Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam S. N. (nuotoliniu būdu naudojant ZOOM programą), jo gynėjai advokatei Indrei Lukoševičei,

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įgaliotajai atstovei Gintarei Matulionytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. N. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuriuo S. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiai pakeisti, panaikinta nuosprendžio dalis dėl S. N. nuteisimo pagal 1961 m. BK 206 straipsnį. Taip pat nusikalstama veika pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – perkvalifikuota į BK 178 straipsnio l dalį, pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį – perkvalifikuota į BK 146 straipsnio 1 dalį, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12, 13 punktus - perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7, 12 punktus - perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos su Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal 1961 m. BK 104 straipsnį ir S. N. paskirta galutinė – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistajam S. N. atvykus į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, adaptacijos laikotarpiu tinkamai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis, geba objektyviai vertinti savo asmenybę, bendravimo įgūdžiai geri, laikosi savo vertybinių nuostatų, valios savybės išugdytos, tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka nuteistojo amžių, įgytą išsilavinimą, esamas aplinkybes, aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamumu, įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti iš kitų nuteistųjų, administracijos atžvilgiu stengiasi išlikti tolerantiškas, mandagus. Teigia, kad nors nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį ir pažeidė 4 kartus nustatytą tvarką, už pažeidimus buvo skirtos 3 nuobaudos, tačiau paskutinė nuobauda gauta 2014 metais, negaliojanti, skatintas iš viso 17 kartų.

3.2. Taip pat teikime nurodoma, kad nors teisminio nagrinėjimo metu kaltę S. N. pripažino iš dalies, tačiau įvertinimo metu savo kaltės neneigia, neminimalizuoja savo veiksmų atliktuose nusikaltimuose, pripažįsta, kad atlikti veiksmai įtakojo kitų žmonių gyvenimus ir gailisi dėl savo elgesio sukeltų pasekmių. Atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau įstaigoje nedirbo, 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti, motyvuodamas, kad yra pensinio amžiaus, nedirba lig šiol. Nurodoma, kad pragyvenimui piniginių lėšų užtenka iš gaunamos pensijos. Civiliniai ieškiniai išmokėti, vykdomųjų raštų apie skolos išieškojimą įstaigoje nėra gauta. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, kuris buvo atliktas 2016 m. sausio 5 d., iki paskutiniojo įvertinimo, atlikto 2023 m. gegužės 5 d., nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Rizikos mažėjimas fiksuotas nuosekliai įvertinus asmens lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumus.

4. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais. Nuteistasis S. N. ir jo gynėja advokatė prašė teikimą tenkinti. Prokurorė bei nukentėjusieji prašė teikimą atmesti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. N. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau kaip 20 metų, bausmės pradžia – 2000 m. birželio 16 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. 2023 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-3858 nurodoma, kad S. N. yra išmokėjęs jo atžvilgiu priteistus civilinius ieškinius, daugiau pataisos įstaiga jo atžvilgiu nėra gavusi vykdomųjų patvarkymų. Nuteistasis praeityje neteistas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje aktyviai lanko pozityvaus užimtumo renginius, psichologines grupes, stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme ir tikslų siekti nenusikalstant, 17 kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikoje. Tačiau vien tik šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo jo siekį prasmingai išnaudoti laiką, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos, išskirtinės, sudarančios pagrindą jo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

7. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Pagal 2023 m. gegužės 5 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atliktą vertinimą nuteistojo S. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis 2016 m. sausio 5 d. atlikta pirminiu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, S. N. taip pat buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Vėlesnio tikrinimo metu, atlikto 2020 m. birželio 25 d. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau neteisingai buvo įvertintos psichologinės metodikos dalys, todėl pakartotinio tikrinimo metu, 2021 m. gruodžio 30 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Šie duomenys rodo, kad nors paskutinio vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Remiantis 2023 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis po paskutinio vertinimo nuteistasis S. N. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, iš viso paskatintas 17 kartų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, paskutinį kartą baustas 2014 metais, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kurie yra kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant ją, būtina įvertinti ir S. N. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, ir leistų teismui spręsti, kad nuteistasis kardinaliai teigiama linkme pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.

8. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, fiksuojama daroma pažanga. Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį ir į nustatytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius: smurtinio elgesio istorija (statinis), buvo įtakojamas asocialios grupės (dinaminis), būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas (dinaminis), negeba atpažinti problemų (dinaminis), stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (dinaminis), būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas (dinaminis), priežiūros, apribojimų pažeidimas (dinaminis), išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu (dinaminis). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, S. N. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir netinkama reakcija į konfliktus. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė, ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus maža, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

9. Iš byloje esančios 2023 m. gegužės 5 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV23-3858 matyti, jog nuteistasis S. N. buvo ne tik skatintas už gerą elgesį, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis S. N. 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles (uždraustų daiktų įgijimas, gaminimas arba laikymas, nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos), iš jų drausmine tvarka buvo baustas 3 kartus. Vien ta aplinkybė, kad ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis S. N. neturi, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai negatyviai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį S. N. ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

10. Be kita ko, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad S. N. šiuo metu bausmę atlieka už eilę nusikalstamų veikų, tarp jų ir už labai sunkius nusikaltimus – nusikalstamą susivienijimą, kvalifikuotus keturių asmenų nužudymus, veikiant tiesiogine tyčia, tyčinį nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, juo labiau, kad jis buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo lyderių. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis S. N. suvokė kokioje veikloje dalyvavo, tačiau tai ignoravo. Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, jog nuteistasis praeityje pirmenybę teikdavo veiksmui, o ne planavimui, siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų. S. N. gyvenimo būde ir nusikaltimuose dominuoja agresyvus elgesys. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis S. N. kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, pripažįsta iš dalies, ją menkina, kaltės jausmas negilus, savo elgesį pateisina (asmenys negrąžino nuteistajam skolos, tad mėgino ją kitaip atgauti), be to, apie praeities įvykius (nusikalstamas veikas) kalba kaip apie vieną nusikaltimą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nuteistasis nesigaili dėl savo praeities nusikalstamo elgesio, jį pateisina ir nenori suprasti, kokias itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes jis sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nors ir pripažįsta, kad kaip ir kiekvienas asmuo, taip ir jis turi problemų, tačiau savo problemų įvardinti bei jų konkretizuoti negeba. Akivaizdu, kad ne visada atpažįsta savo problemas bei stengiasi jas spręsti tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą S. N. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, įrodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taip pat svarbi aplinkybė ir ta, kad neformaliosios subkultūros tradicijos jam buvo svarbios tiek laisvėje, tiek ir bausmės atlikimo metu.

11. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį S. N. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

12. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam S. N. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.