Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, A. P. teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteistajam M. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 104 straipsnyje (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. Č. nužudymo), BK 234 straipsnio 1 dalyje (1999-11-25 įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su V. Č. nužudymu), BK 104 straipsnyje (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl R. M. nužudymo), 234 straipsnio 1 dalyje (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su R. M. nužudymu), 187 straipsnio 2 dalyje (dėl 2 automobilių stovėjimo aikštelių (duomenys neskelbtini) sprogdinimo), 234 straipsnio 2 dalyje (1999-11-25 įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija, dėl sprogmenų, susijusių su automobilių aikštelių (duomenys neskelbtini) sprogdinimu), BK 104 straipsnyje (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. B. nužudymo), 104 straipsnyje (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. K. nužudymo), 104 straipsnyje (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl S. B. nužudymo, 234 straipsnio 1 dalyje (1999-11-25 įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su S. B. nužudymu), 250 straipsnio 1 dalyje (dėl laivo „M“ sprogdinimo), 234 straipsnio 2 dalyje (1999-11-25 įstatymo Nr.VIII-1439 redakcija, dėl sprogmens, susijusio su laivo „M“ sprogdinimu) 300 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes ir bausmes, paskirtas Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais pagal BK 129 straipsnio 6 punktą, 8 punktą, 258 straipsnio 2 dalį, subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, M. M. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime.

3. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 9 d. gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, A. P. teikimas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės M. M. pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

3.1. Teikime nurodyta, kad M. M. laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pagal laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą, jis 2019 m. vasario 19 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, o 2019 m. gegužės 6 d. perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuteistajam 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė rizika. Nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (informacija apie teistumus, nusikaltimai sunkėja), pastovios gyvenimo vietos neturėjimas, pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai, silpni ryšiai su artimaisiais, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas. Apsauginiai veiksniai: teigiama nuostata į darbą, lėšų paskirstymo įgūdžiai, gebėjimas atpažinti kriminogeninius veiksnius ir pastangos juos valdyti, ateities planų turėjimas bei tikslų siekimas, teigiamas požiūris į pareigūnus ir priežiūrą bei asmeninės atsakomybės suvokimas.

3.2. Teikime taip pat nurodyta, kad nuteistasis pasižymi aukšta saviverte, stebimas pasitikėjimas savo jėgomis. Save stengiasi pateikti iš gerosios pusės, kalbėdamas apie savo savybes teigia, kad moka būti geras (taktiškas, švelnus, kultūringas), tačiau moka ir parėkauti, pasikeikti. Vis dėlto, savivaizdis stokoja visapusiškumo. Bausmės atlikimo metu charakterizuojamas kaip ekstravertiškas, besistengiantis valdyti emocijas, prisitaikyti prie situacijos. M. M. palaiko santykius su mama ir dukterėčia, bendrauja laiškais, tačiau gana retai. Pagal galimybes bendrauja su kitais nuteistaisiais. Nors nėra visiškai atsiskyręs, palaikomi santykiai daugiau paviršutiniški, artimų ryšių su niekuo nepalaiko. Bausmės atlikimo metu stebėta gana aukšta tolerancija frustracijai, tačiau būnant mažiau struktūruotoje aplinkoje impulsyvumas bei su juo pasireiškianti agresija gali išryškėti. Kalbėti apie savo indėlį į nusikalstamas veikas vengia, kaltina jauną amžių, negeba įvertinti savo indėlio į problemų atsiradimą. Dėl padarytų veikų gailisi, įžvelgia savo atsakomybę, tačiau tuo pat metu yra linkęs save teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, stokoja empatijos aukoms, apskritai apie savo veiksmus darant nusikaltimus kalbėti vengia, koncentruojasi į tai, ką darė kiti gaujos nariai. Asmuo geba diskutuoti įvairiomis temomis, tačiau mąstymas kartais stereotipinis, dažnai pernelyg remiasi savo patyrimu, būna itin atsargus bendraudamas su aplinkiniais, nelinkęs jų įsileisti į asmeninę erdvę (pats teigia, kad nemezga tamprių bendravimo santykių su kitais), išsiskyrus nuomonėms dažnai lieka įsitikinęs savo teisumu.

3.3. M. M. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dalyvauja jam siūlomuose Resocializacijos skyriaus organizuojamuosiuose užsiėmimuose bei susitikimuose su socialiniais įstaigos partneriais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu skaito grožinę, mokslinę literatūrą, sportuoja. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas vieną kartą (2004 m. rugsėjo 30 d. skirtas papeikimas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą), per visą atliktos bausmės laiką skatintas 3 kartus: 2018 m. liepos 18 d. skirta padėka už gerą elgesį, 2021 m. kovo 2 d. skirta padėka už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, 2022 m. sausio 20 d. skirtas pasivaikščiojimo laiko prailginimas už gerą elgesį. Nuteistasis yra linkęs laikytis nustatytų pareigų, geba kontroliuoti savo elgesį ir laikytis nustatytų draudimų, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą, bausmę atlieka paprastoje grupėje.

4. Teismo posėdžio metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovė teikimą palaikė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, prokuroras prašė teikimo netenkinti.

5. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, A. P. teikimas netenkinamas.

7. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

9. Iš M. M. asmens bylos medžiagos matyti, kad atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių jis greitai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių, stengiasi valdyti emocijas, prisitaikyti prie situacijos, bendraudamas su administracijos darbuotojais, pareigūnais ir nuteistaisiais stengiasi būti mandagus, neprovokuoja konfliktinių situacijų, dalyvauja jam siūlomuose užsiėmimuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvalaikiu skaito grožinę, mokslinę literatūrą, sportuoja. Bausmės atlikimo metu M. M. drausmine tvarka baustas vieną kartą – 2004 m. rugsėjo 30 d. jam skirtas papeikimas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą (asmens byla, 1 tomas, 2 dalis, 192 lapas), skatintas keturis kartus – 2012 m. rugpjūčio 1 d. skirtas pagyrimas už gerą darbą, 2018 m. liepos 18 d. ir 2021 m. kovo 2 d. skirtos padėkos už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, 2022 m. sausio 20 d. už skirtas pasivaikščiojimo laiko prailginimas už gerą elgesį (asmens byla, 5 tomas, 2 dalis, 96, 127 lapai; 7 tomas, 2 dalis, 62, 77 lapai). Nuteistasis yra linkęs laikytis nustatytų pareigų, geba kontroliuoti savo elgesį ir laikytis nustatytų draudimų, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą, bausmę atlieka paprastoje grupėje. M. M. atžvilgiu vykdomųjų dokumentų nėra išduota, dėl darbo suteikimo į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su prašymu jis kreipėsi 2020 m. spalio 20 d. ir 2022 m. kovo 4 d., tačiau darbas jam nebuvo suteiktas, nes nuteistiesiems iki gyvos galvos Šiaulių tardymo izoliatoriuje darbo vietų nėra. Šie duomenys rodo nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus – būtina atsižvelgti ir į kitas klausimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

10. Minėta, kad viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2022 m. rugsėjo 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 20-2931 nurodyta, kad M. M. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2016 m. rugpjūčio 24 d. pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė rizika, pakartotinių vertinimų metu 2020 m. birželio 23 d., 2021 m. sausio 26 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. rizika išliko vidutinė, stebimos nuteistojo pastangos ją valdyti (asmens byla, 7 tomas, 2 dalis, 99–105 lapai). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didina šie kriminogeniniai veiksniai: pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas (pastovių asmeninių pajamų neturi); mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai (didžioji dalis nusikaltimų padaryti veikiant organizuota grupe); gilumo stokojantis savo nusikalstamo elgesio bei priimtų sprendimų vertinimas, paviršutiniška analizė (kalbant apie įsitraukimą į nusikalstamą elgesį nuteistasis negeba įvardinti asmeninių savybių, individualių veiksnių, skatinusių taip pasielgti, kaip to laikotarpio kriminogeninius veiksnius įvardina tik jauną amžių bei netinkamą kompaniją).

11. Iš nuteistojo M. M. asmens byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad jis anksčiau yra ne kartą teistas, pirmą kartą buvo nuteistas būdamas nepilnametis, lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, pastarasis iš karto įsijungė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir buvo aktyvus daromų nusikaltimų dalyvis, Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais jis buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą už kito žmogaus nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, itin žiauriai (medžiokliniu peiliu smogė 28 kartus į įvairias kūno vietas) (asmens byla, 7 tomas, 1 dalis, 12–14, 16–17 bylos lapai), šiuo metu bausmę atlieka už didelį skaičių nusikalstamų veikų, padarytų organizuota grupe, tarp jų ir už labai sunkius nusikaltimus – tyčinius penkių žmonių nužudymus (pats, veikdamas tiesiogine tyčia, nužudė tris žmones), yra pripažintas pavojingu recidyvistu (asmens byla, 3 tomas). Tai rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir, nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu M. M. skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, minėtos aplinkybės taip pat turi būti įvertintos. Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžio matyti, kad M. M. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltę pripažino tik iš dalies, kaltu dėl tyčinių nužudymų, taip pat dėl ginklo, šaudmenų įgijimo, laikymo, nešiojimo, susijusių su minėtais nusikaltimais (kitų žmonių nužudymu), neprisipažino. 2022 m. rugsėjo 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 20-2931 nurodyta, kad nuteistasis kalbėti apie savo asmeninį indėlį į nusikalstamas veikas vengia, kaltina jauną amžių, teigia buvęs įtrauktas į nusikalstamą grupuotę, negeba įvertinti savo indėlio į problemų atsiradimą. Dėl padarytų veikų gailisi, įžvelgia savo atsakomybę, tačiau tuo pačiu metu yra linkęs save teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, stokoja empatijos aukoms. Nuteistojo paviršutiniška analizė, gilumo stokojantis savo nusikalstamo elgesio bei priimtų sprendimų vertinimas, gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys, turėti įtakos prisitaikymui kitose gyvenimo srityse. M. M. padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus rodo didesnį pastarojo pavojingumą visuomenei, netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio normas, o laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma pirmiau nurodytų aplinkybių šiuo metu neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

12. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Minėta, kad

įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nors šiuo metu M. M. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tai nėra pagrindas išvadai, kad pastarajam pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Pastebėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Esant visumai išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam M. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam M. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.