- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-230-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07113-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-230-883/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07113-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 3 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. G. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. 2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių dukrų M. G., gim.(duomenys neskelbtini), ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. G.; 2) priteisti iš atsakovo M. G. laikiną išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms M. G. ir S. G. po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovas nuo 2020 m. sausio mėn. netinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnametes dukras. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – iki sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių M. G. ir S. G. laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su motina R. G. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo M. G. laikiną išlaikymą dukroms M. G. ir S. G. kiekvienai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo; įpareigojo ieškovę R. G. dukrų išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nutartį nurodė vykdyti skubiai. 4. Teismas konstatavo, kad atsakovas kartu su ieškove ir dukromis šiuo metu negyvena, neteikia vaikams reguliaraus ir pakankamo išlaikymo, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nepriteisus laikino išlaikymo, gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. 5. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog reikalingos lėšos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui sudaro 452 – 465 Eur, tačiau duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nepateikė, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į nepilnamečių vaikų amžių, sprendė, kad šiuo metu yra protinga ir reikalinga būtiniesiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti po 200,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo byloje priėmimo dienos. 6. Teismas, nustatęs, kad šalių mažametės dukros gyvena su ieškove, kur, pasak ieškovės joms užtikrinta tinkama gyvenamoji apsauga ir priežiūra, nepilnamečių vaikų M. G. ir S. G. laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu atsakovas M. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria nustatytas laikinas išlaikymas, ir sumažinti laikiną išlaikymą vaikams iki 140 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kiekvienai iš dukrų S. G. ir M. G., kas mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 7.1. dukroms priteista išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį kiekvienai yra per didelė, neproporcinga atsakovo ir ieškovės turtinei padėčiai; 7.2. teismas nustatydamas laikino išlaikymo dydį neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, turimus kitus įsipareigojimus, neįvertino, kad mergaitės, kurias atsakovas turi išlaikyti, yra dvi; 7.3. 140 Eur suma yra pakankama ne tik būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, tačiau ir jų laisvalaikio pramogoms užtikrinti, ugdymui ir jų asmenybių tobulinimui, be to, ši suma atitiktų ir atsakovo finansines galimybes, kurios šiuo metu yra ribotos. 8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: 8.1. atsakovo atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti įrodymais; 8.2. atsakovas dirba komandiruojamą darbą, todėl be atskirajame skunde nurodyto darbo užmokesčio gauna pajamas dienpinigių forma, kurie yra laikomi jo pajamų dalimi; 8.3. atsakovas turi vertingo nekilnojamojo turto, ką patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai; 8.4. atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis turi kreditinių įsipareigojimų taip pat nelaikytina reikšminga aplinkybe sprendžiant išlaikymo dukroms dydžio klausimą, kadangi atsakovas periodiškai dengdamas savo kreditinius įsipareigojimus didina savo turto vertę; 8.5. atsakovas klaidina teismą, kad jis ir jo tėvai daug bendrauja su dukromis ir tokiu būdu patiria papildomas išlaidas jų išlaikymui – nuo bylos iškėlimo atsakovas pirmą kartą su šalių dukra S. bendravo nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. vasario 2 d., o su dukra M. nebendravo visiškai. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas atmetamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo M. G. laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. G. ir S. G. po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo 11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). 13. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. 14. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, turimus kitus įsipareigojimus, neįvertino, kad mergaitės, kurias atsakovas turi išlaikyti, yra dvi. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties: atsakovas dirba komandiruojamą darbą, todėl be atskirajame skunde nurodyto darbo užmokesčio gauna pajamas dienpinigių forma, kurie yra laikomi jo pajamų dalimi, be to, atsakovas turi vertingo nekilnojamojo turto, ką patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai. 15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytus argumentus, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. 16. Kaip jau minėta, laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius jų poreikius jų normaliam vystymuisi. 17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams užtikrina minimalius šalių nepilnamečių vaikų poreikius iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų preliminariai kyla tam tikrų abejonių dėl atsakovo nurodomos finansinės padėties (gaunamų mažų pajamų) realumo, taip pat galimybių gauti didesnes pajamas. 18. Šioje stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti, kokie yra tikrieji vaikų poreikiai ir realios šalių galimybės teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Šias aplinkybes vertins pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas iš esmės. Vertinant tik preliminariai, apeliacinės instancijos teismo manymu, priteistas laikinas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko interesų apsaugos principus. 19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. 20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Irena Stasiūnienė