- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1238-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CanisFelis“
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „All Media Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CanisFelis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CanisFelis“ ieškinio atsakovei I. G. dėl tikrovės neatitinkančių teiginių spaudoje paneigimo ir žalos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „All Media Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „CanisFelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) įpareigoti atsakovę I. G. per 7 dienų terminą po teismo sprendimo priėmimo byloje įtrauktų trečiųjų asmenų UAB „Delfi“ ir UAB „All Media Lithuania“ portaluose savo sąskaita viešai atsiprašyti už neteisingą informaciją šių trečiųjų asmenų interneto portaluose tame pačiame puslapyje, kuriame buvo straipsnis, ir paneigti paskleistą informaciją, naudojant tuos pačius raktinius žodžius kaip straipsniuose, kurie paviešinti be ieškovės sutikimo išspausdinus tekstą tuo pačiu pavadinimu, šia tvarka su paryškinimais: „PANEIGIMAS (duomenys neskelbtini): Aš, I. G., paneigiu mano prašymu paviešintas (duomenys neskelbtini) „Delfi“ straipsnyje esančias aplinkybes, pripažįstu, kad išdėstytos neteisingai, remiantis emocijomis ir dėl to atsiprašau veterinarijos klinikos „CanisFelis“ gydytojų ir įmonės, apgailestauju sukėlusi neigiamus išgyvenimus, pasekmes, žalą atlyginsiu teismo sprendimo nurodyta tvarka jam įsiteisėjus“; 2) iš atsakovės ieškovei priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 700 Eur neturtinės žalos (iš viso 1 000 Eur) atlyginimą už paskleistą informaciją ir jos padarytą žalą ieškovei; 3) priteisti procesines 5 proc. per metus nuo sumos palūkanas, skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo dienos iki visiško atsiskaitymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovės veterinarinio gydymo įstaigą spaudoje paneigimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Jame nurodė patikslintą pirmąjį pradinio ieškinio reikalavimą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę per 7 dienų terminą po teismo sprendimo priėmimo byloje įtrauktų trečiųjų asmenų UAB „Delfi“ ir UAB „All Media Lithuania“ (portale žymimo kaip „Tv3“) portaluose savo sąskaita viešai atsiprašyti už neteisingą informaciją šių trečiųjų asmenų interneto portaluose tame pačiame puslapyje, kuriame buvo straipsnis, ir paneigti paskleistą informaciją, kad neteisingai gydytas katinas, kad neatliktas kraujo tyrimas, naudojant tuos pačius raktinius žodžius kaip straipsniuose, kurie paviešinti be ieškovės sutikimo išspausdinus tekstą tuo pačiu pavadinimu, šia tvarka su paryškinimais: 1.1 „Delfi“ portale naudojant raktinius žodžius: (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) PANEIGIMAS: Aš, I. G., paneigiu mano prašymu paviešintas (duomenys neskelbtini) „Delfi“ portalo straipsnyje esančias aplinkybes, pripažįstu, kad išdėstytos neteisingai, remiantis emocijomis, kaltinau katino nugydymu, tyrimo neatlikimu, kad katinas dėl to užmigdytas dėl gydymo veterinarijos klinikoje, ir dėl to atsiprašau veterinarijos klinikos „CanisFelis“ gydytojų ir įmonės, apgailestauju sukėlusi neigiamus išgyvenimus, pasekmes, žalą ir teismo išlaidas atlyginsiu teismo sprendimo nurodyta tvarka jam įsiteisėjus“; 1.2 paneigimas „Tv3“ portale, naudojant raktinius žodžius: (duomenys neskelbtini): „STRAIPSNIO (duomenys neskelbtini), kaltinant „CanisFelis“, kad mirė katinas, PANEIGIMAS: Aš, I. G., paneigiu mano prašymu paviešintas (duomenys neskelbtini) „Tv3“ portalo straipsnyje (duomenys neskelbtini), esančias aplinkybes, pripažįstu, kad išdėstytos neteisingai, remiantis emocijomis, nepagrįstai kaltindama „CanisFelis“ veterinarus katino nugydymu, tyrimo neatlikimu, kad katinas dėl to užmigdytas, ir dėl to atsiprašau veterinarijos klinikos „CanisFelis“ gydytojų ir įmonės, apgailestauju sukėlusi neigiamus išgyvenimus, pasekmes, žalą ir teismo išlaidas atlyginsiu teismo sprendimo nurodyta tvarka jam įsiteisėjus“; 2) iš atsakovės ieškovei priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą (iš viso 1 000 Eur) už paskleistą informaciją ir jos padarytą žalą ieškovei; 3) priteisti procesines 5 proc. per metus nuo sumos palūkanas, skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo dienos iki visiško atsiskaitymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo nutarties motyvai:
4.1. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo patikslinti ieškinyje dėstomas aplinkybes, nurodant, kokius konkrečius teiginius ieškovė laiko neatitinkančiais tikrovės ir kurių teiginių, kokia forma paneigimo ji prašo. Taip pat teismas nurodė, kad ieškinio reikalavime nurodoma, jog paneigimo reikalaujama naudojant tuos pačius raktinius žodžius, tačiau konkretūs raktiniai žodžiai ieškovės nėra nurodomi. Taip pat teismas įpareigojo pateikti nurodomus straipsnius, nuosekliai išdėstytus, su aiškia jų paskelbimo data. Teismas nustatė, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytų visų trūkumų nepašalino. Teismas nusprendė, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu gali būti pripažįstamas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir konstatavo, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino visų ieškinio trūkumų, dėl to ieškinys laikomas nepaduotu ir, nustačius, kad trūkumų šalinimo terminas baigėsi 2024 m. rugsėjo 23 d., pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, grąžinamas ieškovei.
4.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus ir tikslindama reikalavimus dėl tikrovės neatitinkančių teiginių paneigimo, neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties ir nenurodė, kuriuos konkrečius atsakovės paskleistus teiginius ji prašo paneigti. Teismui nėra aiškus ieškinio dalykas ir pagrindas, o būtent – kokius konkrečius atsakovės paskleistus (ne ieškovės apibendrintus bendro pobūdžio) teiginius ieškovė prašo paneigti. Pažymėta, kad ieškovei nenurodžius konkrečių atsakovės paskleistų teiginių, atsakovei, gavus tokio pobūdžio reikalavimus, gali būti sunku pateikti atsiliepimą, nes pagal dabartinius reikalavimus ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę paneigti ne jos konkrečius teiginius, tačiau ieškovės apibendrinimus. Nuspręsta, kad esant neaiškiems ir nekonkretiems ieškinio reikalavimams pagal dabartinį procesinio dokumento (ieškinio) turinį procesas apskritai negali būti pradėtas, nes būtų paneigti proceso efektyvumo, operatyvumo, koncentruotumo principai bei galimybė atsakovei suprasti, kokius konkrečius jos paskleistus (ne ieškovės apibendrintus) teiginius yra prašoma paneigti.
4.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nurodė ieškovei, kad konkretūs raktiniai žodžiai ieškovės nėra nurodomi, tačiau šio trūkumo ieškovė visiškai nepašalino ir abstrakčiai nurodomų raktinių žodžių neįvardijo. Kadangi ieškovė nenurodė, kokius konkrečius atsakovės pasakytus teiginius (ne ieškovės apibendrinimus) ji laiko neatitinkančiais tikrovės ir kurių teiginių, kokia forma paneigimo ji prašo, neįvardija raktinių žodžių, teismas nusprendė, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų trūkumų. Pažymėta, kad ieškovė nepateikė www.delfi.lt straipsnio publikacijos datos, o kitame portale publikuoto straipsnio nepateikė nuosekliai (pradiniame ieškinyje šis straipsnis išdėstytas keliuose lapuose, dalis jų yra pusiau tušti).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „CanisFelis“ prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir pripažinti ieškinį paduotu nuo jo pateikimo dienos, o jei aukštesnė instancija nespęs priėmimo klausimo, – grąžinti priėmimo klausimą spręsti iš naujo į pirmosios instancijos teismą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad pateiktas patikslintas ieškinys ir paaiškinta, kuriose dalyse ieškovė laikosi savo pozicijos, formuluodama ieškinį, nes teisė formuluoti ieškinį yra išimtinai ieškovo. Jame išreikšta ir ieškovės nuomonė, kad teismas ėmėsi neleistinų įrodymų vertinimo veiksmų. Pažymi, kad tiek 2024 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartyje, tiek skundžiamoje nutartyje teismas padarė klaidą, nurodydamas, kad tai yra 2023 m. byla, dėl ko gali kilti nesusipratimų ateityje.
5.2. Ieškovė nurodo, kad patikslintame ieškinyje detaliai pasisakė dėl visų teismo nurodytų trūkumų, kai kur pateikė papildymus. Ieškinį reikšti, jį suformuluoti, teikti įrodymus yra ieškovės teisė, tai ji ir padarė. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali vertinti įrodymų, pasisakyti dėl ieškinio taip šališkai, kaip tai padarė. Ieškovė įsitikinusi, kad ieškinys atitinka CPK reikalavimus, keliamus ieškiniui, jis turi būti priimtas ir nagrinėjamas. Ieškinio reikalavimai aiškūs, detalūs, pagrįsti įrodymais. Ieškovės vertinimu, teismas, nepradėjęs nagrinėti bylos ir nesigilinęs į jos esmę, klysta, todėl jam kilo abejonių, arba įžvelgiamas nenoras nagrinėti sudėtingą bylą.
5.3. Ieškovės vertinimu, teismas, kritikuodamas ieškinį, neleistinai išreiškė pagalbą atsakovei ir tretiesiems asmenims, taigi pažeidė procesą. Ieškovė turi teisę rinktis įrodinėjimo būdą. Ieškovė nurodo, kad tai, jog straipsniuose teigiama apie katino nugydymą, neteisingą ligos nustatymą, tyrimą, yra aišku iš konteksto ir dėl to aiškiai pasisakyta ieškinyje. Dar konkrečiau ir aiškiau bus nagrinėjant bylą, klausant šalių pozicijos.
5.4. Ieškovė nurodo, kad raktinius žodžius rado paspaudusi straipsnio nuorodą straipsnyje ir patikslintame ieškinyje įvardijo juos tiek ieškinio tekste, tiek reikalavime. Raktiniai žodžiai paneigime reikalingi tam, kad internete liksianti straipsnio kopija būtų matoma kartu su paneigimu. Teismas, nurodydamas, kad ieškovė visiškai nepašalino trūkumų ir abstrakčiai nurodomų raktinių žodžių neįvardijo, neįvertino raktinių žodžių reikalavimuose. Ieškovė patikslintame ieškinyje dar kartą paaiškino, kad straipsnis matomas toks, kokį įkelia portalų valdytojai; dėl aiškumo straipsnis įkeltas vientisu būdu, o sudarant galimybę patikrinti, ar tikrai viskas įkelta, įkelta ir straipsnių originali nuoroda.
5.5. Ieškovė dėstomas aplinkybes patikslino taip, kaip supranta, kaip mano esant reikalinga. Ieškovė nurodo, kad ieškinyje įvardijo konkrečiai, kokia neteisinga informacija paskleista, kas yra suprantama / skleidžiama kontekste. Ieškovės nuomone, teismo vertinimas, kad neva yra per mažai patikslinta, yra nepriimtinas, ydingas, šališkas teismo išankstinės nuomonės / vertinimo dėstymas. Teismo vertinimas, kad teiginius suformulavo pati ieškovė, ne atsakovė, yra neleistina pagalbos atsakovei ir tretiesiems asmenims išraiška. Teismas neleistinai ėmėsi vertinti įrodymus priėmimo stadijoje. Ieškovė nesutinka su teismo argumentais ir nevertina jų kaip ieškinio trūkumų. Nepriėmus ieškinio, nesulaukus atsiliepimų nėra aiški šalių pozicija, gal šalys tai pripažins.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas po trūkumų šalinimo instituto taikymo 2024 m. rugsėjo 24 d. priimta skundžiama nutartimi pagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatą ir ieškovės ieškinį laikė nepaduotu.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Taigi viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.
9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas (ieškinys) neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas nustato procesinį dokumentą pateikusiam dalyvaujančiam byloje asmeniui (ieškovui) terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs dalyvaujantis byloje asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovės veterinarinio gydymo įstaigą spaudoje paneigimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Minėtoje 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įpareigotina patikslinti ieškinyje dėstomas aplinkybes, nurodant, kokius konkrečius teiginius ji laiko neatitinkančiais tikrovės ir kurių teiginių, kokia forma paneigimo ji prašo, taip pat pateikti nurodomus straipsnius, nuosekliai išdėstytus, su aiškia jų paskelbimo data. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškinio trūkumus, pažymėjo tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančius teiginius ir prašo paneigimo, tačiau nei pačiame ieškinyje, nei ieškinio reikalavime ieškovė nenurodo, kokius konkrečiai atsakovės teiginius ji laiko neatitinkančiais tikrovės ir kuriuos konkrečius teiginius ji prašo paneigti; taip pat pažymėta, kad paneigimo reikalavime nurodoma tik www.delfi.lt nuoroda, todėl nėra aišku, kokiuose puslapiuose paneigimo prašo ieškovė, be to, ieškinio reikalavime nurodoma, kad paneigimo reikalaujama naudojant tuos pačius raktinius žodžius, tačiau nenurodomi konkretūs raktiniai žodžiai, nepaaiškinama, kas turėtų naudoti šiuos raktinius žodžius; kartu su ieškiniu pateiktas straipsnis www.delfi.lt, tačiau nėra aiški šio straipsnio publikacijos data; kitame portale publikuotas straipsnis yra pateikiamas nenuosekliai, išdėstytas keliuose lapuose, dalis jų yra pusiau tušti.
11. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė patikslintą ieškinį, jame nurodė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio trūkumų, taip pat išdėstė patikslintą pirmąjį ieškinio reikalavimą, kuriame formuluojamas reikalavimas dėl viešo atsiprašymo už neteisingą informaciją ir paskleistos informacijos paneigimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovė nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, dėl to ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
12. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymi tai, kad reikšti ir suformuluoti ieškinį, teikti įrodymus, rinktis įrodinėjimo būdą yra ieškovės teisė. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ji, pateikdama patikslintą ieškinį, detaliai pasisakė dėl teismo nurodytų trūkumų, paaiškino, kuriose dalyse laikosi savo pozicijos formuluodama ieškinį, kai kur ieškinį papildė, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, apeliantės nuomone, ėmėsi neleistinų įrodymų vertinimo veiksmų.
13. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, ieškinyje, be kita ko, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką (t. y. materialųjį teisinį reikalavimą), taip pat ir faktinį ieškinio pagrindą (t. y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir jau ieškinio padavimo stadijoje privalo būti suformuoti aiškiai ir tiksliai. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai pasiekti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑271‑313/2017 23 punktą ir jame nurodytą praktiką).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 ir joje nurodytą praktiką). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis), tačiau ieškovas neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-421/2023, 15 punktą).
16. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Taigi tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui tinkamai neįvykdžius savo pareigos, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovės veterinarinio gydymo įstaigą spaudoje paneigimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Taigi, prašant paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, turi būti nurodoma, kokie duomenys, ieškovės vertinimu, neatitinka tikrovės. Pirmajame ieškinio reikalavime, šalindama trūkumus jį patikslinusi, ieškovė formuluoja reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo viešai atsiprašyti už neteisingą informaciją ir paneigti paskleistą informaciją atitinkamo turinio pranešimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar ieškinio reikalavimo formuluotė yra pakankamai aiški, ar, priešingai, sudaro ieškinio trūkumą, reikšminga atsižvelgti ir į aplinkybę, kad ginčas keliamas dėl atsakovės teiginių, pateiktų dviejuose skirtinguose trečiųjų asmenų portalų straipsniuose.
18. Vertinant apeliantės argumentus, kad ieškovė ieškinį patikslino taip, kaip vertino esant reikalinga, pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti savo reikalavimus. Nustatyta, kad ieškovė patikslintame ieškinyje patikslino ir papildė pirmąjį ieškinio reikalavimą, be kita ko, šiame reikalavime formuluojamo prašymo dalį paneigti paskleistą informaciją, papildydama prašymu paneigti paskleistą informaciją, kad neteisingai gydytas katinas, kad neatliktas kraujo tyrimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė reikalavimą patikslino, tačiau ieškinio reikalavimo neapibrėžė ir nesuformulavo konkrečiai ir aiškiai.
19. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškinyje konkrečiai įvardijo, kokia neteisinga informacija paskleista, kas suprantama / skleidžiama kontekste. Tačiau pažymėtina, kad teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas ir negali už ieškovę suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Ieškovė turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Kaip minėta, tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Teismui priėmus ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
20. Įvertinus ieškovės suformuluotą ieškinio ir patikslinto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie suformuluoti neaiškiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai nenurodė ir neapibrėžė konkrečių skirtinguose trečiųjų asmenų portalų straipsniuose atsakovės paskleistų teiginių (sakinių, frazių), kuriuos ieškovė vertina kaip neatitinkančius tikrovės, ir nenurodė, kurių konkrečių atsakovės teiginių interneto portaluose paneigimo ieškovė prašo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė neaiškiai formuluoja ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad iš suformuluotų ieškinio aplinkybių ir reikalavimų aiškiai ir konkrečiai suprantama ieškovės atsakovei pareikštu ieškiniu ginčijamų kaip tikrovės neatitinkančių teiginių apimtis ir bylos nagrinėjimo ribos. Todėl šie pirmosios instancijos teismo nustatyti ir ieškovės nepašalinti ieškinio trūkumai laikytini esminiais ir užkertančiais kelią civilinio proceso eigai.
21. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai išreiškė pagalbą atsakovei ir tretiesiems asmenims, įvertinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina sklandesnį, atsižvelgiant į koncentracijos ir ekonomiškumo principus, bylos nagrinėjimą. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas nevertina jame pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kadangi ieškinyje ieškovei tenka pareiga nurodyti, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, pirmosios instancijos teismas, pagal CPK reglamentavimą, turėjo pagrindą įvertinti, ar ieškovės pateiktas ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, šioje proceso stadijoje turėjo įvertinti, ar ieškovė, nurodžiusi konkrečias aplinkybes, tinkamai suformulavo ieškinio dalyką, įvertinti ieškinio reikalavimo konkretumą ir aiškumą, taip pat turėjo pagrindą atsižvelgti ir įvertinti tai, ar kyla esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, ar užtikrinamas ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas (CPK 12, 13, 17, 42, 142 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nurodytus ieškinio trūkumus tam, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, apibrėžtos suprantamai ir nedviprasmiškai.
22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė nepašalino anksčiau paminėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nustatytų esminių ieškinio trūkumų dėl ieškinio dalyko (reikalavimo) ir faktinio pagrindo neaiškumo ir nekonkretumo, dėl to pagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
23. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumo dėl raktinių žodžių nenurodymo, ir pažymi, kad patikslintame ieškinyje įvardijo raktinius žodžius tiek ieškinio tekste, tiek reikalavime, o pirmosios instancijos teismas šių duomenų neįvertino. Iš ieškovės patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė, formuluodama pirmąjį reikalavimą dėl atsakovei nustatytino įpareigojimo, nurodo abstrakčią frazę „naudojant tuos pačius raktinius žodžius kaip straipsniuose“, tačiau šio reikalavimo dalyje dėl kiekviename iš dviejų interneto portalų išspausdintino paneigimo teksto nurodė konkrečius raktinius žodžius („Delfi“ portale, naudojant raktinius žodžius: (duomenys neskelbtini); „Tv3“ portale, naudojant raktinius žodžius: (duomenys neskelbtini)). Įvertinus tai, kad ieškovė, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus, patikslino ieškinio reikalavimo dalį dėl raktinių žodžių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nurodė, jog ieškovė šio trūkumo visiškai nepašalino ir neįvardijo abstrakčiai nurodomų raktinių žodžių. Tačiau nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovė nepašalino kitų esminių ieškinio elementų trūkumų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu.
24. Skundžiamoje teismo nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, šalindama trūkumus, taip pat nepateikė www.delfi.lt straipsnio publikacijos datos, o kitame portale publikuoto straipsnio nepateikė nuosekliai (pradiniame ieškinyje šis straipsnis išdėstytas keliuose lapuose, dalis jų yra pusiau tušti). Atskirajame skunde apeliantė pažymi, kad patikslintame ieškinyje pateikė paaiškinimus, jog straipsnius įkelia portalų valdytojai, dėl aiškumo straipsnis sukeltas vientisu būdu, o suteikiant galimybę patikrinti įkelta ir straipsnių originali nuoroda. Vertinant šiuos apeliantės argumentus pažymėtina, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu kaip jo priedus pateikė rašytinius įrodymus, patikslintame ieškinyje ieškovė pateikė paaiškinimus dėl pateiktų rašytinių įrodymų formos, ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė interneto portaluose paskelbtų straipsnių datas ir jų originalias nuorodas. Apeliantės akcentuojami duomenys iš esmės yra skirti aplinkybėms, sudarančioms ieškinio dalyką, įrodinėti. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl įrodymų įrodomosios reikšmės. Tam tikrų įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų šalinimas, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), kadangi teismas turi teisę pasiūlyti šalims pateikti bylai reikšmingus įrodymus ir pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7, 8, 225, 230 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad įstatyme ieškiniui nustatyti reikalavimai neturi būti taikomi pernelyg formaliai, nes tokiu būdu gali būti nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, vien tik aplinkybė, kad ieškovė, šalindama pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nustatytus trūkumus, nepateikė duomenų tam tikra forma, nesudaro pakankamo pagrindo vertinti to kaip savarankiško pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytų trūkumų, ir ieškinį laikyti nepaduotu. Tačiau, šiuo atveju konstatavus esminius kitų ieškinio elementų trūkumus ir šių ieškinio trūkumų nepašalinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir nurodytos aplinkybės neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir pasisakęs dėl esminių ieškovės atskirojo skundo argumentų, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad ieškovės pateiktas ieškinys (patikslintas ieškinys) neatitiko anksčiau paminėtų ieškiniui keliamų reikalavimų ir ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatytų esminių ieškinio trūkumų. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir pritaikydamas CPK nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.