Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. M. palaikė pareikštą reikalavimą, prašė tenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad jos tėvai gyveno Šakalių kaime, o ji iki 1947 m. pavasario gyveno Mažeikiuose pas savo tetą, nes ten ėjo į mokyklą, vėliau pradėjo eiti į gimnaziją, nes Šakalių kaime nebuvo mokyklos, ir ten mokėsi iki 1947 metų pavasario. Kai teta susirgo, į Mažeikius gyventi ir dirbti atvažiavo pareiškėjos tėvas, o kai tėvelis mirė, 1947 m. ji grįžo į Šakalių kaimą pas mamą, kuri gyveno kartu su jos seserimi ir broliais, ir nuo to laiko mokykloje nebesimokė. Ji Šakaliuose gyveno nuo 1947 m. iki 1952 m., išskyrus tą laikotarpį, kai slapstėsi Mažeikių rajone, po to išvažiavo į Klaipėdą. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) pavasarį grįžo į Šakalius, o 1947 m. rudenį jau su mama, seserimi A. Š. ir D. Š. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) nes mamos svainis Š.s, kuris buvo įsirašęs į stribus juos gąsdindavo, kad išveš, paskųs, kad jų šeima padeda partizanams. Jos brolis D. Š. priklausė Čepo partizanų būriui, o jos sesuo A. Š. padėdavo Čepo būrio partizanams, buvo jų ryšininkė. Kartais siųsdavo ir ją, kai reikėdavo ką nors nunešti partizanams. 1947 m. stribai nušovė jos brolį D. Š.. Pamena, kad, kai slapstėsi (duomenys neskelbtini) ., kaimynai papasakojo kad jų šeimos Mažeikiuose, tėvo paveldėtame name, ieškojo stribai, buvo apsupę namą, klausinėjo žmonių apie jų šeimos buvimo vietą. Ji girdėjo, kad kaimo pirmininkas Matas mamai sakęs, kad bus trėmimai, bei patarė jai pasislėpti. 1947 m. gruodžio mėn. pabaigoje sesuo A. Š., buvo grįžusi į namus, Šakalių kaimą, pasiimti maisto, tačiau ją ten ir suėmė. 1949 m. pavasarį kartu su šeima pareiškėja grįžo į Šakalius, manė, kad jau galės ramiai gyventi, tačiau kaimynai perspėjo, kad jie vis dar ieškomi. Tuomet nusprendė laikinai pasislėpti pas V. K., nes bijojo stribų, o vasarą slėpėsi miške įrengtoje slėptuvėje. Pamena, kad Čepo būrio partizanai dažnai būdavo jų namuose, mama jiems pagamindavo maisto, duodavo vaistų. Stribai žinodavo, kada pas juos lankosi partizanai, nes juos išskųsdavo V. Š., todėl nuolat buvo tikrinami jų namai, buvo nesaugu gyventi. Jų šeima dėl brolio ir jos sesers veiklos gyveno nuolatinėje baimėje, tekdavo nakvoti pas kaimynus, slėptis. Pareiškėja teigia, kad dėl brolio ir sesers veiklos, pasekmes jautė ir vėliau, nes jai buvo leidžiama dirbti tik valytojos darbą, ir tik 1967 metais jau galėjo dirbti pardavėja. Ji nežino, kodėl jos sesuo per apklausas baudžiamojoje byloje, pasakė, kad ji (pareiškėja) 1948 metais gyveno ir mokėsi Mažeikiuose.

Liudytoja E. S. paaiškino, kad pareiškėja ir jos šeima buvo kaimynai. Pareiškėja buvo jos draugė. Ji gyveno su tėvais Šakalių kaime. Kiek ji prisimena, pareiškėjos mama, tėvas su seserimi ir broliais gyveno Šakaliuose, o pareiškėja taip pat gyveno su jais, tačiau kurį laiką gyveno pas gimines ir mokėsi (duomenys neskelbtini) Š. šeima, taip pat ir pareiškėja pas juos namuose kartais miegodavo, nes juos norėjo ištremti dėl to, kad brolis D. Š. buvo partizanas. Vieną dieną pamatė, kad Š. nebėra, jie buvo išvykę. Po to, visi kaimynai kalbėjo, kad Š., įskaitant ir pareiškėją pabėgo į (duomenys neskelbtini) be to, ir giminės, kurie gyveno (duomenys neskelbtini) taip sakė. Šlaustai slėpėsi tai vienur, tai kitur, nes juos persekiojo stribai. Po to, pareiškėja su šeima grįžo į Š.bet kada tiksliai neprisimena. Taip pat jai yra žinoma, kad pareiškėjos sesuo buvo kalėjime. Mano, kad pareiškėjos šeima turėjo slėptis, nes juos gaudė. Stribai nuolat jų ieškojo, netgi kažkada yra apšaudę jos tėvų namų duris, dėl to, kad nenorėjo pasakyti, kur yra pasislėpę Šlaustai. Visi kaimynai aplinkui šnekėjo, kad Šl.gaudo ir nori juos ištremti.

Liudytoja J. Č. parodė, kad pažįsta pareiškėją, jos mama ir pareiškėjos mama buvo seserys. Jų šeima gyveno Šakalių kaime iki kolūkių įkūrimo. Žino, kad pareiškėja mokėsi Mažeikiuose, tuo metu gyveno su tėveliu. Po to, ji gyveno su mama Šakaliuose. Šlaustai ateidavo kartais permiegoti į jų namus, nes bijojo stribų. Pareiškėja turėjo brolį, kuris žuvo, o sesuo buvo areštuota. Liudytojos mama sakydavo, kad pareiškėja ir jos šeima yra įrašyta į tremtinių sąrašą. Visi kaimynai žinojo, kad Š.šeima slapstosi kažkur Mažeikiuose pas gimines. Šlaustams buvo baisu gyventi Šakaliuose, nes jų nuolat ieškodavo. Pamena, kad Š. šeima ižvažiavo į Mažeikius staiga, jų namai paliko tušti, jų nebuvo ilgą laiką. Mano, kad Š. šeima įtraukta į išvežamųjų sąrašus buvo dėl to, kad pareiškėjos brolis buvo partizanas, o Šlaustai palaikė ryšius su partizanais ir jiems padėdavo.

L. V. K.parodė, kad jis pažįsta pareiškėją, nes pareiškėja ir jos šeima buvo jo kaimynai, jis gyveno netoliese Š.Jis prisimena, kad Šlaustai buvo pabėgę į Mažeikius, bėgo ir pareiškėja, o po to vėl grįžo į Šakalius. Kartais ateidavo ir pas jį slaptytis, kartais pas kitų kaimynų. Šlaustai slapstėsi, po to, kai jų sūnus tapo partizanu, ir jie palaikė ryšius su partizanais, jie bijojo, kad gali juos išvežti. Mano, kad, jei nebūtų pabėgę į Mažeikius, stribai būtų ištrėmę. Tuo metu Šlaustai buvo įvardinti kaip „banditų“ šeima. Prisimena, kad vieną dieną, Šlaustai pabėgo į Mažeikius, jų namai liko tušti. Ar, kas domėjosi, kur Šlaustai, jis neprisimena, nes labai daug laiko praėjo. Š. svainis V. Š. visus kaime skundė, nes jis buvo įsirašęs į stribokus. Mano, kad jis ir išskundė pareiškėjos brolį Domą ir seserį Adeliją, kuri buvo nuteista.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas pareiškėjai J. M. pretenduojant į nukentėjusio asmens – tremtinio statusą, pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Vadovaujantis LR CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Šiuo atveju pareiškėja yra kreipusis į Lietuvos Ypatingąjį archyvą ir 2016-05-31 gavusi atsakymą, kad nepilnai išlikusiuose archyvo fonduose nerasta duomenų apie apie jos įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš Šakalių km., už Lietuvos TSR ribų, todėl pareiškėja J. M. negali kitokiu būdu gauti nukentėjusio asmens – tremtinio statuso.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę ištrėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai, likę be tėvų globos. Įstatymo 4 dalis konstatuoja, kad tik tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinis statusas.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų išvadai, kad ji ir jos šeima buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir buvo pabėgę, pasislėpę ir taip išvengę ištrėmimo, nuo 1947 m. rudens iki 1949 m. rudens negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Šakalių kaime, Skuodo raj., patvirtinti. Pareiškėja yra gimusi 1934 metais, todėl nurodomu laikotarpiu nuo 1947 metų rudens iki 1949 metų rudens ji buvo nepilnametė. Lietuvos ypatingoje archyvo duomenimis nustatyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai išlikusiose archyviniuose fonduose duomenų apie J. M. (Š.), D.g. (duomenys neskelbtini) įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini) , 1948 už Lietuvos TSR ribų, nerasta.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. M. (ikisantuokinė pavardė – Š.gimė (duomenys neskelbtini) , Šakalių km., Mosėdžio valsčiuje, Kretingos apskr. Santuokos akto įrašu Nr. 41 nustatyta, kad pareiškėjos tėvai - D. Š. ir O. S., po santuokos Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, M. R. katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) . pakrikštytas D. ir Onos iki santuokos S. Š. sūnus vardu (Duomenys neskelbtini),, gimęs (duomenys neskelbtini) . Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pažymoje nurodyta, kad D. Š. (duomenys neskelbtini) n. įstojo į Č. partizanų būrį, veikusį Kretingos apskrt., Mosėdžio valsč., turėjo ginklą, slapyvardis – .. Žuvo (duomenys neskelbtini) – nušautas MGB kariuomenės. Žuvimo vieta ir diena nenurodyta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašte nurodyta, kad Lietuvos ypatingajame archyve yra A. Š., d. Domo, užvesta baudžiamoji byla Nr. 9171/3. A. Š., gim. d , ir gyvenusi ten pat,(duomenys neskelbtini) . buvo areštuota, o 1948 m. balandžio 9 d. Karinio tribunolo nutarimu nuteista pagal RSFSR BK 58-la ir 58-11 straipsnius 25 metų laisvės atėmimu ir 5 metų tremties su turto konfiskavimu. 1955 m. balandžio 5 d. Karinio tribunolo nutarimu, perkvalifikavus nusikaltimą pagal RSFSR BK 17-58-la, bausmė pakeista 7 metų laisvės atėmimu. A. Š. paleista iš įkalinimo vietos 1955 m. balandžio 24 d. Šioje baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad A. Š. brolis D. Š., partizanavęs Čepo būryje slapyvardžiu Jogaila, buvo MGB kariuomenės nušautas 1947 m. rugsėjo mėn., o mama O. Š. (duomenys neskelbtini) kartu su savo dešimties metų sūnumi Danieliumi (byloje Danis) pabėgo į Mažeikius, bijodama arešto už partizanų slėpimą, slapstėsi. Sesuo J. Š. – 13 metų (pareiškėja) tuo metu gyveno Mažeikiuose, mokėsi gimnazijoje. Dokumentų apie O. Š. suėmimą 1948 m. ir kalinimą Kretingoje, J. Š. (pareiškėjos) vežimą į areštinę, mušimą, sužalojimą, taip pat pareiškėjos įrašymą į tremiamųjų sąrašus, Lietuvos ypatingojo archyvo nepilnai išlikusiose fonduose nerado.

Vadovaujantis ištirtais rašytiniais įrodymais bei liudytojų J. Č., E. S., V. K. parodymais, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja ir jos šeima buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir, dėl to nuo 1947 m. negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Šakalių kaime, Skuodo raj., ir kartu su savo motina, broliu ir seserimi, kuri vėliau buvo areštuota ir nuteista, buvo priversta pabėgti ir slapstytis nuo sovietinės valdžios tam, kad išvengtų ištrėmimo. Pareiškėja tiek pareiškime, tiek posėdžio metu nurodė, kad jos mamai 1949 metais susisiekus su šeimos draugu Budrių apylinkės pirmininku Matu, siekiant išsiaiškinti, ar saugu grįžti į namus, Š.kaime, jis ją perspėjo, kad jų šeima yra įrašyta į tremiamųjų sąrašus ir bus ištremta, patarė slėptis. Tai, kad pareiškėjos šeimą ketinama išvežti iš jų gyvenamosios vietos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai J. Č., V. K., bei E. S., nurodydami, kad visas Šakalių kaimas žinojo, kad Š.šeimą turi išvežti, kaimynai kalbėdavo, kad pareiškėjos šeima yra įrašyta į tremiamųjų sąrašus. Liudytoja E. S. parodė, kad stribai nuolat ieškojo Š.šeimos, pamena, kad kartą atėję šaudė į jos tėvų namų duris, dėl to, kad jie nepasako Š. buvimo vietos. Liudytoja J. Č. taip pat parodė, kad jai jos mama, pareiškėjos teta, sakydavo, kad Š. šeima yra įrašyta į tremtinių sąrašą. Aplinkybė, kad Lietuvos ypatingoje archyve nepilnai išlikusiose archyviniuose fonduose nerasta duomenų apie pareiškėjos įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini) už Lietuvos TSR ribų, nerasta, neduoda pagrindo išvadai, jog Š. šeima, įskaitant ir pareiškėją, nebuvo įrašyta į tremiamųjų sąrašą.

Kaip minėta, pareiškėjos brolis nuo 1947 m. gegužės mėn. įstojo į Č. partizanų būrį, veikusį Mosėdžio valsčiuje, Kretingos apskr., o dėl savo veiklos 1947 m. rugsėjį buvo nušautas Valstybinio saugumo ministerijos kariuomenės. Pareiškėjos sesuo A. Š. buvo nuteista, jai paskirta tremtis ir taikyta visiška turto konfiskacija. Iš byloje esančių Lietuvos ypatingojo archyvo bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymų ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, jog pareiškėjos broliui įstojus į partizanų būrį savanoriu, o pareiškėjos seserį, laisvės kovų dalyvę, nuteisus 25 metams laisvės atėmimu ir 5 metams tremties su turto konfiskavimu, buvo ketinama ištremti ir pareiškėją bei jos šeimą, nes tuo laikotarpiu tokios šeimos, kurių nariai vykdė veiklą, nesuderinamą su sovietinėmis ideologijomis, buvo įrašomos į tremiamųjų asmenų sąrašą, persekiojamos ir joms vykdomi trėmimai, juolab, kad iš liudytojų parodymų spręstina, kad ne tik pareiškėjos brolis ir sesuo buvo laisvės kovų dalyviais, bet ir visa Š.šeima (pareiškėja, pareiškėjos mama) padėdavo partizanams, tiekdavo jiems vaistus, parūpindavo jiems maisto, juos valgydindavo, partizanai Š.namuose slėpdavosi. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja kartu su šeima buvo ketinamos ištremti, tačiau jų šeimai pasislėpus, trėmimas buvo neįvykdytas.

Be kita ko, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos įtraukimo į tremiamų asmenų sąrašą, būtina atsižvelgti ir į tuometinę tremties (įskaitos) bylų saugojimo tvarką. Byloje esančiame Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus 1999-11-17 aiškinamajame rašte „Dėl numatytų ištremti iš Lietuvos SSR asmenų sąrašų“ nurodyta, kad Lietuvos ypatingojo archyvo archyviniame fonde Nr. 135 išlikę 1949-1956 metų dokumentų naikinimo akte sunaikintų bylų sąrašai rodo, kad ne visos tremties (įskaitos) bylos buvo perduotos į LSSR MVD archyvus. Tremties (įskaitos) bylos, užvestos asmenims, kurie trėmimo metu pasislėpė ar kitaip išvengė tremties, ir kurių paieška buvo nutraukta, buvo naikinamos kaip neturinčios operatyvinės reikšmės. Tokiais atvejais duomenų apie asmenis, kuriuos buvo numatyta ištremti, galima rasti sunaikintų bylų sąrašuose, arba sąrašų pridėtuose iš sunaikintų bylų (ne visų) išimtuose nutarimuose ar išvadose dėl šeimų ištrėmimo. Archyviniame fonde Nr. 135, apyraše Nr. 7 yra saugomos Lietuvos SSR MVD 3 poskyrio raštvedybos bylos, kuriose tarp kitų dokumentų yra išlikę ir numatytų ištremti Lietuvos SSR asmenų sąrašai. Sprendžiant pagal šiuo metu Lietuvos ypatingojo archyvo archyviniame fonde Nr. 135 saugomų bylų sudarymo laiką ir vietą, ne visi, o ypatingai 1941, 1945-1948 metais sudaryti dokumentai yra išlikę, o išlikusiuose dokumentuose randami duomenys yra nepilni. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, liudytojų parodymus, bei tremties bylų saugojimo ypatumus, į tai, kad tremties (įskaitos) bylos, užvestos asmenims, kurie trėmimo metu pasislėpė ar kitaip išvengė tremties, ir kurių paieška buvo nutraukta, buvo sunaikintos kaip neturinčios operatyvinės reikšmės, visgi labiau tikėtina, jog duomenys apie pareiškėjos ir jos šeimos narių įtraukimą į tremiamųjų sąrašą yra sunaikinti, ir dėl to nėra išlikę, bei daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja buvo įrašyta į 1947 m. asmenų, numatytų ištremti iš Šakalių kaimo už Lietuvos TSR ribų, sąrašus.

Teismas taip pat daro išvadą, kad kitą įstatyme numatytą sąlygą, jog pareiškėja ir jos šeima tuo metu negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, Š. kaime, pareiškėja taip pat įrodė. Pareiškėja šią aplinkybę grindė iš esmės liudytojų parodymais, kurie šios kategorijos bylose yra pakankamas įrodymas prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Teismo posėdžio metu liudytojai E. S., J. Č. patvirtino, kad jie bendravo su Š. šeima, taip pat ir pareiškėja, kad visi žinojo, kad Š. šeimą turi išvežti, kad Š.pareiškėjos mama, kartu su vaikais, ateidavo naktį permiegoti pas kaimynų, nes bijojo stribų, kad vieną rytą staiga Š. šeimos nebeliko, jų namai liko tušti. Liudytojai taip pat patvirtino pareiškėjos nurodomas aplinkybes apie tai, kad ji su mama ir broliu slapstėsi Mažeikių raj., po jų išvykimo į Mažeikius, jų šeimos narių ieškojo stribai, klausdavo, kur pasislėpė Šlaustai, vėliau pareiškėja su mama ir broliu buvo grįžę į Š.tačiau gyventi savo namuose neturėjo galimybės, nes jie vis dar buvo persekiojami, todėl pareiškėja su mama ir broliu kurį laiką slapstėsi pas liudytoją V. K.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad Šlaustai buvo priversti bėgti iš savo namų, kadangi pareiškėjos brolis priklausė Čepo būriui, vėliau buvo nušautas, o pareiškėjos sesuo buvo partizanų ryšininkė.

Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro argumentas, kad J. Š., pareiškėja, tuo metu, kai jos mama buvo priversta slaptytis, gyveno ir mokėsi Mažeikiuose, ir dėl to SSRS specialiosios tarnybos žinojo apie pareiškėjos ir jos mamos gyvenamąją vietą ir jos atžvilgiu represinės priemonės nebuvo taikomos, paneigtas byloje tiek pareiškėjos paaiškinimais, tiek ir liudytojų parodymais. Pareiškėja neneigė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno ir mokėsi gimnazijoje Mažeikiuose, tačiau teigė, kad jos tetai susirgus, ji grįžo (duomenys neskelbtini) . į Šakalių kaimą pas savo mamą, ir nuo (duomenys neskelbtini) . pavasario ji nebesimokė. Liudytojai taip pat patvirtino, kad pareiškėja kurį laiką mokėsi ir gyveno (duomenys neskelbtini) tačiau vėliau, grįžo pas mamą į Šakalių kaimą. Tuo metu, kai Š. šeima bėgo į (duomenys neskelbtini) (1947 m. rudenį), pareiškėja jau gyveno Š., ir kartu su savo šeima, siekiant išvengti trėmimo, buvo priversta bėgti iš savo gyvenamosios vietos. Pareiškėjos sesers A. Š. baudžiamojoje byloje esančiame apklausos protokole nurodytos aplinkybės, kad jos sesuo J. Š. (pareiškėja), 13 metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) m. gyveno ir mokėsi M. kai jos mama su broliu pabėgo į (duomenys neskelbtini) bijodama arešto už partizanų slėpimą, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, ši aplinkybė paneigta tiek liudytojų parodymais, tiek ir pareiškėjos paaiškinimais. Be to, teismo nuomone, nelogiška būtų manyti, kad pareiškėja, būdama nepilnametė, neturėdama daugiau artimų asmenų (pareiškėjos tėvelis ir teta, gyvenusi M. mirė, sesuo areštuota, brolis žuvęs) galėjo gyventi viena atskirai nuo savo mamos, bei mokytis Mažeikiuose, todėl labiau tikėtina, kad pareiškėja tuo laikotarpiu slapstėsi kartu su savo mama ir broliu Mažeikių raj., bijodami sovietinės valdžios persekiojimo ir tremties.

Taip pat, svarbu atsižvelgti ir į tuometinę 1944 - 1950 metų politinę situaciją Lietuvoje, į tai, jog tuo laikotarpiu NKVD ir NKGB vykdė bendras represines akcijas slopindami lietuvių nacionalinį pasipriešinimą okupantams, t. y. buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų šeimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. Teismas daro išvadą, jog pareiškėja kartu su savo šeima buvo priversta slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, t. y. bėgti iš nuolatinės gyvenamosios vietos (CPK 178 str., 185 str.).

Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja buvo įrašyta į asmenų, numatytų ištremti iš Šakalių kaimo už Lietuvos TSR ribų, sąrašus, ir, būdama nepilnametė, siekdama išvengti trėmimo, nuo 1947 m. slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šie duomenys iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 –1990 m. okupacijų teisinio statuso 1997 birželio mėn. 30 d. įstatymo Nr. 342, kurio 5 str. 2 d. 2 p. (su vėlesniais pakeitimais), kuris numato, kad tremtiniams prilyginami „asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (...).

Šie juridiniai faktai nustatytini pareiškėjai J. M. pretenduojant į nukentėjusio asmens – tremtinio statusą (CPK 444 str. 2 d. 4 p., 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. M. (ikisantuokinė pavardė – Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš Šakalių kaimo už Lietuvos TSR ribų.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. M. (ikisantuokinė pavardė – Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) siekiant išvengti tremties, nuo (duomenys neskelbtini) slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)

Šių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas pareiškėjai J. M. dėl nukentėjusio asmens – tremtinio statuso, priskyrimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos paduodant skundą Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.