Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-17 · Administracinė byla Nr. I-3393-423/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-17
Bylos Nr.
I-3393-423/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02593-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3393-423/2016Proceso Nr. 3-61-3-02593-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.;3.21. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

nedalyvaujant pareiškėjui D. V. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. V. prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2013-09-25 iki 2013-09-30, nuo 2013-11-19 iki 2013-11-27 ir nuo 2013-12-10 iki 2013-12-12. Visais minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis ir higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Nurodė, kad čiužiniai buvo susidėvėję, suplyšę, tualete vamzdžiai sutrūkę ir nebuvo tinkamos ventiliacijos, palatoje trūko kėdžių, sienos ir lubos prastos būklės, nuo jų byrėjo tinkas. Be to, palatoje veisėsi vabzdžiai. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog buvo laikomas kartu su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis. Dėl tokių netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, šoku.

5Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.6Atsiliepime paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Inventorius nuolat remontuojamas ar keičiamas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtą, šalinami. Patalpų deratizacijos ir dezinfekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami periodiškai. Kiekvienoje kameroje veikia mechaninė vėdinimo sistema. Tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuojami, įstaigoje vadovaujamasi teisės aktais, reglamentuojančiais infekcinių ligų kontrolę ir profilaktiką.8Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais.

10Skundas atmestinas.

11Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), atlyginimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Iš LAVL pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2013-09-25 iki 2013-09-30 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 17, nuo 2013-11-09 iki 2013-11-27 kameroje Nr. 25 bei Nr.5, o laikotarpiu nuo 2013-12-10 iki 2013-12-12 – kameroje Nr. 28 (b. l. 7, 11-13). Pareiškėjas nurodo, kad patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, trūko kėdžių, sienos ir lubos prastos būklės, nuo jų byrėjo tinkas, veisėsi vabzdžiai, tualete vamzdžiai sutrūkę.

Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai ginčo laikotarpiu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir higienos norma 76:2010). Į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir gydymo įstaigos, bei laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl LAVL patalpų įrengimui taikytinos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai (Higienos normos HN 76:2010 5 p.). Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Šios higienos normos 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (63 p.). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 p.). Asmens sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir higienos norma 47:2011). Higienos normos 47:2011 38 punkte nurodyta, kad santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų). Palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti (21 p.).

Savo nurodomų aplinkybių pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu atsakovas į bylą pateikia kiekvienos palatos, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukas (b. l. 19-23, 25-26, 28-37), iš kurių matyti, kad sanitarinio mazgo vamzdynai nėra sulūžę, o sienų ir lubų būklė, teismo vertinimu, nėra tokia, kad būtų galėjusi ženkliai apsunkinti pareiškėjo gyvenimo sąlygas ar sukelti jam nurodomą neturtinę žalą. Atsakovas taip pat pateikia 2011-04-27 Darbų priėmimo aktą Nr. LD-312, 2013-04-23 Darbų priėmimo aktą Nr. BD-402 ir 2013-02-27 Darbų priėmimo aktą Nr. BD-280, iš kurių matyti, ginčo laikotarpiui artimu metu (t.y. 2011-2013 metais) Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 17, kurioje gyveno pareiškėjas, sienos ir lubos buvo nuglaistytos, nugruntuotos ir nudažytos, grindys bei sanitarinis mazgas suremontuoti, nudažyti radiatoriai, langai, lovos (b. l. 38-39), o palatoje Nr. 25, kurioje pareiškėjas taip pat buvo laikomas, du kartus atlikti sienų bei lubų apdailos darbai, sanitarinio mazgo remontas, palatos grindys išklijuotos plytelėmis (b. l. 40-42). Iš šių atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad LAVL pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi atitinkamai užtikrinti laikomų asmenų teises į saugią iš švarią aplinką. Nors ir galimai nevisos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau negali būti reikalaujama iš LAVL, kad jis atliktų kapitalinį patalpų remontą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl prastos patalpų būklės laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl kėdžių ir stalų trūkumo. Teismas pažymi, kad nei higienos normoje 47:2011 reglamentuojamas tik spintos, spintelės ir drabužių kabyklos įrengimas (21 p.), o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normose numatytas tik taburečių (o ne kėdžių) įrengimas kamerose. Pareiškėjas savo nurodomos aplinkybės nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, tuo tarpu iš LAVL 2015-07-17 pažymos apie kamerų / palatų plotą ir inventorių Nr. BD-983 matyti, kad LAVL palatose Nr. 17 ir Nr. 28 yra po vieną kėdę, o palatoje Nr. 25 – dvi kėdės (b. l. 18). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 17 ir Nr. 25 įrengti stalai (b. l. 25, 46). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovės pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai šioje dalyje nekonstatuotini.

Nors pareiškėjas teigia, kad palatose nebuvo tinkamos ventiliacijos, atsakovas nurodo, jog visose patalpose yra įrengta mechaninė ventiliacija. Tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad palatose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtos ventiliacijos angos bei langai (b. l. 19-23, 25-26, 28-37). Byloje nėra duomenų ir pats pareiškėjas neteigia, kad nesant pakankamam vėdinimui per minėtas ventiliacijos angas, pareiškėjui nebuvo sudaromos galimybės palatas vėdinti per atidarus langus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas pateikia kenkėjų kontrolės žurnalo išrašus (b.l. 48-59), iš kurių matyti, kad tarp LAVL ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, o vėliau – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, buvo sudaryta kenkėjų naikinimo paslaugų teikimo sutartis ir periodiškai ginčo laikotarpiu atliekami dezinfekcijos ir deratizacijos darbai, užfiksuoti Atliktų darbų aktuose. Teismo vertinimu, šie duomenys paneigia pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi gyvenamosiose patalpose.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl susidėvėjusios patalynės ir laikymo kartu su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis nėra individualizuoti, pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada dėl netinkamos patalynės ar laikymo sąlygų kreipėsi į LAVL administraciją, kaip į jo prašymus buvo reaguojama, nenurodė, kuriuo metu ir su kokiais užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis buvo laikomas, nedetalizavo dėl to jam kilusių neigiamų pasekmių. Pažymėtina, kad tik pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo įvardinti argumentai yra pernelyg abstraktūs. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl laikymo su kitais ligoniais ar patalynės netinkamumo naudoti, pakeitimo kita ar su panašaus pobūdžio prašymu, o LAVL administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl teisės aktų neatitinkančių laikymo sąlygų LAVL, tačiau pateikia tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendė:

nusprenkPareiškėjo D. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė