- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 1-1185-843/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00067-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- L. B.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Teisės pasaulis“ direktorium, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), skirta subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo (nuosprendis įsiteisėjęs, šiuo metu atlieka šią bausmę), kaltinamas pagal BK 242 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o būtent:
jis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskyrus subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, 2012 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismui atmetus apeliacinį skundą ir nuosprendžiui įsiteisėjus, būdamas nesuimtas išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų ir taip vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2013 m. sausio 24 d., kai minėtą dieną 13 val. pats atvyko ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų adresu (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
Taip L. B. padarė BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. B., nurodydamas savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų, teigė kaltę pripažįstantis iš dalies ir parodė, kad iš buto (duomenys neskelbtini) jis išvyko prieš keturis metus. Tiek apylinkės teismą, tiek apygardos teismą, tiek policiją apie tai informavo, todėl nesupranta, kodėl dokumentai buvo siunčiami bei jo ieškojo tuo adresu. Jis žinojo apie jo atžvilgiu 2010-05-14 priimtą teismo nuosprendį, bet galvojo, kad iki apskundimo turi būti laisvėje. Nuosprendis buvo apskųstas. Vilniaus apygardos teismo sprendimą jis taip pat žinojo, tačiau nepamena nuo kada, tai buvo prieš Naujus metus. Posėdyje jis nedalyvavo, bet apie jį žinojo, advokatė jam pasakė. Vilniaus apygardos teismo nutartį jis apskundė Aukščiausiam teismui. Tuo metu ir visą laiką jis gyveno (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti jam buvo skirta adresu (duomenys neskelbtini). Kaltę pripažįsta tame, kad laiku nesikreipė į policiją dėl bausmės atlikimo. Galvojo, kad reikia laukti namuose. Jis niekur nesislapstė. Po to sutartą dieną, tai yra sausio 24 d., 13.00 val., jis atvyko į policijos komisariatą. Advokatė jam išaiškino, kaip vykdoma laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis neatsimena kada. Nežinojo, kad nuosprendį reikia vykdyti nedelsiant. Buvo šoko būsenoje. Nepamena, kada sužinojo, kad jo ieško policija. Jam pasakė sūnus. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai bendravo su pareigūnais, šie sakė jam atvykti, ką jis ir padarė praėjus gal savaitei. Tuo metu buvo pas motiną. Ji yra I grupės invalidė. Todėl jo galėjo ir nerasti nurodytais adresais. Bausmės atlikimo jis nevengė.
Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba Asmenų paieškos skyriuje. Jam buvo pavesta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas B.. Jis buvo nuvykęs nuosprendyje nurodytu adresu, tačiau ten jo nerado. Kaimynai negalėjo pasakyti, kur jis yra. Nustatė kontaktinį telefoną. Daug kartų juo bendravo su kaltinamuoju, ragino atvykti, tačiau šis neatvykdavo. Kaltinamasis žinojo apie nuosprendį. Atvykti jis vengė, sugalvodavo įvairių priežasčių: tai norėdavo atšvęsti, tai susirgdavo. Savo gyvenamosios vietos adreso, kur galėtų siųsti šaukimą, jis nenurodė, nors jis to teiravosi. Su kaltinamuoju jis susisiekė praėjus porai dienų po nuosprendžio gavimo. Bendravimas telefonu tęsėsi apie mėnesį ar du. Po to jis surašė tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir perdavė medžiagą kolegai Didžiūnui.
Liudytojas N. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba Asmenų paieškos skyriuje. Vykdė kaltinamojo paiešką. Ji pradėta sausio pradžioje remiantis kolegos tarnybiniu pranešimu. Jos eigoje liudytojas skambino kaltinamajam, išaiškino jam pasekmės. Šis pažadėjo po dienos atvykti, tačiau neatvyko, o telefonas buvo išjungtas. Buvo nuvykta adresu, kuris buvo nurodytas nuosprendyje, taip pat į Mildos, Antakalnio gt., Pamėnkalnio 25. Mildos gt. buvo rasta žmona, kuri nurodė, kad ieškomasis susidėjo daiktus ir išvyko į policiją atlikti bausmę, tačiau iš tiesų jis nuvykęs nebuvo. Žmonai buvo paliktas šaukimas, kad kaltinamasis atvyktų kitą dieną, tačiau jis neatvyko. Žmona skambino teiraudamasi, ar nebuvo ieškomasis atvykęs. Jis paprašė jos perduoti L. B., kad šis jam paskambintų. Po kelių dienų jis paskambino. Po to dar kartą paskambino po 2-3 savaičių ir tada kitą dieną atvyko pats. Tai buvo apie sausio 25 d. Tiksliai nepamena, kaip kaltinamasis argumentuodavo savo neatvykimą. Sakė, kad laukia Aukščiausio Tesimo sprendimo. Jo buvo teiraujamasi, kur jis yra. Šis adreso nenurodė, sakė, kad tokiu atveju jie atvažiuos ir jį suims.
Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio matyti, kad juo L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2007-11-07 iki 2007-11-09 ir nuo 2007-11-09 iki 2007-11-22. Nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta L. B. gyvenamoji vieta – Lvovo 38a-52, Vilniuje (b. l. 67-83).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties matyti, kad ja L. B. apeliacinis skundas buvo atmestas (b. l. 84-92).
Iš byloje pateiktų Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolų matyt, kad apeliacinis skundas buvo nagrinėtas dalyvaujant nuteistajam L. B. ir jo gynėjui, tačiau teismo 2012 m. lapkričio 19 d. priimta nutartis paskelbta jam nedalyvaujant (b. l. 40-66).
Šaukimas L. B. atvykti 2013-01-23 8.00 val. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, siųstas adresu (duomenys neskelbtini), įteiktas nebuvo asmeniui jo neatsiėmus (b. l. 8-10). Šaukimas atvykti 2013-01-17 8.00 val. buvo įteiktas žmonai L. B. (b. l. 13).
Iš 2013-01-24 N. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad L. B. atvyko ir buvo sulaikytas 2010-05-14 nuosprendžio pagrindu 2013-01-24 13.00 val. (b. l. 14).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies teigdamas, kad nesislapstė, tiesiog nežinojo, kad nuosprendis turi būti vykdomas nedelsiant, buvo pas neįgalią motiną, vis tik šiuos jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma tai liudytojų R. D. bei N. D. parodymai, kuriais jie patvirtino, jog buvo patikrinti visi žinomi L. B. buvimo adresai, tačiau jis nerastas. Telefonu jie ne kartą bendravo su kaltinamuoju, kvietė jį atvykti į policiją bausmės atlikimui, išaiškino neatvykimo pasekmes, prašė nurodyti savo buvimo vietos adresą, ko kaltinamasis sąmoningai nenurodė teigdamas, kad tokiu atveju bus sulaikytas. Nurodytu laiku jis į policiją neatvykdavo. Pažymėtina, kad kaltinamojo nurodytos neatvykimo priežastys, o būtent motinos neįgalumas, nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė. Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis patvirtino žinojęs apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus, žinojo, kad jo apeliacinis skundas yra atmestas. Remdamasis šiais argumentais teismas pripažino įrodytomis visas kaltinimo faktines aplinkybes. Nustatyta nusikalstama veika yra baigta. Asmuo veikė tiesiogine tyčia. Veika pagal BK 242 straipsnį kvalifikuota teisingai.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į santykinai trumpą laisvės atėmimo bausmės vykdymo vengimo laikotarpį, į tai, kad kaltinamasis 2013-01-24 pats atvyko į policijos įstaigą, taip nutraukdamas savo nusikalstamos veikos eigą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: L. B. yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis dirba, turi mažametį vaiką. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje jis neįrašytas (b. l. 94-96).
Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, nustatant mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis jos trukmę.
Nagrinėjamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neatlikęs 2010-05-14 nuosprendžiu skirtos bausmės, tad, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriamos bausmės individualizavimui, ji bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, o būtent prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).
Kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tad iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam kardomoji priemonė neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį ir skirti penkis mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skirtą bausmę subendrinti su 2010-05-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta neatlikta bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – keturis metus laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
L. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.