- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- e1-811-517/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18104-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- G. J.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18104-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2007 m. vasario 1 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, bausmė – (3 MGL) bauda, bauda sumokėta;
2) 2021 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2022 m. vasario 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2024 m. gegužės 13 d., apie 16.58 val., Baltarusių – Lauko g., Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis G. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi dėl savo poelgio. Jis narkologo ir psichologo įskaitose neregistruotas. 2024 m. gegužės 13 d. paėmęs savo dukrai J. A. J. priklausantį automobilį „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apie 14.00 val. nuvažiavo pas savo pažįstamą, gyvenantį Kuprioniškių kaime, Nemėžio sen., Vilniaus rajone. Pas minėtą pažįstamą prabuvo maždaug apie valandą. Būnant pas pažįstamą, vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkiek tai laiko dar pasisvečiavęs, nusprendė važiuoti namo. Atsisėdęs į dukrai priklausantį automobilį „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedė variklį ir nuvažiavo link savo namų. Važiuojant jau Nemėžio kaime, Baltarusių – Jaukarų gatvių sankryžoje, į kelią išbėgo katinas, todėl jis pasuko vairą, kad neužvažiuotų ir nuvažiavo į griovį. Tada bandė pats išvažiuoti iš griovio, bet jam nepavyko. Išlipęs iš automobilio sustabdė važiuojantį automobilį, markės, valstybinio numerio nepasakys, vairuotojo nepažįsta, pirmą kartą matė, kuris ištraukė jo automobilį iš griovio ir jis toliau nuvažiavo iki savo namų. Atvažiavęs prie namų sustojo ir pamatė, kad paskui jį sustojo automobilis. Kaip vėliau pasirodė, kad moteris važiavo iš paskos jam ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie netrukus atvyko. Kai policijos pareigūnai atvyko, patikrino jo girtumą, davė pūsti į alkotesterį. Tikrino du kartus. Vėliau buvo supažindintas su blaivumo tikrinimo rezultatais. Su rezultatais sutiko, bet dėl savo būsenos, kadangi buvo išgėręs, atsisakė pasirašyti protokole. Kodėl taip pasielgė, nurodyti negali. Policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį, kurį jis vairavo, ir kadangi automobilis priklauso dukrai, šiai ir grąžino. Žino, kad negalima vairuoti automobilio būnant neblaiviam. Jis labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Ką prisiminė, viską papasakojo, daugiau neturi ką pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad 2024 m. gegužės 13 d., apie 16.54 val. jai važiuojant automobiliu „VW“ į klubą „M7” keliu, esančiu Vilniaus r., Nemėžio sen., Nemėžio k., Vilties gatvėje pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šis automobilis važiavo priešais ją. Jai pasirodė įtartina, nes šis automobilis keliu važiavo vinguriuodamas. Laiką nurodo 16.54 val., nes buvo padaryta nuotrauka, kai jai kilo įtarimas. Paskui atvykus prie klubo išleido sūnų ir toliau nusprendė važiuoti paskui tą automobilį. Automobilį „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasivijo jau prie Baltarusių gatvėje T kelio formos sankryžos. Automobilis „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo griovyje. Matė kaip šį aukščiau minėtą automobilį iš griovio ištraukė kažkoks tai automobilio „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Ištraukus iš griovio automobilį „Seat“, šis nuvažiavo toliau tiesiai, o vėliau įsuko į Lauko gatvę, Nemėžio kaime, Vilniaus rajone. Paskui šis automobilis sustojo, o kadangi ji važiavo iš paskos irgi sustojo. Tuomet iš automobilio „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išlipo vyriškis, kuris priėjo prie jos automobilio. Tam vyriškiui pasiūlė atsisėsti į savo automobilį, nes šį reikėjo kažkaip užlaikyti, kol atvyks policijos pareigūnai, kadangi ji paskambino 112 ir pranešė apie įtartinai važiuojanti automobilį, kuriuo vairuotojas gali būti neblaivus. Jai pasiūlius, vyras sutiko ir atsisėdo į jos automobilį. Vyriškis klausė, kodėl ji važiavo paskui šį. Ji tiesiog pasakė, kad matė, kaip šis buvo automobiliu nuvažiavęs į griovį, tiesiog nerimauja dėl savijautos. Jie tiesiog sėdėjo ir kalbėjosi iki policijos ekipažo atvykimo. Taip jai pavyko tą vyriškį sulaikyti. Nuo automobilio „Seat“ vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, o kai šis ėjo link automobilio, matė, kad vyras svirduliavo. Jos akivaizdoje šis vyriškis alkoholinių gėrimų nevartojo. Kai atvyko policijos pareigūnai, vairuotojas buvo nustebęs, nesitikėjo. Ji parašė trumpą paaiškinimą, kurį padavė policijos pareigūnui ir išvažiavo. Kitas policijos pareigūnas tikrino vyriškio girtumą. Patvirtina, kad automobilio „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vairavo būdamas neblaivūs, nes tai matėsi ne tik iš važiavimo, bet ir iš judesių einant link jos automobilio, nes svirduliavo, o atsisėdus į jos automobilį jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Pareigūnai jai nesakė kiek pripūtė šis vyriškis. Daugiau ji nieko paaiškinti neturi.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 13 d. apie 16.58 val. Vilniuje, Baltarusių g. – Lauko g., G. J., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje pirmu tikrinimu buvo 1,69 prom. alkoholio, antru tikrinimu – 1,62 prom. alkoholio.
2023 m. gegužės 13 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. gegužės 13 d. G. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPS specialistas nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. G. J. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas. Alkotesteriu Alcotest Drager 7510 Nr. ARCK0010, patikros sertifikatas Nr. 2068575, buvo atliktas tikrinimas ir pirmojo tikrinimo metu 17.57 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 18.15 val. nustatytas 1.62 promilių girtumas.
VĮ Regitra duomenimis automobilis „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. A. J..
2024 m. gegužės 14 d. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 1998 m. gamybos automobilio „Seat Alhambra“ vertė yra 950 Eur su PVM.
2024 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra žalios spalvos transporto priemonė (automobilis) Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovinti adresu (duomenys neskelbtini) (ant pagrindinio kelio krašto, šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) (nuotrauka Nr. 1). Priėjus prie minėto automobilio šono (vairuotojo pusės), matomas jo bendras vaizdas. Ant kėbulo matomi įvairūs kėbulo defektai, o automobilio slenkstis po vairuotojo durimis kiek įlenktas (nuotrauka Nr. 2). Priėjus prie pat automobilio ir atidarius vairuotojo pusės dureles matomas bendras durų bei salono vaizdas. Vidinės automobilio apdailos dalys yra purvinos ir dulkėtos, o ties salono viduriu ant priekinės automobilio apdailos įsirėmusi medinė lenta (nuotrauka Nr. 3). Iš salono vidaus žiūrint tiesiai į priekinę apdailos dalį, matomas jos bendras vaizdas bei padėti įvairūs daiktai (nuotrauka Nr. 4). Įstačius automobilio raktelius į užvedimo spyna ir juos pasukus, matosi užsidegę prietaiso skydelio rodmenys bei kita informacija (nuotrauka Nr. 5). Priėjus prie automobilio vairuotojo pusės galinių durelių, jos neatsidaro. Priėjus prie minėto automobilio galinės pusės, taip pat matomi įvairūs pažeidimai, t. y. skilimai, įbrėžimai ir kt., o vairuotojo pusės galinis žibintas ir keleivio pusės galinis bamperis yra sudužę (nuotrauka Nr. 6). Priėjus prie pat vairuotojos pusės galinio žibinto, matomas jo pažeidimas iš arčiau (nuotrauka Nr. 7). Vėliau, priėjus prie pat keleivio pusės galinio bamperio, matomas jo pažeidimas iš arčiau (nuotrauka Nr. 8). Taip pat atidarius automobilio galinį dangtį, matomos gulinčios lentos, virvės, įrankiai, dėžės bei kiti daiktai, šiukšlės. Matoma, kad automobilio salonas visiškai netvarkingas (nuotrauka Nr. 9). Baigus apžiūrėti automobilio galinę dalį ir paėjus kiek dešiniau, matomas minėto automobilio keleivio pusės šonas (nuotrauka Nr. 10). Atidarius automobilio galines keleivio puses dureles, matomas bendras durų bei salono vaizdas kitu kampu. Pastebėtina, kad minėtų durelių dinamikas yra sudužęs (nuotrauka Nr. 11). Priėjus prie pat galinių keleivio pusės durelių, matoma salono galinė dalis su joje esančiais daiktais kitu kampu (nuotrauka Nr. 12). Vėliau, priėjus prie automobilio keleivio pusės priekinių durelių ir jas atidarius, matomas bendras vaizdas bei po keleivio sėdyne ant grindų gulintys du tamsios spalvos stikliniai buteliai su užklijuotomis etiketėmis (nuotrauka Nr. 13). Priėjus prie pat minėtų durelių, matomas priekinis skydelis kitu kampu bei ant keleivio priekinės sėdynės gulintis baltos spalvos maišas (nuotrauka Nr. 14) ir minėti stikliniai buteliai iš arčiau (nuotrauka Nr. 15). Apėjus automobilį ir atsistojus jam iš priekio, matomas bendras automobilio priekinės dalies vaizdas (nuotrauka Nr. 16). Objekto apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, nepaimta. Fotolentelė sudaryta iš 16 nuotraukų.
2024 m. gegužės 13 d. apžiūrėtas automobilis „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakvitavimu grąžintas savininkei J. A. J.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos D. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad G. J. vairavo automobilį „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės, t. y. 1,62 promilių, neblaivumas. Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivumo būsenos, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kai vairuotojui nustatyta 1,62 promilių neblaivumas – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgia ir į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, vairavo automobilį prieš tai vartojęs alkoholį, suprasdamas savo būseną, toks kaltinamojo elgesys niekaip negali būti pateisintas. Tokie kaltinamojo veiksmai liudija apie jo neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus, draudžiančius vairavimą išgėrus bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. J. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstą veiką padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2023 m. sausio 5 d., turi galiojančių administracinių nuobaudų, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, nustatant sankcijoje numatytą vidurkį. Teismo vertinimu, pagal G. J. bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jų asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.
G. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Teismas pažymi, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Dėl šių priežasčių manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, kaltinamasis įpareigojamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
G. J. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad G. J. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. J. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Atsižvelgiant į tai, G. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas nuteistajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas pasiektų jai keliamus tikslus, o būtent padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, iš nuteistojo turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui J. A. J., kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl nagrinėjamu atveju konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 950,00 eurų (VšĮ „Emprekis“ nurodyta automobilio kaina).
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, G. J. 2024 m. gegužės 14 d. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014 m. liepos 3 d. G. J. vardu, galiojantis iki 2024 m. liepos 3 d.) ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu automobilis „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas saugojimui J. A. J., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas savininkei J. A. J..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, G. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu įpareigoti G. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti G. J. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 950,00 (devynis šimtus penkiasdešimt) eurų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014 m. liepos 3 d. G. J. vardu, galiojantį iki 2024 m. liepos 3 d., perduoti jį išdavusiai VĮ „Regitra“ nutarčiai įsiteisėjus.
Automobilį „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti J. A. J., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti savininkei J. A. J..
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, nuteistasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.