- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- e2-30051-1102/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23904-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Atsakovas
- J. S.
dalyvaujant ieškovei R. S., ieškovės atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V., išvadą teikiančios institucijos atstovei B. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis suinteresuotas asmuo V. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nuginčyti atsakovo J. S. tėvystę ieškovės nepilnamečio vaiko I. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti, kad atsakovas (ieškovės sutuoktinis) nėra vaiko biologinis tėvas, panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis, kad vaiko tėvas yra atsakovas, nustatyti, kad vaiko tėvas yra tretysis suinteresuotas asmuo V. V., priteisti iš atsakovo valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu yra santuokoje, santuoka nenutraukta. Sutuoktiniai jokių santykių nepalaiko nuo 2016 metų balandžio mėnesio, ieškovė nuo 2017 metų yra pažįstama su trečiuoju asmeniu V. V., nuo 2018 m. pradėjo kartu gyventi kaip šeima, 2019 metų gegužės 28 d. susilaukė sūnaus (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu J. S. santuoka nebuvo nutraukta, į sūnaus gimimo liudijimą kaip tėvas buvo įrašytas atsakovas, vaikui suteikta (duomenys neskelbtini) pavardė. Nurodė, kad V. V. pripažįsta savo tėvystę naujagimio atžvilgiu, kartu su ieškove laukė gimstančio sūnaus, kartu jį augina ir juo rūpinasi (el. b. T. I, psl. 1-2).
Atsiliepimas
Ieškinys atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai įteiktas 2019 m. rugsėjo 6 d. (el. bylos popierinis priedas, 1-2 l.), šie proceso dalyviai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Byloje gauta išvadą teikiančios institucijos 2019 m. spalio 3 d. išvada Nr. 1SD-6945 „Dėl nepilnamečio I. S.“ ir 2019 m. rugsėjo 11 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 1TSD-2402 (el. b. T. I, psl. 23-26). Išvadoje nurodyta, kad ieškovės su trečiuoju asmeniu gyvena nuosavame vieno kambario bute su patogumais, šeimoje be naujagimio I. S. auga ieškovės vaikai D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, bute yra reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Nurodyta, kad motina R. S. Tarnybai nėra žinoma, jos šeima nebuvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnyba nėra gavusi tėvų ar trečiųjų asmenų prašymų, pareiškimų ar pranešimų dėl ieškovės vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, taip pat prašė suteikti nepilnamečiam vaikui tikrojo tėvo pavardę – (duomenys neskelbtini). Papildomai paaiškino, kad pas atsakovą (sutuoktinį), kuris nuo 2018 m. vasaros atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, į pasimatymus nevažinėjo, jokių ryšių nepalaikė. Dėjo pastangas nutraukti santuoką, per advokatę siuntė sutuoktiniui dokumentų dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu projektus. Gyvena su V. V., kuris išlaiko šeimą.
Atsiliepimas
Atsakovas J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, tik nesutinka, kad iš jo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Patvirtino, kad su ieškove nebendravo nuo 2017 m. pabaigos ar 2018 m. pradžios, nesimatė, neturėjo artimų ryšių. Nuo 2018 m. birželio 15 d. atlieka bausmę, 2018 m. birželio 29 d. buvo deportuotas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Bylinėjimosi išlaidų priteisimas sukeltų atsakovui finansinių problemų, kadangi yra neturi turto ir pajamų, dirbti negali, nes atlieka bausmę.
Tretysis asmuo V. V. nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, patvirtino, kad supranta teisines pasekmes, kurios kils iš nustatyto tėvo ir vaiko giminystės santykio. Nurodė, kad neturi abejonių, jog yra (duomenys neskelbtini) tėvas, rūpinasi juo ir visa šeima. Pageidauja, kad sūnus turėtų jo pavardę.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė paaiškino dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad jos susidaro dėl to, kad tėvystės nuginčijimo klausimas gali būti sprendžiamas tik ginčo teisenos tvarka.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė vertino, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo yra pareikštas išimtinai nepilnamečio I. S. interesais, pažymėjo, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai. Pažymėjo, kad atsižvelgus į bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus: nuginčyti atsakovo tėvystę, nustatyti trečiojo asmens tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu, pakeisti vaiko gimimo įrašo duomenis, suteikti vaikui tėvų prašomą pavardę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Atsakovui pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
1. Dėl tėvystės nuginčijimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).
Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus I. S., kurio tėvu buvo įregistruotas atsakovės sutuoktinis – atsakovas J. S. (e. b. T. I, psl. 4). Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė R. S. (iki santuokos – (duomenys neskelbtini)) ir atsakovas J. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri registruota Marijampolės savivaldybės administracijos CM skyriuje, įrašo Nr. 80 (e. b. T. I, psl. 5). Proceso dalyviai patvirtino, kad santuoka nenutraukta. Kadangi nepilnametis ieškovės sūnus gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas.
Šalys tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas J. S. nėra ieškovei gimusio sūnaus tėvas. Atsakovas atlieka bausmę nuo 2018 m. birželio 15 d., bausmės atlikimo metu ieškovė jo nelankė, sutuoktinių santykiai buvo nutrūkę jau iki tol. Nuo 2018 m. birželio 15 d. iki vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) praėjo 346 dienos (11,5 mėnesio). Atsakovas vaiko niekada nematė, vaiko ryšys su atsakovu nėra užsimezgęs. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.).
Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.
Remiantis šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir tretysis suintersuotas asmuo V. V. gyveno kartu iki vaikui gimstant, tretysis asmuo rūpinasi vaiku ir jį išlaiko, abejonių dėl vaiko tėvystės šalims nekyla. Teismo vertinimu, byloje nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės 2019 m. gegužės 28 d. gimusio vaiko tėvas yra V. V.. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.
Pažymėtina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens V. V. tėvystę nepilnamečio I. S. (po šio sprendimo įsiteisėjimo – I. V.) atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.
CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. CPK 376 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę šeimos bylose, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinant jų daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimant sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Ieškovė teismo posėdžio metu prašė suteikti nepilnamečiam vaikui trečiojo suintersuotojo asmens pavardę, tretysis asmuo teismo posėdžio metu sutiko su šiuo reikalavimu. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo. Teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių prašymus, neprieštarvimus, ieškovės prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina suteikdamas vaikui pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2205-12762 ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. T. I, psl. 5-6). Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. (2.16) NTP-7-6470, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 244,79 Eur (e. b. T. I, psl. 49, bylos popierinis priedas, l. 15). Bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos valstybei, taip pat sudaro 150 Eur dydžio žyminis mokestis už du neturtinius reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Byloje susidarė 6,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju būtinybė reikšti ieškinį ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidos, atsirado dėl to, kad ieškovė, nenutraukusi santuokos su atsakovu, susilaukė trečiojo asmens vaiko, dėl ko nebuvo galimybės įregistruoti trečiojo asmens tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir atsirado būtinybė nuginčyti atsakovo tėvystę vaiko atžvilgiu. Atsakovas pripažino jo atžvilgiu pareikštą reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, neprieštaravo proceso dalyvių prašymams, dalyvavo teismo posėdyje, todėl konstatuotina, kad jo procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsakovo materialinė padėtis laikytina sunkia, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi galimybės gauti pajamų, iš kurių galėtų sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir į šalių procesinį elgesį, į atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo J. S. valstybės naudai nepriteisti, taip pat atleisti atsakovą nuo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti, kad tretysis suintersuotas asmuo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Pakeisti 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 5566 duomenis, nurodant, kad vaiko I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant tėvo pavardę – (duomenys neskelbtini).
Atleisti atsakovą J. S. nuo valstybės naudai ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo ir šių išlaidų iš atsakovo nepriteisti.
Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.