Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T. (V.T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kazachstane, rusas, Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „ B.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis V. T. nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. 2006 m. rugsėjo 18 d. apie 04.00 val. vietos laiku, laive „F. B.“, plaukiančiame Mauritanijos teritoriniais vandenimis, kajutėje Nr. 13, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl anksčiau įvykusių ginčų su I. Y., kumščiu ne mažiau du kartus sudavė kajutėje Nr. 13 miegojusiai I. Y. į veido sritį, o pastarajai nuėjus į kajutę Nr. 15 ir atsisėdus, kumščiu ne mažiau tris kartus sudavė sėdinčiai į kairįjį šoną, o I. Y. nukritus ant grindų, ne mažiau penkis kartus spyrė į kairįjį šoną, tokiu būdu padarydamas nosies kaulų ir kairės pusės X, XI šonkaulių lūžius, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su I. Y. jis susipažino laive „F. B.“, kuris priklauso UAB „B.“, kur jis dirbo antruoju kapitono padėjėju. Iki įvykio su I. Y. jis artimai bendravo apie metus laiko, kaip vyras su moterimi, jų santykiai buvo geri. Krante jie negyveno kartu, santykius turėjo tik reiso metu. Laive jis buvo I. Y. viršininkas, jis išduodavo jai, virėjai, produktus. I. Y. pradėjo piktnaudžiauti jų draugyste, pažeidinėjo darbo tvarką, išduodavo netinkamus produktus. Po kurio jų santykiai vėl pagerėjo ir jie pradėjo planuoti gyventi po reiso kartu. Po budėjimo jis visada užeidavo pas I. Y.. 2006 m. rugsėjo 18 d. po budėjimo mašinų skyriuje, apie 4 val. ryto, būdamas blaivas, jis ėjo pas I. Y. į kajutę, bet jos nerado ten. Jau seniai jis buvo girdėjęs gandus, kad I. Y. flirtuoja su kitais vyrais, bet netikėjo tuo. Tada jis nuėjo ieškoti I. Y.. Laivo elektromechanikas, kurio pavardės jis neatsimena, jam pasakė, kad I. Y. yra A. Z. kajutėje. Jis beldėsi į A. Z. kajutės duris, ir jas atidarius, jis pamatė, kad I. Y. guli A. Z. lovoje ir apsimeta, kad miega. Tada jis pradėjo aiškintis, kodėl ji taip pasielgė ir trenkė jai, nes tokiu savo elgesiu I. Y. įžeidė jį. I. Y. jam pasakė, kad neatsimena, kaip atsidūrė A. Z. kajutėje, nes buvo girta. Tada jis dar kartą gulinčiai I. Y. delnu sudavė į veidą, kliudė nosį. Po to I. Y. išėjo iš kajutės, o jis su A. Z. aiškinosi santykius. Vėliau jis nuėjo į nukentėjusiosios kajutę, norėjo pasiaiškinti dėl to kas įvyko. Atėjęs vieną kartą spyrė sėdinčiai I. Y. į užpakalį- į jos kairį šoną, nes ji buvo į jį pasisukusi kairiuoju šonu. Nuo šio spyrio ji nenukrito. Po to jis išėjo iš kajutės. Po įvykio jis tris dienas už ją gamino maistą, matė I. Y. veide mėlynę. Jis visą likusį mėnesį, kurį buvo reise, atsiprašinėjo I. Y., bet ši tik juokėsi. Nesutinka, kad nuo jo smūgio galėjo lūžti jai šonkauliai, kaulai. Šiuos sužalojimus I. Y. galėjo patirti iki to įvykio– ji nukrito paslydusi. Apie tai jam pasakė kapitonas V. M.. Ar ji kreipėsi dėl lūžių į gydytojus, jis nežino, nes jų laive nebuvo gydytojo, o gydytoju iš kito laivo- „P.“, kvalifikacija jis nepasitiki. Spalio mėnesį baigėsi kontraktas ir jis grįžo į krantą. I. Y. pati išprovokavo tokį jo elgesį, nes jie jau kūrė planus gyventi kartu, o ji išdavė jį. Po to įvykio, pažeisdamas laivo tvarką, jis išgėrė, o įvykio metu buvo blaivas. Jis pripažįsta, kad pakėlė ranką prieš I. Y., bet nesutinka, kad dėl jo smūgių atsirado lūžiai. Su 20000 Lt civiliniu ieškiniu nesutinka, sutiktų sumokėti 1000 Lt neturtinės žalos. Didesnės sumos atlyginti jis neturi galimybės, nes gyvena kartu su nepilnamete dukra, uždirba 2000-2200 Lt, po 1500 Lt moka kas mėnesį bankui už buto paskolą, kitą dalį išleidžia maistui, komunalinėms paslaugoms, drabužiams. Yra prisiteisęs iš buvusios žmonos po 350 litų dukters išlaikymui, tačiau pinigų negauna.

Nukentėjusioji I. Y. parodė, kad 2006 m. gegužės 25 d. ji pradėjo dirbti laive „F. B.“ virėja. 2006 m. rugsėjo 18 d. apie 4 val. ryte, jai miegant kajutėje Nr. 13 pas A. Z. įsiveržė girtas antrasis kapitono padėjėjas V. T. ir sudavė jai. Jis smūgiavo kumščiu jai ne mažiau dviejų kartų į dešinę pusę, nes ji gulėjo nusisukusi į sieną ant kairio šono. Visą tai matė A. Z.. Išsigandusi ir kraujuojanti ji išbėgo iš kajutės. Po 15-20 min. V. T. įsibrovė į jos kajutę Nr. 15 išlaužęs durų spyną. Tuo metu ji sėdėjo ant sofos. Iš pradžių jis 2-3 kartus rankomis sudavė jai į kairį šoną, nuo smūgio ji nukrito ant grindų. Tada V. T. ją gulinčią ant grindų spardė į kairį šoną. Spyrė ne mažiau 5 kartų. Ji pradėjo šauktis pagalbos, atbėgo A. Z. ir nutraukė visa tai. Po to įvykio ji tris dienas negalėjo dirbti, gulėjo lovoje. Ryte, apie 6 valandą, kai ji turėjo pradėti dirbti, atidarius kajutės duris jai apsvaigo galva. Tai matė S. G., ji pakvietė jį ranka, nes bijojo nuvirsti. Jis iškvietė vyr. kapitono padėjėją V. M., kuris apie įvykį pranešė kapitonui V. M.. Kapitonas atėjo pas ją kitą dieną, ji viską jam papasakojo. Kapitonas jos paklausė, ar nurašyti V. T. nuo laivo, ji atsakė, kad nurašyti. 2006 m. rugsėjo 23 d. ją apžiūrėjo kito laivo- „P.“, gydytojas ir nustatė lūžius – nosies, klubų. Jai nustatė kairio šono nugaros lūžį, nosies hematomą, veido dešinės pusės didelę hematomą. Davė vaistų nuo skausmo ir siūlė, persikelti į laivą „ P.“ gydymui, bet ji atsisakė. 2006 m. spalio 16-17 d., grįžusi į Lietuvą ji kreipėsi į savo gydytoją ir buvo nustatyti lūžiai. Visą mėnesį ji gėrė vaistus nuo skausmo, tepėsi tepalais. Iki to įvykio ji nebuvo nukritusi, visus tuos sužalojimus padarė V. T.. Po įvykio su V. T. buvo susitikę tik darbo reikalais, jis jos neatsiprašė. Su V. T. ji neketino tuoktis, nors jie gana ilgai buvo artimuose santykiuose, bet prieš tą reisą jie jau buvo susipykę. Reiso metu jos ir V. T. santykiai buvo dalykiški, draugiški, nes dar prieš reisą ji jam buvo pasakiusi, kad jokių meilės reikalų tarp jų nebus. V. T. nebuvo jai tiesioginis viršininkas, jos viršininkas buvo vyr. kapitono padėjėjas. Viso reiso metu V. T. bandė jai vadovauti, sukeldavo skandalus, trukdė dirbti virtuvėje. Ji mano, kad tai buvo nesveikas pavydas. Įvykio metu ji buvo blaiva, o V. T. buvo išgėręs, nes prieš tai, vakare, laive buvo švenčiamas gimtadienis. Visą tą vakarą V. T. ją persekiojo, bandė patekti pas ją į kajutę, todėl ji paprašė A. Z. ją apsaugoti. Turtinė žala jai nepadaryta. Visą patirtą skausmą ji įvertina 20000 Lt, nes mėlynė po akim išnyko tik po trijų savaičių, ji negalėjo normaliai kvėpuoti, nes skaudėjo krūtinę, kosėjo. Skausmai jai atsinaujino po 2 metų, skauda nugaros kairė pusė. Ji nebegali dirbti virėja, todėl nuo 2008 m. sausio 23 d. užsiregistravo darbo biržoje. Prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos bei 2360 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Liudytojas V. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, nes jie visi dirbo laive „F. B.“, jis buvo kapitonas. Apie minimą įvykį jis nelabai atsimena. Vienu momentu I. Y. nėjo į darbą 2-3 dienas, bet tai buvo ne pirmas kartas. Laive nebuvo gydytojo, 17 žmonių ekipaže ji buvo vienintelė moteris. Jis žino, kad nesutarimų tarp I. Y. ir V. T. buvo dar iki reiso, konfliktai tarp jų buvo ir reiso metu. I. Y. prašydavo ją nurašyti nuo reiso, bet kadangi ji turėjo nepilnametę dukrą ir jai reikėjo pinigų, tai vis atsiimdavo prašymus. Tą dieną, po įvykio V. M. jam sakė, kad reikia skubiai nurašyti I. Y. ir V. T., bet sunku buvo rasti jiems pamainą. Juos pakeitė tik spalio mėnesį. A. Z. nieko nepasakojo jam apie tą įvykį, jis atsisakė rašyti raportą. Jis tik girdėjo, kad I. Y. buvo sumušta nosis, bet pats jos nematė sumuštos. Atrodo, kad A. Z., jam buvo sakęs, kad I. Y. buvo nukritusi nuo trapo, bet tiksliai neatsimena. Pas I. Y. į kajutę jis buvo užėjęs tik vieną kartą, bet nieko įtartino jos veide nematė. Negali tvirtinti, kad I. Y. buvo sumušta ar nukritusi. Jis pats paprašė, kad kito laivo „P.“ gydytojas apžiūrėtų I. Y.. Įvykio dieną visi laive buvo išgėrę, taip pat ir V. T., bet jis negali pasakyti, ar vakarėlis įvyko iki to įvykio, ar po jo. Gal ir nebuvo I. Y. darbe 3 dienas po šio įvykio. Apie šį įvykį jam buvo pranešta tik žodžiu, o raporto niekas nerašė. Kitą dieną po įvykio matė, kad V. T. yra po išgertuvių.

Liudytojas S. G. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. 2006 m. rugsėjo mėnesį jis dirbo laive „F. B.“ trečiuoju mechaniku ir nuo 4 val. iki 8 val. budėjo mašinų skyriuje. Motoristas jam sakė, kad girdėjo kažkokį smūgį netoli V. T. kajutės. 6 valandą ryto jis ėjo pas vyr. kapitono padėjėją V. M., kai I. Y. atidarė savo kajutės duris ir paprašė pagalbos. Kai jis priėjo prie jos, pamatė, kad ji vos pastovi ant kojų, yra sumušta, nosis ištinusi. Ji atsisėdo ant lovos, o jis nuėjo pas V. M. prašyti pagalbos, nes jis yra atsakingas laive už medicininę apžiūrą. I. Y. sakė, kad ją sumušė V. T., kad ji nukrito ant žemės nuo smūgio kumščiu į veidą, o po to jis ją spardė kojomis. Jis kartu su V. M. atsinešė binto ir subintavo jos nugarą, matė, kad yra didelė mėlynė, ji sunkiai kvėpavo, todėl jis įtarė, kad jai gali būti lūžę šonkauliai, nes pats yra tai patyręs. Mano, kad iki jo atėjimo, I. Y. gulėjo be sąmonės. Jis žino, kad I. Y. turėjo santykių su V. T., po to ji atsidūrė su kitu jūreiviu jo kajutėje, todėl V. T. ir iškėlė pavydo sceną. Po sumušimo nukentėjusioji negalėjo dirbti, ir dvi dienas po įvykio laivo ekipažas dirbo jos darbą. Jis vėliau kalbėjosi su V. T. apie tą įvykį, jis sakė, kad gailisi dėl įvykio. Tą vakarą prieš šį įvykį buvo švenčiamas vieno jūreivio gimtadienis, bet ar V. T. buvo išgėręs, jis negali pasakyti.

Iš 2006-11-23 I. Y. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės prokuratūtą ir pranešė, kad 2006-09-18 laive „F. B.“ 4 val. ją sumušė V. T., dėl ko ji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l.2).

Iš 2006-10-17 asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad ten užfiksuota, kad prieš 1 mėnesį I. Y. būdama jūroje buvo sumušta (t.1, b.l.4).

Iš fotolentelės matyti, kad I. Y. yra sumušta akis (t.1, b.l. 5).

Iš UAB „ B. “ rašto matyti, kad motorlaivis „ F. B.“ plaukioja su Lietuvos vėliava ( t.1, b.l.14).

Iš 2006-07-08 I. Y. raporto matyti, kad ji pranešė laivo kapitonui J. D., kad V. T. ne kartą įsiveržė į virtuvę, trukdė dirbti bei birželio 17d. sumušė ją jos kajutėje, prašo išsiaiškinti ir imtis priemonių (t.1, b.l.17).

Iš 2007-02-05 specialisto išvados Nr. G336/07 (03) matyti, kad remiantis Klaipėdos m. PSPC I. Y. asmens sveikatos istorijos kopijos duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, padaryta išvada, kad I. Y. padarytas nosies kaulų lūžis ir kairės pusės X, XI šonkaulių lūžiai. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti sumušus bukais daiktais, galėjo gautis smogiant kumščiu (nosies kaulų lūžis) bei spiriant (dviejų šonkaulių lūžis). Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie paaiškinami nemažiau kaip dviem smūgiais – į nosį ir į krūtinės ląstos kairę pusę. I. Y. padarytas dviejų šonkaulių lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t.1, b.l.33).

Iš 2008-01-17 specialisto išvados Nr. KG 5/08 (03) prie išvados Nr. G 336/07 (03) matyti, kad sužalojimus I. Y. galėjo patirti įvairiomis aplinkybėmis, mažiausiai nuo dviejų trauminių poveikių: į nosį (vienas), į krūtinės ląstos kairę pusę (vienas). Griuvimui – kritimui būdingų sužalojimų pateiktuose medikiniuose dokumentuose neužfiksuota. Apskritai I. Y. sužalojimai nėra būdingi griuvimui (t.1, b.l. 35).

Iš 2006-10-25 TR „F. B.“ kapitono vyresniojo padėjėjo V. M. raporto matyti, kad I. Y. ir V. T. nuolat ginčijosi, pykosi, 2006-09-18 ryte V. T., būdamas neblaivus, apimtas pavydo, sumušė I. Y., padarydamas jai kūno sužalojimus, dėl ko ji buvo visiškai nedarbinga (t.1, b.l. 44).

Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu 2007-02-08 apklausto liudytojo V. M. parodymų matyti, kad 2006-09-19, tiksliai datos neprisimena, apie 4.50 valandą matė I. Y. sumuštą- ant kūno ir veido buvo krajosrūvos, suteikė jai pirmąją medicininę pagalbą, apžiūrėjęs įtarė šonkaulių lūžius. V. T. prisipažino pastūmęs I. Y.. Po 3 dienų apžiūrėjęs kito laivo „ Pelėda“ gydytojas I. Y. nustatė šonkaulių lūžius. Tik po 5 dienų nukentėjusioji išėjo į darbą ( t.1, b.l. 60-62).

Aptarti įrodymai: kaltinamojo dalinis prisipažinimas, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvados leidžia daryti išvadą, kad V. T. kaltė įvykdžius nesunkų sveikatos sutrikdymą yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis V. T. pripažino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai, nurodė, kad sudavė mažiau smūgių, nesutinka, kad dėl jo padarytų smūgių nukentėjusiajai galėjo būti kaulų lūžiai, nurodė teismui, kad girdėjo iš kapitono V. M., jog nukentėjusioji iki šio įvykio buvo nukritusi. Kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, neįtikinantys ir teismo vertintini kaip jo pasirinkta gynybos pozicija. Kaltinamojo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai. Nukentėjusioji I. Y. parodė, kad kaltinamasis V. T., būdamas išgėręs, sumušė ją miegančią A. Z. kajutėje, mušė į veidą, po to atėjęs į jos kajutę sudavė į šoną, spardė gulinčią ant žemės, dėl ko jai buvo sulaužyta nosis, lūžo šonkauliai. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios parodymais. Pagrindas nukentėjusiajai apkalbėti kaltinamąjį nenustatytas, jos parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose: specialisto išvadose, liudytojų parodymuose. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai I. Y. padarytas nosies kaulų lūžis ir kairės pusės X, XI šonkaulių lūžiai, ir kad sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti sumušus bukais daiktais, galėjo gautis smogiant kumščiu (nosies kaulų lūžis) bei spiriant (dviejų šonkaulių lūžis). Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiosios I. Y. sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Liudytojas S. G. parodė, kad jis matė nukentėjusiąją I. Y. 2006-09-18 ryte apie 6 valandą sumuštą, ji vos galėjo pastovėti, sunkai kvėpavo, nugaroje matėsi mėlynė, todėl įtarę šonkaulių lūžius jie kartu su V. M. subintavo jos sumuštus šonus. Tai pat jis parodė, kad žinojo, jog tarp I. Y. ir V. T. yra artimi santykiai ir, kad V. T. iš pavydo sumušė I. Y.. Iš liudytojo V. M. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad tą rytą, apie 4.50 val., jis matė I. Y. sumuštą, suteikė jai pirmąją medicininę pagalbą, apžiūrėjęs įtarė šonkaulių lūžius, po 3 dienų pažiūrėjęs kito laivo „ P.“ gydytojas I. Y. nustatė šonkaulių lūžius, nurodė, kad 5 dienas nukentėjusioji neišėjo į darbą ( t.1, b.l. 60-62). Liudytojas V. M. parodė, kad įvykio dieną laive buvo vakarėlis ir, kad kitą dieną jis matė, kad kaltinamasis V. T. atrodė kaip po išgertuvių. Tas pačias aplinkybes apie išgertuves patvirtino ir liudytojas S. G. bei laivo „F. B.“ kapitono vyresnysis padėjėjas V. M. 2006-10-25 raporte. Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nenuoseklūs, jis skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. T. nurodė, kad jis nukentėjusiajai nespyrė, nors nukentėjusioji sakė jam, kad jis sulaužė jai šonkaulius ( t.1, b. l. 105-106). Vėliau, akistatos su nukentėjusiąja metu, pripažino vieną kartą spyręs nukentėjusiajai į užpakalį ( t.1, b.l. 108-109). Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti iki šio įvykio. Liudytojai V. M. ir S. G. parodė, kad nukentėjusioji kelias dienas po įvykio nedirbo. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamasis V. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pavydo, kad aptiko nukentėjusiąją su kitu vyru, tyčia nesunkiai sužalojo žmogų. V. T. atliko aktyvius veiksmus, sudavė smūgius nukentėjusiajai kumščiu į veidą, spardė ją. Nustatyta, kad kaltinamasis V. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tą dieną laive buvo švenčiamas gimtadienis, sumušė nukentėjusiąją I. Y., dėl ko jai buvo sulaužyta nosis ir du šonkauliai ir dėl to jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo V. T. padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą V. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimą nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, 2006-10-25 TR „F. B.“ kapitono vyresniojo padėjėjo V. M. raportas. Nors kaltinamajame akte nenurodyta ši sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė, tačiau ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirta, ši aplinkybė nurodyta kaltinime, nustatyta, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. V. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, būdamas anksčiau neteistas. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę – kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, administracinių nuobaudų neturi, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė iš pavydo, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bausmės terminas nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios I. Y. civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajai I. Y. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto kūno, dvasinį sukrėtimą, įvairių nepatogumų – negalėjo dirbti kurį laiką savo darbo, buvo sužalotas veidas, skauda nugara, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji I. Y. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai I. Y., teismas atsižvelgia į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, nukentėjusioji šiuo metu nedirba, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį - sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajai nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų ( operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, jo darbo užmokestis yra apie 2200 Lt atskaičius mokesčius, turi finansinių įsipareigojimų bankui, augina nepilnametę dukrą, už kurios išlaikymą jam yra priteisti po 350 Lt iš mergaitės motinos. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas I. Y. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. Y., kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Nukentėjusiosios prašymas priteisti iš kaltinamojo 2360 litų jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realus. Iš teismui pateikto kvito matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jos atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 2360 litų. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba, šios išlaidos priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismas

nusprendžia:

V. T. (V. T.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios I. Y. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš V. T. 5000 (penkių tūkstančių) litų neturtinę žalą I. Y.. Kitą I. Y. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iš V. T. nukentėjusiajai I. Y. 2360 litų jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.