savininkų (namo butai Nr. 4, 8, 10), taip pat atsakovai yra atsijungę nuo centralizuotų šilumos tinklų. Ieškovas teismui pateikė apskaičiavimus remdamasis 4 metodu ir metodu ,,4+5“. Taikant pastarąjį metodą, atsakovų skola už pateiktą šilumos energiją yra mažesnė, todėl apylinkės teismas nepagrįstai apskaičiavo 170,60 Lt didesnę atsakovų skolą pagal netinkamą šilumos energijos apskaičiavimo metodą Nr. 4.
3) Skundžiamame sprendime teismas pasisakė tik dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais, tačiau nepasisakė dėl atsakovams kylančių teisinių pasekmių tęstinumo, šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties pasibaigimo, nors priešieškinyje atsakovai to reikalavo. Teismas netinkamai aiškino Taisyklių 263 punktą, reglamentuojantį atsijungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos pasekmes, nes asmuo laikomas šilumos energijos vartotoju, kol neatlieka veiksmų numatytų Taisyklių 262 punkte, t.y. nepakeičia sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties po statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Pagal Taisykles bei Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 ,,Dėl Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų patvirtinimo“ 14 punktą šilumos vartotojui gali būti priskirta tik jam tenkanti bendrai visų vartotojų suvartotos šilumos kiekio dalis. Tuo tarpu teismas, nors ir pripažinęs, kad atsakovai atsijungė nuo ieškovo šilumos tinklų, visiškai nesprendė ginčo ir nevertino faktinių aplinkybių dėl atsakovams tenkančios mokėtinos dalies už šilumos kiekį pateiktą į atsakovų butą. Teismas neatsižvelgė, kad šilumos energija atsakovams niekaip negalėjo būti tiekiama, nes ,,gyvatukas“ buvo demontuotas 2009 m. kovo 3 d., o radiatoriai 2010 m. kovo 3 d. Todėl atsakovai ginčija teismo priteistą skolos dalį už realiai atsakovams nepateiktą šilumos energiją per karšto vandens cirkuliacijos sistemą – 575,53 Lt bei 40,36 Lt delspinigius, apskaičiuotus nuo minėtos sumos. Atsakovai yra atsijungę nuo ,,gyvatuko“ bei vamzdyno ir jais nesinaudoja, todėl nebuvo pagrindo priteisti 2009 metų sausio 1 d. ieškovo taikomą karšto vandens pardavimo mokestį – 48,94 Lt, kuris pagal Trakų rajono savivaldybės pranešimą visuomenei buvo taikomas neteisėtai, pažeidžiant Trakų rajono savivaldybės ir ieškovo pasirašytą šilumos koncesijos sutarties 15.6 punktą. Aplinkybę, kad atsakovai atsijungė nuo ieškovo šildymo sistemos patvirtina ir 2009 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodoma, kad atsakovų bute įrengtas ,,vietinis centrinis šildymas“. Nurodytas nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina, kad po 2010 m. kovo 31 d. atliktos patalpų rekonstrukcijos ir patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti aktu Nr. SP1-624 buvo įteisintas atsakovų patalpų šildymo būdo pakeitimas. Pagal ŠŪĮ 29 straipsnio 3 dalį, rekonstravus pastatą (inžinierines sistemas) ir pakeitus ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas savininkų ir šilumos ir(ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Todėl pripažintina, kad šalis saisčiusi šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis po patalpų rekonstrukcijos buvo nutraukta. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad buitiniu šilumos vartotoju išliekama, kol nėra pasirašomas vartotojo šilumos sistemų atjungimo aktas. Tačiau, atsakovų manymu, aktas yra formalus dokumentas patvirtinantis faktinį šilumos sistemų (šilumos vartojimo įrenginių) atjungimą, kuris jau de facto yra įvykęs. ŠŪĮ 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja galimybę įsirengti vietinę šildymo sistemą, o 29 straipsnis - šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo tvarką. ŠŪĮ nuostatas detalizuoja Taisyklės, tačiau jos nereglamentuoja šildymo būdo pakeitimo atvejo, dėl kurio kilo ginčas nagrinėtoje byloje. Krosninis šildymo būdas atsakovų bute buvo galimas visą laiką nuo pastato pastatymo dienos ir nebuvo nei faktiškai, nei teisiškai panaikintas. Dėl šios priežasties atsakovai neteikė savivaldybės institucijai reikiamų dokumentų, nes manė, kad galėjo naudotis kitu šildymo būdu, numatytu ŠŪĮ 3 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnyje, nedarydami jokių pakeitimų savo bute.
4) Apylinkės teismas iš abiejų atsakovų priteisė per dideles 4 557,54 Lt bylinėjimosi išlaidas, nes reikalavimo suma nedidelė, o byla nesudėtinga. Ieškovo advokatas dalyvavo tik keliuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė nuo 15 minučių iki 1,5 valandos, ieškovo atstovai paruošė tik vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į priešieškinį, o iš jo atstovų pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar procesinius dokumentus ruošė advokato padėjėjas ar kitas teisininkas. Priteisdamas iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, teismas sukūrė tokią situaciją, kad ieškovas galės susigrąžinti dvigubą PVM - pirmą kartą išieškodamas iš atsakovų kaip bylinėjimosi išlaidas, antrą kartą – įtraukdamas atsakovų išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose išskirtą PVM į PVM atskaitą PVM įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir sumažinti priteistą skolą nuo 4 731,65 Lt iki 4 561,05 Lt, kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti. Atsakovų prašymą dėl koncesijos sutarties išreikalavimo atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad CPK 270 straipsnis neįpareigoja teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašyti kiekvieno teismui pateikto įrodymo. Teismas turi įvertinti, ar pateikti įrodymų šaltiniai ir įrodymai, kuriais rėmėsi teismas buvo pateikti į bylą, ar buvo ištirti byloje, ar buvo pasisakyta dėl jų turinio, dėl reikšmės ir įtakos svarbioms bylai aplinkybėms. Jei konkrečios įrodinėjimo priemonės buvo byloje, o faktiniai duomenys kaip įrodymai buvo ištirti, tai vien jų neaprašymas teismų procesiniuose dokumentuose nesudaro CPK 176-178 straipsnių pažeidimo. Atsakovai butą įsigijo 2007 metų rugsėjo 20 d. Jį įsigyjant šilumos ir karšto vandens įrenginiai buvo prijungti prie šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, todėl konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis. Pagal laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. birželio 4 d. galiojusią ŠŪĮ 29 straipsnio 3 dalies redakciją, kai rekonstravus pastatą (inžinierines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. ŠŪĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinierines sistemas). Detali šilumos bei karšto vandens įrenginių atjungimo tvarka numatyta Taisyklėse – 250, 256, 259 punktuose. Tik atlikus juose nurodytus veiksmus tarp buto savininko, pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo turėjo būti pasirašomas šilumos įrenginių atjungimo aktas. Tokia atsijungimo tvarka imperatyvi. Tuo tarpu atsakovai teisės aktais nustatytos tvarkos nepaisė, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie atsijungė teisėtai. Atsakovai teigia, kad butas yra šildomas vienu iš vietinio centrinės šildymo sistemos būdų – krosnimi, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas. Tačiau pagal 2003 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 18-790 patvirtintas ,,Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles“ krosninis šildymas yra savarankiška šildymo rūšis, kurio neapima vietinis centrinis šildymas (107.5.3.2 p.). Atsakovai pateikė statinio pripažinimo tinkamu aktą Nr. SP1-624, kuris rodo, kad butas buvo pripažintas tinkamu naudoti po rekonstrukcijos, kurios metu buvo atliktas buto perplanavimas įrengiant atskirą įėjimą, o ne šildymo sistemos atjungimo darbai. Atsakovas, pagrįsdamas skolos dydį, teismui pateikė skolos detalizaciją pagal 4 metodą ir ,,4+5“ metodą. Skola, apskaičiuota pagal 4 metodą, yra 4 731,65 Lt, tuo tarpu pagal metodą 4+5 ji yra 4 561,05 Lt. Todėl atsakovų prašymu priteista skola mažintina 176,60 Lt - nuo 4 731,65 Lt iki 4 561,05 Lt. Karšto vandens pardavimo mokestis buvo nustatytas ne ieškovo, bet Trakų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. S1-177 ,,Dėl šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo Trakų rajono savivaldybės vartotojams“. Nurodytas sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas negaliojančiu. Todėl vien Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovo nuomonė nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo atleisti atsakovus nuo šio mokesčio. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas priteisė per dideles išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes ginčas kilo energetikos srityje, todėl byla yra specifinė ir reikalauja specialių žinių. Byloje keletą kartų buvo tikslinamas priešieškinis, pateikti rašytiniai paaiškinimai, byla buvo nagrinėjama 2 metus, per nurodytą laiko tarpą įvyko ne vienas teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas, todėl priteista suma neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad byloje yra kilęs ginčas dėl skolos ir delspinigių už sunaudotą šilumos energiją, karštą vandenį bei eksploataciją už 2007 m. spalio 1 d. – 2009 m. gruodžio 1 d. laikotarpį priteisimo, nors atsakovų bute šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginiai yra atjungti nuo ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo atmestas priešieškinis, naikintinas dėl absoliutas negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t.y. sprendimas yra be motyvų. Sutikti su tuo teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Pasisakydamas sprendime dėl priešieškinio, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovų reikalavimus ir nurodė, kad priešieškinis atmestinas tais pačiais argumentais, kaip ir nurodytais dėl atsakovų buto neteisėto atjungimo nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų. Todėl teismas nurodė, jog priešieškinio atmetimo motyvų nekartoja. Taigi, akivaizdu, kad priešieškinis yra atmestas motyvais, kurie teismo sprendime jau buvo išdėstyti, ir būtent tik dėl šios priežasties jie nebedėstyti pakartotinai. CPK 270 straipsnio 4 dalis nustato, jog motyvuojamoji sprendimo dalis nurodoma glausta forma, CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kad sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Todėl dėstyti jau išdėstytus motyvus pakartotinai nėra būtinumo nei minėtų procesinių normų reikalavimų, nei priešieškinio atmetimo priežasčių suvokimo kontekste. Tuo tarpu tai, ar sprendime padarytos išvados dėl priešieškinio atmetimo yra pagrįstos, galima ir reikia vertinti pagal sprendime išdėstytus bei nebekartojamus motyvus bei įrodymus. Pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad ir patiems apeliantams priešieškinio atmetimo motyvai yra suprantami, juos apeliantai, pateikdami savus argumentus, ir ginčija.
Nekonstatavus absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Dėl sutartinių įsipareigojimų (ne)buvimo/nutrūkimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovo butas faktiškai yra atjungtas nuo ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos. Todėl teisėjų kolegija šiuo faktinių aplinkybių aspektu plačiau nepasisako.
Atsakovai, nepripažindami ieškinio dėl įsiskolinimo priteisimo, priešieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti, kad teisiniai santykiai dėl šilumos tiekimo yra nutrūkę nuo 2010 m. kovo 9 d. , per „gyvatuką“ - nuo 2009 m. kovo 3 d., o karšto vandens tiekimo santykiai niekada nebuvo susiklostę. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir patenkinus tokio pobūdžio reikalavimus, ieškinys bent jau didžiąja dalimi galėtų būti tenkinimas vien dėl to, kad ieškovas reikalauja įsiskolinimo už 2007 m. spalio 1 d. – 2009 m. gruodžio 1 d. laikotarpį, t.y. laikotarpį, kuris baigėsi/iš dalies baigėsi iki pačių atsakovų nurodomų santykių nutrūkimo datų. Vienok, nepaisant to, esminis bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar galima laikyti atsakovus, susijusiais su ieškovu sutartiniais santykiais dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo iki faktinio tinklų atjungimo, o jei taip - ar faktinis šių tinklų atjungimas šiuos santykius nutraukia ir ieškovas nebeturi teisės reikalauti įsiskolinimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad rašytinė ieškovo ir apeliantų sutartis dėl šilumos energijos pirkimo pardavimo nėra sudaryta. Kartu byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovų butas prie energijos tiekimo tinklų buvo prijungtas iki jo faktinio atjungimo nuo jų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, sprendime nurodytomis kasacinio teismo praktikoje suformuotomis nuostatomis apie tokiais atvejais konkliudentinių veiksmų pagrindu atsirandančius sutartinius santykius, pagrįstai konstatavo, jog ieškovą ir apeliantus siejo sutartiniai santykiai.
Pagal ŠŪĮ 3 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, bet kuriuo atveju tai neeliminuoja CK 6.390 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymosi - daugiabučiame name gyvenantis vartotojas teisę nutraukti sutartį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.
Išsami šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo tvarka yra nustatyta Taisyklėse. Remiantis Taisyklių 250 punktu buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti šildymo būdą, privalo pateikti savivaldybės institucijai atitinkamą prašymą bei dokumentus inter alia daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės aktų nustatyta tvarka priimtą sprendimą ir pavedimą valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo(administratoriaus) raštišką sutikimą, taip pat įpareigoja atlikti visą eilę kitų veiksmų bei pateikti Taisyklių 250, 256, 259 punktuose nurodytus dokumentus. Taisyklių 260 punkte nurodyta, kad buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Taisyklių 261 punktas nustatė, kad buto ar kitų patalpų šilumos ir karšto vandens įrenginiai pripažįstami atjungtais nuo atjungimo akto pasirašymo dienos. Taigi, teisės aktu yra nustatyta visa eilė privalomų reikalavimų, kurie turi būti atlikti tinklų atjungimo procedūros metu, ši procedūra baigiama pasirašius atjungimo aktą. Taisyklių 263 punktas nustatė, kad buto ar kitų patalpų savininkas, pažeidęs Taisyklių ir ŠŪĮ nustatytą tvarką dėl šių įrenginių atjungimo, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas.
Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta duomenų (jų nepateikta ir su apeliaciniu skundu), kad atsakovai būtų laikęsi minėtos tvarkos. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantų pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. kovo 31 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. SP1-624 konstatuoja ne buto šildymo sistemos rekonstravimą, o perplanavimą įrengiant atskirą įėjimą (t. 1 b.l. 185). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovų sutartiniai santykiai su ieškovu yra nutrūkę. Apeliantų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad Taisyklės nėra skirtos reglamentuoti šią konkrečią situaciją, nes krosninis šildymo būdas bute buvo galimas visą laiką nuo pastato pastatymo dienos, atsakovams negali būti užkirstas kelias pasinaudoti savo teisėmis pakeisti šildymo būdą (atsijungti) apskritai bei kiti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nekeičia galutinių išvadų – sutartiniai santykiai su ieškovu gali būti laikomi nutrūkusiais (pasibaigusiais) tik tuo atveju, kai nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos bus atsijungta laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tokią išvadą patvirtina ir teisminė praktika – Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartyje (civ.byla Nr. 3K-7-359/2007) yra konstatavęs, jog „...tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos“ ir vertino atsakovo toje byloje panašaus pobūdžio veiksmus (radiatorių atjungimą) kaip piktnaudžiavimą teise, kitaip tariant, konstatavo atsisakymą ginti tokio asmens teises. Dėl paminėto, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei aiškino ir taikė nagrinėjamą situaciją reglamentuojančias teisės normas, teisminę praktiką ir padarė tinkamas išvadas dėl priešieškinio netenkinimo.
Dėl priteistų sumų dydžio pagrįstumo.
Nustačius, kad sutartiniai santykiai nebuvo nutrūkę ar pasibaigę dėl kitokių priežasčių, atsakovams išlieka sutartinių prievolių tinkamo įvykdymo pareiga (CK 6.200 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.)
Apeliantai ginčija sprendimo dalį dėl 170,60 Lt (apeliaciniame skunde padaryta aritmetinė klaida – turi būti 176,60 Lt) per didelės priteistos skolos dėl netinkamo šilumos apskaitos metodo taikymo. Ieškovas iš esmės sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir nurodo, kad ieškovui priteista suma mažintina 176,60 Lt. Todėl šioje dalyje sprendimas keistinas sumažinant priteistinos skolos sumą iki 4 280,56 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Tokiu atveju bendra su 280,49 Lt delspinigiais skola – 4 561,05 Lt.
Atmestinas apeliantų prašymas 575,53 Lt sumažinti priteistą sumą už nepatiektą šilumą per karšto vandens tiekimo sistemą (po „gyvatuko“ atjungimo 2009 m. kovo 3 d.) bei 40,36 Lt dėl to apskaičiuotus delspinigius. Taip pat netenkinamas apeliantų prašymas nepriteisti iš jų karšto vandens pardavimo mokesčio - 48,94 Lt. Šie prašymai apeliaciniame skunde grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, kad atjungus vamzdynus apeliantai negalėjo vartoti karšto vandens. Kaip jau virš minėta, jie neteisėtai atjungė šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą, dėl ko ir toliau išliko buitiniais vartotojais, saistomais sutartiniais santykiais. Todėl mažinti šiomis sumomis priteistas sumas apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad karšto vandens pardavimo mokestis buvo nustatytas ne ieškovo, o Trakų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. S1-177. Apeliantų argumentai, kad Trakų rajono savivaldybė jau po skundžiamo sprendimo priėmimo pateikė nuomonę, jog ieškovas šiuo aspektu netinkamai vykdo koncesijos sutartį, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad mokestis buvo iš tikrųjų renkamas neteisėtai, nes tai nėra konstatuota jokiu teisine galią turinčiu dokumentu. Šiame kontekste pastebėtina, kad teisėjų kolegija netenkina apeliantų prašymo dėl koncesijos sutarties išreikalavimo, nes jos (ne)tinkamas vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šiuo aspektu apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškovui priteistų, apeliantų nuomone – per didelių, jo turėtų išlaidų už advokato pagalbą dydžio (4 555 Lt).
Neabejotina, kad finansiškai pajėgesnis asmuo, kokiu šiuo atveju yra ieškovas, gali sau leisti patirti didesnes tokio pobūdžio išlaidas. Tačiau tai nereiškia, kad jam turėtų būti atlyginamos tokio dydžio išlaidos, kurios pagal nagrinėjamos bylos apimtį, sudėtingumą, trukmę ir pan., neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Šiuo atveju ieškovo advokatas šioje byloje dalyvavo ne nuo jos pradžios, o tik nuo atsakovų priešieškinio pateikimo surašant atsiliepimą į jį. Byloje nėra daug dalyvaujančių byloje asmenų. Atsakovas, nors jo pozicija byloje pripažinta iš esmės nepagrįsta, vis tiek nepraranda savo kaip vartotojo statuso. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme turėtų išlaidų priteistina suma mažintina iki 2 500 Lt (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.).
Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme: išlaidos už advokato pagalbą, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 5 d.), įvertinant tai, kad ieškinys turtinių reikalavimų dalyje tenkinamas 96 proc.
Atsakovai pirmosios instancijos teisme turėjo 2 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Ieškinys faktiškai tenkintas absoliučiai didžiąja dalimi. Atmestina ieškinio turtinių reikalavimų dalis sudaro 4 proc. Tokiu atveju atsakovai galėtų gauti 100 Lt išlaidų už advokato pagalbą (4 proc. nuo 2 500 Lt) (CPK 93 str. 2 d.). Tačiau, kita vertus, priešieškinis atmestas visiškai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovams priteistina 50 Lt už advokato pagalbą. Įskaičius šalims priteistinas tokio pobūdžio išlaidas, ieškovui priteistina iš atsakovų po 1 225 Lt.
Analogiškai apskaičiavus atsakovų išlaidas už advokato pagalbą už apeliacinio skundo surašymą (1 500 Lt) atsakovams iš ieškovo priteistina po 15 Lt už advokato pagalbą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą iš dalies pakeisti išdėstant keičiamą dalį taip:
„Priteisti iš atsakovų R. V. ir R. V. solidariai 4 561,05 Lt skolą ir delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Prienų energija“.
Priteisti iš atsakovų R.V. ir R. V. po 1 225 Lt už advokato pagalbą, po 68,42 Lt žyminį mokestį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Prienų energija“ ir po 11,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“ po 15 Lt už advokato pagalbą apeliaciniame procese atsakovams R. V. ir R. V., 5,30 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą atsakovui R.V.