- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- T-445-925/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Nuteistasis
- V. Č.
- Kategorijos
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių Pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 - ame sektoriuje (toliau – Komisija) pateikė teismui tvirtinti 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 91-147 taikyti nuteistajam V. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neatlikus 5 mėnesių ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Komisijos nutarimas motyvuotas nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; per visą bausmės atlikimo laiką vieną kartą baustas drausmine tvarka, skatintas; nuteistasis dalyvauja būrio ir įstaigos visuomeniniame gyvenime; lankė NA grupės užsiėmimus; pataisos namuose dirba; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo turės gyvenamąją vietą; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (43 balų pagal „OASys“ metodiką); nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).
Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskiriant jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir V. Č. pasiųstas atlikti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 20 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Anksčiau teistas.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2016 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga 2017 m. gruodžio 7 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 5 mėnesiai ir 29 dienos (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. birželio 8 d. ).
Komisijos nutarimą taikyti V. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. Č. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo V. Č. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau konstatuotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – priešingai, jam buvo skirta drausminė nuobauda ir nors drausminė nuobauda negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. Č. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (43 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai.
Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidė probacijos sąlygas). Be to paminėtina ir tai, kad nuteistasis nusikalstamų veikų metu pasižymėjo impulsyvumu. Taip pat pasižymi problemų sprendimų įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymu, kas vertintina artima kriminogeniniams veiksniams. Teismas taip pat įvertina tai, kad anksčiau teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimą, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl šiuo metu nuteistajam V. Č. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 12 priimtą nutarimą Nr. 91-147 taikyti nuteistajam V. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 91-147 taikyti nuteistajam V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.