Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M.P., (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 2013-01-25 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 287 str. 1 d.-15 parų areštu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2017 m. vasario 5 d. apie 01 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia tris kartus per kairę ranką nukrėtė elektros šoko įtaisu savo sugyventinę A. R., tuo sukeldamas savo šeimos narei A. R. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to, M. P. 2017 m. vasario 5 d. apie 01.05 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, po panaudoto smurto A. R. atžvilgiu, grasino jai elektros šoko įtaisu išdeginti jos akis, o A. R. ištrūkus ir bėgant kieme, ją vijosi grasindamas žodžiais ją nukirsti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo M. P. veikose, visiškai įrodytos, jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. tris kartus tyčia elektros šoko įtaisu per kairę ranką nukrėtė savo sugyventinę A. R., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat tarpusavio konflikto metu grasino elektros šoko įtaisu išdeginti jai akis, o A. R. ištrūkus ir bėgant kieme, ją vijosi grasindamas žodžiais ją nukirsti, tokiais veiksmais parodydamas, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Nukentėjusiosios A. R. nurodytas įvykio aplinkybes visiškai patvirtino ir pats kaltinamasis M. P..

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. R. nurodė, kad kaltinamajam M. P. atleido, su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamajam pretenzijų neturi.

Dėl BK 38 str. nuostatų taikymo

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal teismų praktiką, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo išvados dėl BK 38 str. taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-298/2007).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis M. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, teistas 2013-01-25 pagal BK 287 str. 1 d., t.y. už smurtinė pobūdžio nusikalstamą veiką, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe už administracinius nusižengimus, padarytus būnant neblaiviam, niekur nedirba ir pastovaus pajamų šaltinio neturi, todėl, teismo nuomone, nėra visų būtinų sąlygų, kurioms esant galima taikyti BK 38 str. nuostatas, t.y. teismas nėra įsitikinęs, kad M. P. daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamasis M. P. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu jis visiškai prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis M. P. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.), anksčiau teistas vieną kartą (b. 55, 58-62), baustas administracine tvarka (b.l. 47-54), psichikos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 64), dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu visiškai prisipažino ir gailisi.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis M. P. anksčiau jau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir M. P. pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektros šoko įtaisas, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str.).

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-02-13 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1849, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas A.G.Šalavka teikė antrinę teisinę pagalbą M. P. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 EUR.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto M. P., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., 67 str.1 d., 2 d. 6 p., 71 str., BPK 297-298 str., 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 2 d., 4 d., 307 str. 3 d., 5 d., 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

M.P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį :

pagal BK 140 str. 2 d.- laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą, taip pat per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų;

pagal BK 145 str. 1 d.-laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą, taip pat per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą. įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą, taip pat per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą, taip pat per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 66 str., į M. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-05 02 val. iki 2017-02-06 14.07 val. (dvi paras).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinio kirvio kotą, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. P. nepriteisti.

Išaiškinti M. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.