Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas atmestas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. 59-215 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam S. V. paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino nuteistojo S. V. skundo ir paliko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-215 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakeistą. Žemesnės instancijos teismas įvertino, jog nors S. V. teigia, kad po dviejų ankstesnių smurtinių nusikaltimų (nužudymų), kurių metu buvo neblaivus, alkoholio nevartoja, tačiau jo paskutinis nusikaltimas buvo sunkus. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistojo likusi neatlikta didelė laisvės atėmimo bausmės dalis, maža motyvacija užsiimti prasminga veikla pataisos namuose (dirbti, mokytis), nuteistojo sunkumai įvardijant turimas problemas, savo elgesio pasekmių plačiąją prasme nevertinimas, nesudaro pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti, nuteistojo S. V. pavojingumas visuomenei dar nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

4. Skunde nuteistasis žada laikytis visų baudžiamojo poveikio priemonių sąlygų, išreiškia norą dirbti, padėti savo šeimai, gyventi dorai ir sąžiningai, daugiau nepažeisti įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. skundas atmestinas.

6. Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, S. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, jam paskirta subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Bausmės pradžia: 2011 m. lapkričio 22 d.

9. Bausmės pabaiga: 2023 m. spalio 11 d.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

11. Nuteistasis S. V. 2/3 dalį bausmės bus atlikęs 2019 m. balandžio 22 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau jis yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. S. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

12. Atlikus S. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei (40 balų). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Iš teismui pateiktoje nuteistojo S. V. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis pataisos namuose dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasis paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ užsiėmimuose. Turi vidurinį išsilavinimą ir šaltkalvio specialybę. S. V. pataisos namuose nedirba, skunde teigia, kad kreipėsi dėl darbo į baldų cechą, skalbyklą, tačiau atsakymo nesulaukė. Išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos jaunesniuoju specialistu, apsigyventi pas žmoną (Iš 2018 m. rugpjūčio pranešimo dėl intensyvios priežiūros taikymo Nr. 8-7427 matyti, kad nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą gyvenant pas žmoną sąlygos tinkamos). S. V. palaiko ryšius su žmona, motina, seserimi, vaikais telefonu, laiškais, yra jų lankomas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, tačiau yra linkęs pateisinti nusikaltimų darymą tam tikrais atvejais. Kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, tačiau ją minimizuoja, kaltina aplinkybes. Nori laikytis įstatymų. Jis baustas du kartus, nuobaudos negalioja, skatintas vieną kartą. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai.

13. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

14. S. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už du labai sunkius nusikaltimus, anksčiau yra du kartus teistas už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sukėlusias nepataisomas pasekmes. Nors nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę, šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę ir visumoje yra reikšmingos. Nuteistojo asmenybės vertinimas nereiškia subjektyvios jo charakterio savybių analizės. Tai yra konkrečių faktinių aplinkybių, atspindinčių asmens vidines nuostatas ir jo elgesio motyvus, vertinimas. S. V. praeityje yra tris kartus teistas, bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos nebegalioja), kas leidžia daryti išvadą, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kurį laiką buvo sunku laikytis nustatytų taisyklių. Nepaisant šių aplinkybių, S. V. yra linkęs menkinti problemas, teigdamas, jog nusikalstamų veikų darymą įtakojo aplinka, tačiau geba įvertinti alkoholio žalą sau ir kitiems, yra motyvuotas alkoholio nevartoti. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų), nustatyti dinaminiai veiksniai sudaro net 20 balų, t. y. yra galimybė juos keisti. Kintantys kriminogeniniai veiksniai yra netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra pastebimos, tačiau dar pernelyg trumpalaikės, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti dar labiau sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos, juo labiau, kad nuteistasis dar nėra atlikęs beveik penkių laisvės atėmimo bausmės metų. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu S. V. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.

15. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis tam tikrais laikotarpiais dirbo ir ieškojo darbo, jog ženklią bausmės dalį jau atliko, pažada laikytis visų baudžiamojo poveikio priemonių sąlygų, dirbti, padėti savo šeimai, gyventi dorai ir sąžiningai, daugiau nepažeisti įstatymų, negali sudaryti pagrindą taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos asmenims, neatitinkantiems šio instituto taikymui būtinų sąlygų. Šiuo atveju, vertinant specialistų nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį S. V., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.