Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam – privačiam kaltintojui L. P., jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nukentėjusysis - privatus kaltintojas L. P. privataus kaltinimo tvarka

K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietį, lietuvį, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistą, kaltina padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d.,

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietį, lietuvį, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistą, kaltina padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-01-01 A. P. ir K. V. kartu su L. P. bei kitais draugais kaimo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), švenčiant Naujuosius metus, apie 03 val., A. P. ir K. V. tyčia sniegu užkasė L. P. broliui priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį kieme, greta kitų automobilių. L. P. pareikalavus rankomis nuvalyti sniegą nuo automobilio, K. V. atkasė sniegą rankomis, o A. P. automobilį valė šluotele, taip subraižydami automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklą ir aplink stiklą einančią chromuotą juostą, dešinės pusės užpakalines dureles, degalų užpylimo bako dangtelį, dešinės pusės galinį sparną ir dešinės pusės stogo galinę atramą. Tokiais savo veiksmais K. V. ir A. P. demonstravo savo pranašumą prieš L. P., jį pažemino kitų asmenų akivaizdoje, jį įžeidė, nes šis įžeidimas tapo žinomas visiems mokyklos draugams, taip pat sugadino jo turtą. Šiais savo veiksmais K. V. ir Andrius petkevi2ius padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Kaltinamasis K. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad visi su nepažįstamais žmonėmis važiavo į sodybą Alytaus rajone švęsti Naujųjų metų. Į sodybą Naujųjų metų išvakarėse atvažiavo apie 10 žmonių. L. P. pasiėmė kartu draugus iš „Erazmos“ programos. Jokio ginčo nebuvo. Naktį K. V. ir A. P. sugalvojo iškrėsti L. P. pokštą. Lauke buvo labai daug sniego, sniegas buvo minkštas, todėl vaikinai sugalvojo L. P. mašiną apdėti sniegu. Kuris iš jų tai inicijavo, negali pasakyti. Kieme buvo ir kitų automobilių, tačiau jie galvojo, kad apdėjus sniegu svetimą automobilį, žmogus gali įsižeisti, o L. P. – draugas. Todėl jie visą L. P. mašiną apdėjo sniegu, automobilis buvo po sniegu. Lauke tuo metu nieko daugiau nebuvo. Ryte L. P. pamatęs užkastą mašiną supyko, aprėkė juos ir liepė rankomis atkasti sniegą. Nesakė, kad paskambins tėvui, liepė sniegą nuimti. Nuo mašinos sniegą nuiminėjo ir kiti žmonės, visi tai suprato kaip pokštą. Nuo mašinos sniegą nuiminėjo rankomis, atkasinėjo A. P. ir kiti žmonės. Jokių įrankių jie nenaudojo. Įbrėžimų ant mašinos nebuvo. K. V. taip pat padėjo išstumti mašiną. L. P. jam nelabai reiškė pretenzijas. K. V. nurodo, kad tai buvo pokštas, kuris pavirto kitokiu dalyku. Jis nesutinka su tuo, kad apibraižė L. P. mašiną. Apie tai, kad apgadinta mašina, L. P. pasakė susitikus su juo sausio 1 d. vakare. Apie tai, kad mašina yra L. P. brolio, jis nežinojo. Mašinos jie neišniekino. K. V. nuomone, draugas gali supykti ir gali atleisti. L. P. jie ryte atsiprašė, kai nuiminėjo sniegą nuo mašinos. Pokštas jam atrodė juokingas, aplinkiniai tai pamatę irgi juokėsi. Kompanijoje buvę L. P. draugai, kurių K. V. nepažįsta, pokštą taip pat suprato. Ryte K. V. ir A. P. laukė, kol L. P. pats pamatys pokštą, prisipažino, kad tai jie apkasė automobilį. K. V. manė, kad L. P. ateis ir pasakys: „O, mano automobilio nėra“, norėjo jį nustebinti. Sniegą nuiminėjo galimai šešiese kartu su E., L. K., studentais iš Erazmo programos ir dar viena mergina iš Lietuvos. Jis rankomis atkasinėjo priekinę ir galinę mašinos dalis. Nuiminėjant sniegą kažkas fotografavo, bet kas tai darė, jis neprisimena. Nesiruošė medžiagos patalpinti internete, nes tai būtų pažeminimas. To nebūtų darę ir tuo atveju, jei L. P. nebūtų supykęs. Lauke buvo pliusinė temperatūra ir naktį, ir ryte. Automobilis nebuvo apledėjęs. Iš kur atsirado automobilio apibraižymai, jis nežino. Neigia, kad jie mašiną subraižė. Su L. P. jis draugavo nuo antros klasės. Vėliau susitikdavo kartą į mėnesį. A. P. ir L. P. buvo artimi draugai, bendravo apie 1,5-2 metus, su L. P. K. V. susitikdavo per A. P.. daugiau taip pokštauti jis nebandė, nes suprato, kad ir draugas gali labai įsižeisti. Dėl subraižymo nesigaili, nes jo nepadarė. Nukasus sniegą įbrėžimų nesimatė. L. P. vieną kartą prašė atkasti automobilį. Jis neprašė saugoti automobilį ir jo nesubraižyti. Jie dviese mašiną rankomis užkasė per 3 valandas nuo 1 val. iki 4 val. ryto. Kastuvu užkasti truktų 1,5-2 val. Buvo tamsu, bet aikštelė buvo apšviesta. Mašina stovėjo 20-30 metrų atstumu nuo kitų pastatų. L. P. mašinos neapžiūrinėjo, pats mašinos neatkasinėjo. A. P. jis sakė, kad: Jei bus subraižyta mašina, tai...“. Liudytojai pasirodė 10 minučių bėgyje. Jie jau buvo pradėję nukasinėti sniegą. L. P. liepė kitiems žmonėms sniego nenuiminėti, jie klausė. Iš L. P. jie nesišaipė. L. P. pavadino juos „debilais“, pasakė pora replikų. Konfliktas pagrinde vyko tarp L. P. ir A. P.. Apie tai, kad padaryta žala L. P. pasakė vakare. Prasidėjus teisminiams procesams paaiškėjo, kad automobilio savininkas yra ne L. P.. Atvykus švęsti Naujųjų metų vakare L. P. buvo geros nuotaikos, vartojo alkoholinius gėrimus. K. V. gėrė alų ir „Sangria“, jautėsi apgirtęs, bet neprisigėręs. Ką gėrė A. P., jis nežino. Ar yra buvę konfliktų tarp L. P. ir A. P., jis nežino. L. P. po mašinos apkasimo pasakė jiems replikas, K. V. į jas neatsakė, o A. P. atsikirto, tada įvyko ginčas.

Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su L. P. draugavo daugiau nei metais laiko, ėjo kartu į koncertus, į teatrą, vakarieniaudavo jo namuose. Jokių konfliktų nebuvo. 2010-12-31 jis pasikvietė švęsti Naujus Metus K. V. su mergina, savo merginą ir L. P.. L. P. sakė, kad jis nori švęsti kartu su mergina, kuri jam labai patiko, „turėjo planų“ su ja. Šventės iniciatorius buvo A,P., jis surado sodybą, kuri buvo už Kauno. Vairavimo sąlygos buvo sunkios, reikėjo važiuoti apie valandą laiko. Jie nuvyko į sodybą, kurioje šventė ta mergina su jaunimu iš „Erazmus“ programos. Kai jie nuvyko į sodybą, L. P. labai nusivylė, nes norėjo atskiro kambario. A. P. pasakė, kad jis gali duoti savo kambarį. Viename kambaryje buvo jis su L. P., o kitame – K. V.. Apačioje buvo dar dvi sofos. Atvykęs jis gamino vakarienę, išgėrė pora taurių vyno. Po to jie šventė. Visi norėjo pašėlti namelyje, o jis su K. V. išėjo į lauką. Buvo daug sniego, jie pasimėtė sniego gniūžtėmis. L. P. neišėjo susidraugauti su ta mergina. Prieš išvykstant jis sakė, kad jie turi susikurti savo adresus, nes yra studentai, o ta mergina – draugė. Būnant lauke jis su K. V. nusprendė užkasti mašiną. Buvo po vidurnakčio, tikslaus laiko jis nežino. Kai baigė užkasinėti mašiną, buvo tamsu. Svetimas žmogus to nesuprastų, o jie norėjo L. P. pakelti nuotaiką. Grįžę į vidų jie miegojo, po to ėjo į pirtį. Ryte L. P., pamatęs mašiną, priėjo prie A. P. mašinos, pabeldė į langą. A. P. šypsojosi, o L. P. veide buvo agresija. L. P. pasakė, kad turi atsakyti už savo veiksmus. Jis nusprendė, kad tai jie užkasė automobilį, agresyviai liepė ją atkasti. L. P. išjungė A. P. mašinos variklį, paėmė raktelius. Tada jis padėjo ranką L. P. ant peties ir paprašė duoti raktelius. L. P. pasakė, kad jei A. P. jį palies, jis jam trenks. Mašiną kartu atkasinėjo K., L., studentas. Visi tai suprato kaip pokštą, išskyrus L. P.. L. P. paėmė A. P. draugę už peties ir traukė ją atkasinėti mašiną. A. P. sakė, kad tai juokas, bet iš L. P. žodžių suprato, kad tai bausmė. Visi mėtėsi sniego gniūžtėmis, juokėsi, išskyrus L. P.. L. P. A. P. elgesį traktavo kaip asmeninį įžeidimą, tai buvo skaudžiausia. L. P. vadino jį asilu ir pan. jam buvo skaudu girdėti tokius žodžius iš draugo. Po to A. P. padėjo išstumti mašiną iš sniego. Vėliau jis paskambino ir pasakė, kad mašina subraižyta. Po eilės skambučių nuvyko pas jį. Telefonu L. P. jis sakė, kad mašinai subraižymų nėra. Po to jis dar pora kartų paskambino. Iš K. V. telefono paskambino kitas asmuo, kuris netaikiai kalbėjo, sakė, kad jei A. P. neateis, tai išneš. Tai buvo vienas iš paskutinių vakarų, kuriuos jis galėjo praleisti su drauge, ji jam buvo svarbesnė. L. P. sakė, kad kai nuplaus mašiną, įbrėžimai pasimatys. Su L. P. išsiskyrė susipykę, jis nepagarbiai elgėsi su A. P. mergina, jį užgauliojo. Vėliau L. P. suaugę draugai jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Konfliktas su L. P. įvyko 16-17 val., ruošiantis išvažiuoti namo. Apie laiką sprendžia iš užrašo nuotraukose. Sniegu mašiną apdėjo ne dėl to, kad L. P. nepasisekė su mergina. Jei jis būtų nereikalavęs atkasti mašiną, vis tiek būtų tai padarę. Telefonu L. P. pasižiūrėti mašinos nekvietė. Galimai po antro L. P. paprašymo jie pradėjo atkasinėti mašiną. Jis nenorėjo pažeminti L. P.. Mašiną atkasinėjo rankomis ir šluotelės šereliais. L. P. buvo informuotas apie sąlygas sodyboje, jis apie tai turėjo pasakyti draugams. Neprisimena, kiek sakė kilometrų yra iki sodybos. L. P. sakė E. V. pasakyti, kad jie yra studentai ir grupiokai. Kai jie sėdėjo automobilyje ir klausėsi muzikos, daiktų jie nebuvo susikrovę į automobilį, jie buvo sukrauti name. Ruošimasis išvykti ir daiktų krovimas vyko ilgai. Kieme buvo labai didelė pusnis, todėl nuo namelio automobilio nesimatė. Jei L. P. nebūtų priėjęs, jie vis tiek būtų atkasę mašiną. Tuo metu L. P. jam buvo artimesnis draugas nei K. V.. Kuris iš jų sugalvojo papokštauti, neprisimena. L. P. buvo liūdna tą vakarą, todėl jie sugalvojo jį pralinksminti. L. P. ir dabar turbūt pyksta. Pyko ir tada, kai juos mušė, ir kai bandė taikytis. Savo poelgį A. P. vertina teigiamai, buvo geros intencijos. Jis nepastebėjo jokių automobilio subraižymų, galimai pats L. P. subraižė automobilį. Kai baigė atkasti automobilį, buvo dar šviesu. Namo išvyko tamsiu paros metu. Negali pasakyti, kada žiemos metu temsta. Sodyboje fotoaparatus turėjo A. P., Z., S.. Kas darė nuotraukas, jis negali pasakyti. Jis niekada L. P. neįžeidinėjo, jis buvo vienas geriausių jo draugų. Su A. L. P. jo namuose 2011-12-16 neįžeidinėjo. 2011-12-22 L. P. pasiskundė, kad jo mašina apipilta „Coca cola“ dar prieš jam atvykstant. E. V. sakė, kad su L. P. jie tik pažįstami, o L. P. sakė, kad E. V. jo mergina. Ji buvo nuvykęs įbrėžimų. Su L. P. nuvyko pas mechaniką. Į mašiną L. P. draugas mechanikas, jie sustojo. A. P. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. Naujųjų metų naktį sodybos šeimininkės jis nematė. Ji tik palinkėjo geros šventės ir išėjo miegoti. Kitą dieną ji parodė pirtį, po to ji juos išlydėjo. Užkasinėjant mašiną, jos nematė. Anksčiau jis nepastebėjo, kad L. P. kam nors duotų nurodymus. L. P. neadekvačiai sureagavo į situaciją. Tą vakarą L. P. vartojo alkoholį, kai kuriem žmonėms tai sukelia agresiją. Jis nežino, ar naujųjų metų vakarą L. P. bendravo su ta mergaite, kuri jam patinka. A. P. jokių automobilio sužalojimų nematė, atkasant subraižymų nematė. Kai atkasė mašiną, buvo šviesu. Tos dalys, kurios, kaip teigiama, buvo subraižytos, buvo atkastos anksčiau. L. P. neprašė nuosekliai apžiūrėti automobilio. A. P. supyko ant L. P., kam jis šitaip reagavo, kad jam pasireiškė agresyvus pyktis.

Nukentėjusysis L. P. parodė, kad gruodžio 30-ą dieną A. P. pasiūlė jam ir E. vykti į sodybą. E. pasakė, kad kartu vykti turėtų ir jos draugai. A. P. sakė, kad sodyba, kurioje švęs Naujus Metus, yra už 50 km, o buvo už 120 km. Be to, sodyba buvo mažesnė nei sakyta. Dėl to jis pareiškė pretenzijas A. P.. Buvo sakyta, kad A. P. vyks kartu su L., K. – su E.. L. P. negali pasakyti, ar jam buvo pažadėta skirti kambarį.

Po Naujųjų metų šventimo sodyboje atsibudo apie 13 val., iki 17 val. buvo pirtyje. Jam paskambino A. P. ir pasakė, kad jis išeitų į lauką. Lauke toje vietoje, kur turėjo būti automobilis, jo nebuvo. L. P. labai susinervino. K. V. ir A. P. įsėdo į savo automobilį. L. P. pabeldė į jų automobilio langą ir pasakė, kad išliptų. Paklausė, ar jis sveiko proto, taip pat klausė, kad turėtų atkasti automobilį. Debilu kaltinamojo jis nevadino, A. P. paklausė, ar jis yra sveiko proto, jam atrodo, kad nevadino jo asilu. Sakė, kad visi. K. V. ir A. P. sakė, kad visi ir nuėjo pakviesti kitų žmonių. L. P., kad kiti eitų ilsėtis, kadangi buvo po pirties. E. palietė už peties ir pasiūlė eiti išgerti arbatos. Tai buvo apie 17 val. Automobilis buvo už pylimo, jo formos nesimatė. Baigus atkasti automobilį buvo 17-18 val., apšvietimas buvo iš kairės pusės. Apžiūrėjęs automobilį, L. P. bandė jį užkurti. Sniegas buvo ir aušinimosi grotelėse. Užkūrus automobilį jis negalėjo pajudėti. Mašina buvo duobėje. L. P. pasakė, kad jį turėtų išstumti, bet jam pradėjo reikšti pretenzijas, sakydami, kad jis ir pats gali. Tada prasidėjo pretenzijos dėl mikčiojimo, šukuosenos, „pasikėlimo“. Jis grįžo į Kauną, parvežė draugus namo. Užklimpęs pastatė mašiną prie „Šilo“ parduotuvės ir pastebėjo, kad subraižytas mašinos dešinysis šonas. L. P. paskambino A. P. ir pasakė apie subraižymus bei tai, kad subraižymus jis atvyktų pamatyti šiandien. A. P. pasakė, kad subraižymų negali būti.

Automobilis buvo aikštelėje už pylimo, iš sodybos jo nesimatė, o eiti prie automobilio nebuvo reikalo. Kai L. P. nešė daiktus į mašiną, jam paskambino A. P.. Jie bandė atkartoti L. P. kalbą, sakė jam šnekėti normaliai. L. P. prašo atlyginti jam padarytą žalą. L. P. nuomone, nėra galimybės, kad sužalojimai būtų buvę padaryti ne įvykio metu. Automobilis buvo perdažytas. Automobilis, kuris priklauso broliui, buvo jam patikėtas. Po įvykio jam reikės sutvarkyti automobilį.

Važiuojant į sodybą buvo sutarta, kad visi bendrai moka už sodybos nuomą, o kuras iš L. P. sąskaitos. Išlaidos jam buvo didesnės nei planuota. Buvo pasakyta, kad visiems asmenims bus kur miegoti. L. P. miegojo pirmame aukšte, kur buvo švenčiama.

Dar iki mašinos apkasimo L. P. nuotaiką sugadino tai, kad reikėjo važiuoti toliau nei žadėta. L. P. liko melagio vietoje, nes draugams pasakė, kad bus kur miegoti, dėl to jis pavedė savo draugus. Jautėsi sugniuždytas, kai pamatė, kad jo mašina užkasta. Jį pažemino prieš merginą, kuri jam patinka, prieš draugus. Taip pat priekabiavo prie jo kalbos, plaukų.

A. P. ir K. V. vyko A. P. automobiliu.

L. P. nuomone, A. P. būtų reagavęs taip kaip ir jis, jei jo mašina būtų užkasta. Visi buvo šokiruoti ir nesuprato, kaip tai atsitiko.

L. P. nuomone, jei jis nebūtų pasakęs kaltinamiesiems atkasti automobilį, jie to nebūtų padarę. A. P. ir K. V. automobilis jau buvo patrauktas, apšildytas. Be to, atkasti automobilį jie sutiko ne po pirmo prašymo, sakė, kad pats L. P. gali atsikasti jį. Atsakymas jam buvo įžeidžiantis, paniekinantis. L. P. reikėjo pareikalauti atkasti automobilį, jis pasakė, kad jei jie to nepadarys, jam reikės kreiptis į tėtį ir brolį. Kai atkasė mašiną buvo jau tamsu. Ant mašinos esančio sniego storis buvo pusės rankos ilgio. Jo nuomone, tokio dydžio pusnies rankomis padaryti neįmanoma, buvo kasama kastuvais. Automobilis buvo užkastas po vidurnakčio. L. P. matė K. V. ir A. P. po fejerverkų, jie buvo snieguoti, šlapi. Jam tada joks įtarimas nekilo, kad jie galėtų taip pasielgti. Atkasus automobilį buvo jau per tamsu, kad apžiūrėti jį, žibintuvėlio neturėjo. Mašina prieš kelionę buvo švari, nuplauta. L. P. draugai nesuprato, kodėl jo grupiokai su juo taip pasielgė, kodėl į tokią kompaniją jis vedasi merginą, savo „simpatiją“. Pamatę užkastą mašiną žmonės stebėjosi, buvo nustebę, tai L. P. suprato iš jų veidų.

L. P. jautėsi pajuokos objektu ir apgautas, nes buvo ne taip, kaip žadėjo. Po šventės jau paūmėjo mikčiojimas, atšalo santykiai su E., mokykloje kalbėjo, kad jis nevykėlis, jį išmetė iš lietuvių kalbos grupės. Su E. jie susitikinėdavo, eidavo į pasimatymus, o po Naujų metų jų santykiai nutrūko. Šis konfliktas, įžeidimas turėjo įtakos L. P. kalbos raidai, paūmėjo mikčiojimas, psichologės pagalba reikėjo atstatyti kalbą. Be to, jis turėjo problemų dėl nemigos.

Po įvykio jis norėjo susitikti su kaltinamaisiais, kad išsiaiškintų, kodėl buvo subraižytas automobilis. K. V. teigė, kad jis to padaryti negalėjo. Nutarė, kad A. P. turi tai pamatyti. K. V. nesakė, kurią mašinos dalį jis užkasinėjo, atkasinėjo. Kai L. P. aiškinosi su kaltinamaisiais, tai galėjo matyti sodybos savininkas A., A. ir kiti liudytojai.

Iki įvykio su K. V. buvo neutralūs santykiai, su A. P. jie bandė tapti draugais, bet L. P. suprato, kad tai nepavyks. L. P. neturėjo, kur švęsti naujų metų, galvojo, kad A. P. jį kviečia norėdamas susidraugauti. Tame, kad A. P. nurodė jam ne tą atstumą iki sodybos nusikalstamų veikų jis nemato. Tai, jo nuomone, rodo, kad žmogus, organizuodamas kelionę, į jį žiūrėjo atsainiai. Jis negali tiksliai prisiminti įžeidinėjimų, jam buvo didelis šokas ir įtampa, gali pasakyti įžeidinėjimų esmę. K. V. kartu su A. P. įžeidinėjo jį, sakė kad jis nevykėlis, pasikėlęs, kudlius. Kas tai girdėjo, negali pasakyti. Jis buvo susikoncentravęs į tai, kad nemikčiotų ir viską pasakytų. Įtampą jaučia ir dėl kitos bylos. Policijoje jam nereikėjo įvardyti žodžių, kuriais buvo įžeidinėjama. Jis buvo pažemintas automobilio užkasimu, žodžiais, automobilio subraižymu. Automobilio subraižymą jis įrodinėja nuotraukomis. Sodyboje dirbanti A. matė, kaip vyko konfliktas ir kaip automobilis buvo užkastas. Jis buvo nuvykęs pas ją paklausti, ką ji matė ir ar galės paliudyti teisme, jo tėtis taip pat pas ją buvo nuvykęs.

Sausio 1 d., apie 20-24 val. jis paskambino K. V. ir parodė automobilio sužalojimus. Nebuvo gąsdinama tėčiu, broliu. Jis prašė, kad žmonės, kurie neužkasė automobilio, jo neatkasinėtų, kai kurie su tuo sutiko. Mašiną iš brolio jis paėmė gruodžio 30 d. vakare ir laikė garaže. Švenčiant Naujus metus mašiną saugojo sodybos šeimininkai. Mašina nesuremontuota. L. P. buvo iškelta baudžiamoji byla ir apribota teisė bendrauti su K. V., kai buvo atliekama automobilio apžiūra.

A. P. namuose jis yra buvęs 1-2 kartus. Gruodžio 31 d. jis atėjo pas A. P., pasisveikino su tėvais. A. P. yra buvęs jo namuose.

A. P. į mokyklą turėjo atvykti 12-ą valandą. L. P. atvyko ten anksčiau. A. P. galėjo atvykti, apipilti automobilį „Coca cola“ ir grįžti.

Gruodžio 16 d. L. P. A. ir A. po konflikto išprašė iš namų dėl netinkamo bendravimo.

A. P. pasakė, kad sodyba Prienų r., 50 km. už Kauno. Naujų metų sutikimas buvo ne toks, kokio tikėjosi ir A. P. dėl to kaltas. Sodyboje visi vartojo alkoholį, L. P. gėrė „Sangria“ ir butelį alaus. Pirtyje alkoholio nevartojo. Alkoholio nevartojo nuo 4 ar 6 val. To vakaro jis su E. nepraleido kaip pora. Jis tikėjosi, kad bus galimybė jiems pabendrauti dviese. Ką galvojo E., jis nežino. Jis ir E. į sodybą atvažiavo ne ta pačia mašina. Ji nurodė, kad neprieštarauja važiuoti su L. P. ir draugais švęsti Naujų metų.

L. P. dėl įvykio patyrė turtinę žalą dėl sužaloto automobilio ir neturtinę žalą. L. P. diagnozuota neurozė, kai jam buvo 4-5 metai. Jis turi psichologę, su kuria bendrauja apie 2 metus laiko. Jis gydėsi privačiai ir Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninėje pas psichologus neurologus. Broliui žalos neatlygino, brolis jam pretenzijas pareiškė žodine forma. Kaltinamųjų L. P. neatsiprašė, nes neatliko jokių neteisėtų veiksmų. L. P. nuomone, buvo tikslas paviešinti šį įžeidimą.

Draugei jis sakė, kad naujus metus švęsti važiuos su grupiokais iš paralelinės klasės. Nesakė jai, kad jis moksleivis, ji to neklausė. L. P. žinojo, kad mergaitė yra studentė. Neprašė draugų sugalvoti vietas, kur jie mokosi.

Mašina galėjo būti subraižyta ir užkasant, ir atkasant. Kiti žmonės atkasinėjo viską, išskyrus kėbulą.

Liudytoja O. V. parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusįjį ji pažįsta. Draugė E. Z. pakvietė ją švęsti Naujus metus, sakė, kad kartu bus jos draugas L.. Jie vyko į sodybą už Alytaus. Dar buvo studentai užsieniečiai, su kuriais jie bendravo. Nieko ypatingo švenčiant neprisimena. Konfliktų švenčiant nebuvo, tik išvažiuojant kilo konfliktas dėl to, kad kažkas L. mašiną užkasė sniegu. Iš sodybos išvyko sausio 1 d. vakare. Nuėjusi prie automobilio su daiktais ji pamatė sniegu užkastą mašiną. Planavo namo važiuoti L. P. mašina. Kiti žmonės atkasinėjo mašiną, ir užsieniečiai atkasinėjo, gal ir ji buvo prisilietusi. Ir merginos, ir vaikinai atkasinėjo mašiną rankomis. Jos neprašė atkasti mašiną. Neprisimena, ar kai išėjo iš namelio, jau atkasinėjo mašiną. L. P. supyko. Gal tai buvo pokštas, bet L. P. supyko, kai O. V. jį pamatė, jis buvo susinervinęs. Mašiną jie atkasinėjo rankomis, atkasančių žmonių ji neprisimena. Aikštelėje buvo gal 5 automobiliai. Kas užkasė mašiną, ji nematė, tik iš kalbų sužinojo, kad mašiną apkasė K. V. ir A. P.. Visi tai suprato kaip pokštą. O. V. negali pasakyti, ar ji sugalvotų tokį pokštą. Užkasto automobilio vaizdas buvo juokingas, bet jei ten būtų buvęs jos automobilis, galimai nebūtų taip juokinga. Gal ir juokėsi kas nors iš L. P., bet negirdėjo, kad kas nors jį įžeidinėtų. Vakare jie negėrė, iš ryto gal gėrė. Mašina nebuvo užklimpusi.

Susėdus važiuoti E. arba L. pasakė, kur važiuos. Prieš tai nežinojo, kur nakvos. E. yra L. pažįstama, draugė, kaip mergina ir vaikinas jie nedraugavo, pora kartų ėjo į pasimatymą. Apie tai, kad L. P. E. gėles dovanojo, ji nežinojo. E. nelaikė L. P. savo vaikinu. Sodyboje dėl merginų konflikto nebuvo. Ji su draugais miegojo sodybos apačioje, kiti miegojo viršuje. Nepasitenkinimų dėl to nebuvo. Į sodybą važiavo L. P. mašina. Nežinojo, ar jis studentas. Grįžtant klausėsi muzikos, nežino, ar L. P. tuo metu pyko, jie visi bendravo.

O. V. girdėjo, kaip L. P. pykosi su kaltinamaisiais dėl užkasto automobilio. Negali pasakyti, ar jie juokėsi iš L. P..

Liudytoja E. V. parodė, kad vakare atvažiavo į sodybą švęsti Naujų metų, A. P. ruošė vakarienę, kiti jam padėjo, po to valgė prie bendro stalo. Naktį ėjo leisti fejerverkų, žaidė su sniegu. Grįžę šildėsi, žaidė žaidimus. Ji kalbėjo su L. P.. K. V. ir A. P. kasė sniege olas, sakė, kad rankos šąla. K. V. pametė pirštines. Jiems atrodė pokštas užkasti L. P. mašiną. Iš ryto jie E. V. ir dar porai žmonių pasakė, kad užkasė L. P. mašiną. K. V. ir A. P. norėjo papokštauti. Priėję prie mašinos jie visi juokėsi. Sniegas buvo apkritęs, jie taisė sniegą. Atėjo L. P. ir pamatęs užkastą mašiną supyko. L. P. paėmė iš A. P. mašinos raktelius ir pasakė, kad kol neatkas mašinos, raktelių neatgaus. Mašiną atkasinėjo rankomis, tik vėliau A. P. paėmė šluotelę ir ja valė sniegą. Specialiai sužalojimai mašinai tikrai nebuvo padaryti. Sniegas buvo purus. Nuimant sniegą mašina negalėjo būti apgadinta. Vaikinai apsižodžiavo, pavartojo žodį „Ožys“. L. P. pabandė išvažiuoti ir lengvai išvažiavo, atidavė raktelius A. P. ir jie išvyko namo. Ji važiavo su A. P., L., čeku. Tas vaikinas sakė, kad jie dar ne tokius juokus daro. Iš L. P. kalbos manieros, šukuosenos niekas nesityčiojo.

L. P. atvyko su E., O. ir užsieniečiais. Prieš važiuojant L. P. prašė nepasakyti, kiek jam metų, nes tai jo mergaitė. Iš mergaitės elgesio matėsi, kad jis tik draugiškas, L. P. dėl to nervinosi. Iš pradžių buvo tartasi, kur kas guls miegoti, bet paskui buvo nuspręsta, kad kaip išeis, taip visi ir miegos. Problemų dėl to nebuvo. Viršuje buvo 4 miegamos vietos, apačioje 4-5. L. P. švęsti Naujų metų pakvietė paskutiniu metu, prieš tai planavo švęsti 8-iese. Sodybos užsakymą organizavo A. P.. Atsitiktinai buvo pakviestas L. P. su draugais. A. P. su juo bendravo. Per kelias dienas jie kvietė daug žmonių.

Užkastą automobilį L. P. pamatė po pirties apie 16-17 val. Apie užkastą automobilį ji ir L. sužinojo apie 3-5 val. Automobilis buvo užkastas apie 3 val. L. P. to dar nežinojo.

Prieš išvykstant aikštelėje stovėjo du jų kompanijos automobiliai ir dar 2-3 svetimi. Kitas jų kompanijos automobilis priklausė A. P.. Buvo juokingiau užkasti svetimą automobilį.

Tarp A. P. ir L. P. buvo pasakyta keletą žodžių, nes L. P. turėjo A. P. raktelius. Atrodė, kad L. P. šiek tiek užpyko, bet tai neatrodė rimtas konfliktas. Kokiu būdu buvo užkastas automobilis, ji nematė. Matė, kad K. V. ir A. P. skundėsi, kad sušalo rankas. Kaip buvo sugadinta mašina, ji pasakyti negali.

Užkasto automobilio forma buvo juokinga. Juokėsi ir L. P. draugai. Jei vakarėlio metu buvo užkastas jos automobilis, jai būtų juokinga. Prieš tai visi žaidė sniege. Buvo daug puraus sniego. Jie grįžo apie 1 val., o K. V. ir A. P. kasė dar valandą laiko. Užkasinėti automobilį pradėjo prieš 3 val. Vaikinai vis ateidavo pasišildyti ir tada pasakė, kad L. P. mašiną užkasinėja. L. P. tuo metu gal buvo išėjęs parūkyti. Ji suprato, kad L. P. nori asistuoti E.. E. mašinos užkasimas buvo juokingas. Ji buvo viena iš iniciatorių mėtytis sniegu.

Liudytoja A. K. parodė, kad jis dirba Alytaus rajone sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Sodyboj ji buvo 2011-01-01. Buvo išnuomotas 8-ietis namelis, ji priėmė svečius, aprodė namelį, nunešė, ko trūko. Atvyko daugiau nei 8 žmonės, prašė čiužinio. Sausio 1 d. ji atsikėlusi perėjo teritoriją ir pamatė, kad mašina apkasta sniegu. Po pietų jaunimas ėjo į pirtį, vakare ruošėsi išvykti. Nukasinėjant sniegą pradėjo ginčytis, ji girdėjo berniukų balsus. Galimai jie pykosi dėl to, kad užkasė mašiną. Prie mašinos tuo metu buvo 5-6 žmonės, buvo ir merginų. Vieni kasė sniegą, kiti stovėjo mašinos šone. Pirmą kartą ji matė tokį vaizdą, mašinos užkasimą ji vertina blogai, nes žiema, sniegas sušalęs. Pusvalandžio bėgyje jie išvažiavo. Iš jų namelio buvo 4-5 mašinos. Ji girdėjo keiksmažodžius, muštynių nebuvo. Vieni keikėsi, kiti juokėsi. Jai nebuvo juokinga, tokį jaunuolių poelgį ji vertina blogai. Apkasimo fakto ji nematė.

Pavasarį į sodybą atvyko L. P. ir paklausė, ar ji matė, kaip viskas buvo, jis jos nieko neprašė. L. P. tėtis buvo atvažiavęs. Ji nebuvo atvykusi į teismą. Jis klausė, ar galės atvykti. Ji papasakojo, ką matė. Kuo atkasinėjo mašiną ji nematė, nes aplink buvo žmonės. Ar L. P. buvo atėmęs raktelius, ar neleido kasti, ji nematė. Mašiną atkasinėjo gal trise. Kastuvo ji nematė. Į konfliktus ji nesikiša. Jei kas įvyksta, skambina šeimininkui. Tuo atveju šeimininkui ji neskambino, muštynių nebuvo.

Iš 2011-01-13 Transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertė prieš apgadinimą buvo 6470 Lt, transporto priemonės atkūrimo kaštai 1480 Lt ( t. 1, b.l. 5-34, ).

Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad L. P. už teisines paslaugas sumokėjo 1000 Lt ( t. 1, b.l. 116).

Iš 2011-04-01 Kauno J. J. gimnazijos mokinio A. P. charakteristikos, išduotos Kauno jogos studijos instruktoriaus V. Z., matyti, kad A. P. charakterizuojamas teigiamai ( t. 1, b.l. 119).

Iš 2012-01-27 draudimo bendrovės Compensa TU S.A pranešimo matyti, kad 2010-07-23 su M. P. buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, kurios galiojimo laikas nuo 2010-07-23 iki 2011-07-22. Per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį buvo pranešta apie 2010-08-22 eismo įvykį ( susidūrimas su kita transporto priemone), dėl kurio draudimo bendrovė išmokėjo 2110,80 Lt išmoką; 2010-08-23 įvykį ( rasta apgadinta transporto priemonė ), dėl kurio draudimo bendrovė išmokėjo 390,08 draudimo išmoką; 2011-07-13 eismo įvykį ( susidūrimas su kliūtimi), dėl kurio draudimo bendrovė išmokėjo 998 Lt draudimo išmoką ( t. 2, b.l. 3).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-10-20 remonto sąmatos matyti, kad automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 1438,63 Lt ( t. 2, b.l. 14-19).

Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad K. V. už teisines paslaugas sumokėjo 1000 Lt (t. 2, b.l. 20).

Nors kaltinamieji A. P. ir K. V. kaltais neprisipažino, nurodė, kad jie įžeisti ir pažeminti nukentėjusiojo L. P. nenorėjo ir to nesiekė, o norėjo tik pajuokauti ir pralinksminti L. P., taip pat nesugadino jo automobilio, nes sniegas buvo purus, šiuos kaltinamųjų parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamieji K. V. ir A. P. savo neteisėtais veiksmais įžeidė ir pažemino nukentėjusįjį L. P., taip pat tyčia sugadino jo turtą, kaltinamųjų nusikalstamos veikos atitinka LR BK 155 str.1 d., 187 str. 1 d. dispoziciją.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsnis skelbia: „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“ . Garbė kartu su orumu yra saugoma įstatymo–„niekas neturi patirti /.../ kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ [1, 12 str.].

Deklaracijos 5 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatos įsakmiai draudžia žeminti žmogaus orumą, o šios Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis demokratinėje visuomenėje egzistuojančių vertybių, tarp jų žmogaus garbės ir orumo, apsaugos tikslais nustato naudojimosi saviraiškos laisve apribojimus.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos dvasią atitinka ir Lietuvos Konstitucija, kurios 21 straipsnio 2 dalies nuostata yra žmogaus orumo gynimo garantas, to paties straipsnio 3 dalies nuostata įsakmiai draudžia žeminti žmogų. LR Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų /.../ kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ .

Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Įžeidimas padaromas tiesiogiai suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir tyčia siekiant šitaip jį pažeminti, užgauti. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Išnagrinėjus bylą matyti, kad kaltinamieji A. P. ir K. V. siekė tyčia pažeminti nukentėjusįjį L. P. ir tuo jį įžeidė. Kaltinamieji ir nukentėjusysis buvo pažįstami, draugavo, bet labai geri draugai nebuvo. Nors jie ir lankėsi vienas kito namuose, tai buvo reti atvejai. Artimą draugystę paneigia ta aplinkybė, kad L. P. švęsti Naujus metus buvo pakviestas tik kitiems asmenims atsisakius dalyvauti šventėje. Patys kaltinamieji A. P. ir K. V. patvirtino, kad L. P. buvo netiksliai nurodytas atstumas iki sodybos, kurioje jie planavo švęsti – vietoj 120 km nurodė 50 km. Atvykus paaiškėjo, kad visiems nakvoti miegamų vietų neužtenka, nors kaltinamieji prieš tai L. P. patikino, kad jis turės atskirą kambarį. Todėl L. P., pasikvietęs kitus draugus, jautėsi apgavęsjuos dėl netikslios informacijos, jautėsi nepatogiai prieš merginą, kuriai rodė dėmesį. L. P. iš karto pareiškė dėl to pretenzijas A. P., kuris buvo Naujųjų metų šventimo organizatorius.

Vėliau kaltinamieji A. P. ir K. V. sužinojo, kad L. P. mergina jį atstūmė. Žinodami, kad L. P. dėl to pergyvena, nakties metu tyčia užkasė jo automobilį, kuriuo L. P. atvažiavo į sodybą. Po sniegu automobilio nesimatė. Iš sodybos automobilio nesimatė, todėl L. P. užkastą automobilį pamatė tik jau ruošiantis važiuoti namo. Kaltinamieji tuo metu jau buvo susiruošę daiktus kelionei, pašildę automobilį ir patys jame sėdėjo. Dėl užkasto automobilio žmonės juokėsi, įvardijo tai kaip pokštą, bet tuo pačiu buvo nustebę. Kaltinamasis K. V. patvirtino, kad šiuo metu automobilio užkasimo faktas jau nebeatrodo juokingas.

Liudytoja O. V. patvirtino, kad automobilio užkasimo faktas jai nebūtų toks juokingas, jei užkastas būtų ne L. P., o jos pačios automobilis. Nors liudytoja E. V. parodė, kad jei kas būtų užkasęs jos automobilį, jai tai būtų juokinga, tačiau vis dėl to patvirtino, kad svetimo (ne nuosavo) automobilio užkasimas atrodo juokingiau. Liudytoja A. K. tokį kaltinamųjų veiksmą vertina neigiamai, nes sniegas buvo sušalęs, jai toks įvykis neatrodė juokingas.

Automobilį užkasus sniegu ir po to jį atkasant jis buvo subraižytas, dėl to L. P. padaryta 1018,71 Lt žala. Automobilis iki įvykio nebuvo sužalotas. Tą patį vakarą ir pamatęs sužalotą automobilį, L. P. kvietė kaltinamuosius, kurie subraižymus neigė, atvažiuoti jį apžiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, t.y į tai, kad iki įvykio L. P. automobilis nebuvo apgadintas, apgadinimus L. P. pastebėjo tuoj pat sugrįžęs namo, šie apgadinimai galėjo gautis tik A. P. ir K. V. užkasant arba atkasant sniegu automobilį, todėl, teismo nuomone, turtinės žalos dydis pagrįstas, įrodytas transporto priemonės vertinimo ataskaita, civilinis ieškinys dėl 1018,71 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. P. pareiškė bendrą civilinį ieškinį 1260,71 Lt turtinei žalai atlyginti, 10 000 Lt neturtinei žalai atklyginti bei 1000 Lt už advokato paslaugas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, turto vertinimo ataskaita L. P. kainavo 242 Lt (t. 2, b.l. 102, 103), todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamųjų A. P. ir K. V..

Pagal LR BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų–civilinio ieškinio kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys yra įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau taikomos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms (LR BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei josios maksimumas, nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl kaltinamųjų K. V. ir A. P. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis L. P. patyrė emocinį sukrėtimą, pažeminimą, dėl šio įvykio jis jautė neigiamus išgyvenimus, nepatogus, dėl patirtų emocijų pradėjo stipriau mikčioti, dėl to jam reikėjo medikų – psichologų pagalbos Kaltinamieji nukentėjusįjį įžeidė ir pažemino kitų asmenų, t.y. jo draugų bei jo merginos akyse tyčia, todėl jų turtinė padėtis įtakos atlygintinos žalos dydžiui neturi (CK 6.282 str. 3 d.).

Pagal teismų praktiką vertinant kaltininko turtinę padėtį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos A. T. 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.3 punktas).

Kaltinamasis K. V. niekur nedirba, neturi savarankiškų pajamų bei turto, kaltinamasis A. P. mokosi, savarankiškų pajamų bei turto neturi, tačiau abu jie yra pakankamai jauni, sveiki, galintys dirbti. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jie turėtų kokią nors fizinę ar psichinę negalią, neturi išlaikytinių, tai yra turint galimybių pagerinti savo turtinę padėtį.

Remdamasis aukščiau išvardintais motyvais, teismas sprendžia, kad 4000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus. Priteisiant iš kaltinamųjų šios neturtinės žalos atlyginimą, nebus pažeista pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų.

Iš kaltinamųjų K. V. ir A. P. solidariai priteistinos teisminės išlaidos-1000 (vienas tūkstantis) Lt už advokato pagalbą nukentėjusiojo L. P. naudai.

Kaltinamieji K. V. ir A. P. kalti ir baustini.

Kaltinamųjų K. V. ir A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bensdrininkų grupėje.

Kaltinamiesiems K. V. ir A. P. skirtinos bausmės-baudos LR BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d. numatytų sankcijų ribose.

Spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininkų asmenybes bei kitas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kaltinamieji padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltais neprisipažino ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo, tuo apsunkindami įvykio aplinkybių greitą, nešališką ir objektyvų ištyrimą, anksčiau neteisti, nedirba, kaltinamasis A. P. mokosi, todėl jiems skirtinos bausmės-baudos LR BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d. numatytų sankcijų ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 155 str. 1 d.-10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda;

pagal LR BK 187 str. 1 d.-8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d.,5 d. 1 p., subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę bausmę-10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda.

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 155 str. 1 d.-10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300) vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda;

pagal LR BK 187 str. 1 d.-8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d.,5 d. 1 p., subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę bausmę-10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti solidariai iš K. V. ir A. P. nukentėjusiajam L. P. 1260,71 (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt litų 71 cnt) turtinės žalos atlyginimui 1018,71 Lt transporto priemonės remontui, 242 Lt už transporto priemonės vertinimo ataskaitą), 4000 (keturis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš K. V. ir A. P. nukentėjusiajam L. P. 1000 (vieną tūkstantį) Lt už advokato pagalbą,

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.