Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-336/2008

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2008-10-03
Bylos Nr.: 1A-336/2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Aloyzas Kruopys

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-336/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.17.1; 2.1.7.4; 2.4.2; 2.4.6.4.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Albino Bielskio, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjoms advokatėms: Birutei Strimaitytei, Jolantai Savickaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. ir A. L. pagal LR BK 199 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. ir A. L. pirmosios instancijos teisme buvo kaltinami tuo, kad 2003 m. gruodžio 9 d., apie 11 val. 30 min., per Lietuvos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto postą – gabeno privalomus pateikti muitinei 250 MGL dydžio sumą viršijančius daiktus – lengvuosius automobilius AUDI A8 ir PORSCHE CAYENNE, kurių vertė 511 402 Lt, tačiau šių daiktų muitinės kontrolei nepateikė. Klaipėdos apygardos teismas 2008-05-23 nuosprendžiu L. S. ir A. L. dėl kaltinimo pagal LR BK 199 str. 1 d. išteisino, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-23 nuosprendžiu ir nurodo, kad teismas neteisingai ir prieštaringai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti L. S. ir A. L. tiesioginę tyčią padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, o kaltinimas grindžiamas vien objektyvaus pakaltinamumo požymiais. Prokurorės nuomone, objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir vieni kitus papildo, o byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie L. S. ir A. L. veikimą tiesiogine tyčia.

Prokurorė nurodo, kad pagal LR BK 2 str. 1 ir 2 d. asmuo pagal LR BK atsako tik tuo atveju, jei jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, o įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. L. S. ir A. L. turi aukščiausias vairuotojo kategorijas - ,D“ ir ,,E“ ir tarptautinius krovinių pervežimus iki šios veikos vykdė kelis metus, todėl užsiimdami šia veikla, prokurorės nuomone, jie privalėjo būti ir buvo gerai susipažinę su šią veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir norminiais aktais - 1956 m. CMR Konvencija, LR įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, reglamentuojančiais tokią veiklą. Atitinkamai minėti aktai įpareigoja vežėją, o jie šiuo atveju ir buvo tokiame statuse, būti atsakingu už krovinį, o jei jis šito nepadaro, jis yra atsakingas už visas dėl to kilusias pasekmes. Kartu apeliantė nurodo, kad 2006 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K. - 550/2006 konstatuojama, jog „subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, jos rūšis, be nurodytų aplinkybių, nustatoma tiriant, įvertinant faktinių duomenų visetą, išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. Taigi, nustačius atitinkamo BK straipsnio dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, asmens psichinį santykį su šiais požymiais reikia įrodinėti, remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize". Tokiu būdu vežėjo kaltės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant ne tik į LR BK 199 str. bet ir teisinių normų, reglamentuojančių vežėjo pareigas ir atsakomybes, visumą. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandą, šiuo atveju vežėją, reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 39 str. nurodo, kad krovinių tarptautinius vežimus reguliuoja 1956 m. Tarptautinio krovinio vežimo keliais sutarties konvencija, pasirašyta Ženevoje (toliau - CMR Konvencija). CMR Konvencija yra Lietuvos vidaus teisės sistemos sudėtinė dalis. Vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti, ir pasibaigia krovinio perdavimo gavėjui momentu. Prokurorės įsitikinimu, tai reiškia, kad nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, pradeda galioti jo atsakomybės už krovinį prezumpcija (2001 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)". Minėtoje byloje tiek L. S. , tiek A. L. buvo atsakingi už krovinį - dėvėtas padangas, nes abiems buvo duota užduotis nusipirkti bei atvežti padangas į Lietuvos Respubliką krovinio užsakovui – (duomenys neskelbtini). Apeliantės nuomone, L. S. parašas CMR važtaraštyje liudija apie tai, kad nuo pasirašymo momento jis atsakingas už krovinį, tačiau duomenų, kad jie saugojo krovinį, byloje nėra. Tokiu būdu L. S. ir A. L. nevykdė ir pažeidė 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 9 str. 1 p. reikalavimus, neatlikęs minėtame norminiame akte nurodytų veiksmų. Prokurorė nurodo, kad vežėjų tyčią liudija jų veiksmai, t.y. sąmoningai nebuvo užtikrintas krovinio saugumas, krovinys buvo paliktas be priežiūros ilgam laikui (kaip jie patys aiškino, 2-3 dienas, o atstumas nuo tos vietos kur jie nakvojo iki automobilio stovėjimo vietos buvo apie 5 km), o teismui pateikta versija apie nepažįstamą vyriškį, kuris padėjo surasti nakvynę bei vietą automobiliui, turi būti vertinama kaip gynimosi priemonė, nes jie privalėjo užtikrinti transporto priemonės su krovinio saugumą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamieji L. S. ir A. L. tvirtino, kad Vokietijoje, pakraunant į jų automobilį dėvėtas padangas, dalyvavo asmeniškai ir matė, kad į automobilį be nupirktų dėvėtų padangų, jokių kitų daiktų, tame tarpe ir lengvųjų automobilių AUDI A8 ir PORSCHE CAYENNE pakrauta nebuvo. Išteisintieji teigė, kad savo automobilį paliko miestelio gatvėje, automobilio kabina buvo užrakinta, variklio paleidimo raktelius turėjo pas save ir niekam jų neperdavė. Tuo tarpu tam, kad pakrauti į L. S. ir A. L. automobilį 2 pagrobtus lengvuosius automobilius, buvo būtina iškrauti padangas bei kranu ar specialiais tiltais į puspriekabę pakrauti minimus lengvuosius automobilius ir, juos maskuojant, užkrauti dėvėtomis padangomis. Akivaizdu, kad viešojoje vietoje, Vokietijos miesto gatvėje tokią operaciją atlikti iš esmės nedemaskuotiems neįmanoma, tai turėjo būti atlikta tam tikroje, ne viešoje vietoje. Be vairuotojų, t.y. kaltinamųjų L. S. ir A. L. šios operacijos nebuvo įmanoma atlikti.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tyrimo veiksmo - eksperimento reikšmę. Eksperimento tikslas buvo paneigti kaltinamųjų teiginį, kad pagal CMR priekaboje buvo pakrautos naudotos padangos ir jos užėmė visą transporto priemonės plotą. Eksperimento metu , kuriame dalyvavo ir kaltinamieji, objektyviai buvo nustatyta, kad gabenamos naudotos padangos užima tik pusę transporto priemonės ploto ir tos aplinkybės, kad kaltinamieji negalėjo pakomentuoti eksperimento rezultatus liudija apie jų tyčią. Atitinkamai kaltinamieji L. S. ir A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad išvykdami iš Vokietijos su dėvėtų padangų kroviniu vizualiai patikrino krovinį ir jokių pokyčių nepastebėjo. Šiuos kaltinamųjų teiginius, apeliantės teigimu, akivaizdžiai paneigė atliktas eksperimentas, kurio metu nustatyta, kad be paslėptų po padangomis dviejų lengvų automobilių automobilio krovinio tūris puspriekabėje užima ne daugiau kaip pusę puspriekabės. Tuo tarpu po padangomis paslėpus 2 minėtus automobilius krovinio turis padvigubėja ir užima visą puspriekabe. Tokių krovinio tūrio pokyčių kaltinamieji nepastebėti negalėjo. Be to, apklausto liudytoju asociacijos (duomenys neskelbtini) specialisto V. V. parodymai liudija apie tai, kad patyrę ir kvalifikuoti vairuotojai, turintys „D" ir „E" kategorijas, vairuodami transporto priemonę kėbule ir priekaboje atsiradus papildomam svoriui, apie 5-6 tonas, turi pajusti viršsvorį, nes atsiranda vairavimo pakitimai. Atitinkamai jo parodymai teisme, kad vairuojant automobilį su oro pagalvėmis, tokie pakitimai mažiau jaučiami, nekeičia jo parodymų esmės, o L. S. , A. L. , vairuodami transporto priemonę, kaip jie patys aiškino, apie 800 km., negalėjo nepajusti viršsvorio. Tokiu būdu išnagrinėtų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad L. S. ir A. L. tyčia per LR valstybės sieną gabeno privalomai pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ir dėl to jų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 199 str. 1 d.., požymiai. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-23 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir paskirti 200 MGL dydžio baudą; A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir paskirti 200 MGL dydžio baudą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintųjų gynėjos prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarant L. S. ir A. L. inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nepagrįstai juos išteisino.

Klaipėdos apygardos teismas 2008-05-23 nuosprendyje konstatavo, kad L. S. ir A. L. dalyvavimas padarant LR BK 199 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką grindžiamas vien objektyvią reikšmę turinčiais duomenimis ir spėjimais dėl veikos subjektyviųjų požymių, tačiau byloje surinktų ir ištirtų duomenų negalima vertinti kaip įrodymų, patvirtinančių asmenų dalyvavimą padarant kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką. Objektyviųjų LR BK 199 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, t. y. kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei du lengvuosius automobilius, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, tačiau jų muitinės kontrolei nepateikė, po atlikto detalaus muitinio patikrinimo bei automobilio su kroviniu sulaikymo niekuomet neginčijo nei L. S. , nei A. L. , tačiau jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme tvirtino, jog apie jų vairuojamoje transporto priemonėje gabentus automobilius nieko nežinoję. Visgi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių L. S. ir A. L. kaltę LR BK 199 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu, o asmens psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais įrodinėjamas atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų viseto analizę. Atitinkamai iš L. S. ir A. L. parodymų, tikrinant jų parodymus atlikto eksperimento, liudytojo T. Š. parodymų, tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Nr.(duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 45), daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolo Nr.002158 (T. 1, b.l. 32), 2005-08-04 padangų svėrimo akto (T.3, b.l. 26), muitinės deklaracijos (T. 1, b.l. 37) aišku, kad L. S. ir A. L. suprato per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenantys privalomus pateikti muitinei du automobilius AUDI A8 ir PORSCHE CAYENNE, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau jų nepateikė muitinės kontrolei ir to norėjo. Išteisintieji nurodė, kad jie betarpiškai dalyvavo kraunant krovinį (padangas) ir tokiu būdu šią savo pareigą atliko tinkamai. Tiesa, A. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pakraunant padangas dalyvavo visą laiką, išskyrus parūkymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pakrovime be kitų asmenų dalyvavo abu išteisintieji, o iš kitos pusės, norint pakrauti automobilį į krovininį automobilį ar jo priekabą, konkrečiu atveju buvo būtina iškrauti atgal visas anksčiau jau pakrautas padangas ir jas vėl pilnai sukrauti. Be to, buvo pakrautas vienas automobilis į krovininį automobilį, o kitas – į jo priekabą, todėl tokiam iškrovimui ir pilnam pakrovimui (iš atlikto eksperimento aišku, kad tik tokiu atveju gabentus automobilius buvo įmanoma pilnai paslėpti), be jokios abejonės, buvo reikalingas kur kas ilgesnis laiko tarpas negu laikas parūkymui (eksperimento metu vien padangų pakrovimas užtruko beveik tris valandas laiko). L. S. taip pat parodė, jog būtent pradinėje padangų pasikrovimo vietoje jų automobilis bei priekaba buvo pilnai pakrauti, o taip pat abu su A. L. patvirtino, jog jokių krovinio pasikeitimų nepastebėjo ir grįžę po kelių dienų prie palikto krovininio automobilio su priekaba ir jį patikrinę. Visgi iš tikrinant L. S. ir A. L. parodymus atlikto eksperimento (T. 3, b.l. 35), kurio metu jų pačių nurodytu būdu (tai, kad padangos muitinio tikrinimo metu buvo sukrautos tvarkingai teisme patvirtino ir liudytojas T. Š. ) į tuščią krovininį automobilį MAN, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą BURG, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo sukrautos išteisintųjų vežtos padangos, akivaizdu, jog padangos be automobilių užėmė vos apie pusę krovininio automobilio ir jo priekabos tūrio. Tuo tarpu, kaip jau minėta, L. S. patvirtino, jog jų su A. L. vairuotas krovininis automobilis su priekaba buvo pilnai pakrautas padangų pasikrovimo metu, o iš byloje esančio tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 45) ir daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolo Nr.002158 aišku, kad buvo gabentos visos dar Vokietijoje pakrautos dėvėtos padangos (1206 vnt.). Taigi atsižvelgiant į L. S. parodymus dėl krovininio automobilio su priekaba pilno pakrovimo, dalyvaujant abiems vairuotojams, o taip pat abiejų išteisintųjų parodymus, kad jokių pasikeitimų jie nepastebėjo ir vėliau patikrinę prieš tai paliktą automobilį bei jo krovinį (nors automobiliai aiškiai užėmė žymią dalį krovininio automobilio ir jo priekabos tūrio), aišku, kad vogti automobiliai iš karto buvo pakrauti į L. S. ir A. L. vairuotą krovininį automobilį MAN, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą BURG, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (jiems patiems betarpiškai dalyvaujant pakrovime). Be to, pagrobtų automobilių pakrovimą iš karto su padangomis patvirtina ir tai, kad iš 2005-08-04 padangų svėrimo akto (T.3, b.l. 26) aišku, jog 1196 vnt. L. S. ir A. L. vežtų padangų svėrė vos 8372,0 kg, o pagal Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR) Nr.(duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 45) 1206 vnt. naudotų lengvųjų automobilių padangų svoris 13700 kg, t. y. iš esmės tiek, kiek svėrė visos minėtos naudotos padangos kartu su gabentais dviem automobiliais AUDI A8 ir PORSCHE CAYENNE. Atitinkamai jokių duomenų apie tai, kad automobiliai būtų kažkokiu būdu patalpinti į krovininį automobilį ir jo priekabą tuomet, kai L. S. ir A. L. kelias paras gyveno patalpose, esančiose apie penkis kilometrus nuo palikto automobilio, byloje nėra. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėtų duomenų ir negali būti, nes kaip nurodė L. S. , jų vairuotas krovininis automobilis buvo pilnai pakrautas ir dar galėjo tilpti tik ratlankiai, o grįžę po kelių dienų prie palikto automobilio su kroviniu ir jį patikrinę, nieko įtartino nepastebėjo. Visgi, kaip jau anksčiau minėta, naudotų padangų buvo parvežta tiek, kiek ir buvo pakrauta, todėl papildomai dviejų automobilių įkrovimo būtų neįmanoma nepastebėti. Tuo tarpu kraunant naudotų padangų krovinį ir kartu pakraunant du automobilius, L. S. ir A. L. patys betarpiškai dalyvavo ir suprato, kad po padangomis paslėptus prabangius automobilius, kurių vertė aiškiai viršijo 250 MGL dydžio sumą, tačiau neįrašytus į tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr.(duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 45), turės vežti nepateikdami muitinės kontrolei ir to norėjo. Siekį įvežti į Lietuvos Respubliką du automobilius, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei įrodo ir byloje esanti L. S. pateikta deklaracija (T. 1, b.l. 37). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, L. S. ir A. L. suprato neteisėtai, nepateikdami muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenę privalomus pateikti muitinei 250 MGL dydžio sumą viršijančius daiktus – lengvuosius automobilius AUDI A8 ir PORSCHE CAYENNE, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tuo tarpu motyvai ir tikslai nėra būtini LR BK 199 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Tokiu būdu, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. S. ir A. L. 2003 m. gruodžio 9 d., apie 11 val. 30 min., per Lietuvos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto postą – gabeno privalomus pateikti muitinei 250 MGL dydžio sumą viršijančius daiktus – lengvuosius automobilius AUDI A8 ir PORSCHE CAYENNE, kurių vertė 511 402 Lt,- tačiau šių daiktų muitinės kontrolei nepateikė ir tokiu būdu įvykdė LR BK 199 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Skiriant bausmę, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad LR BK 199 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį numatyta ne tik bauda, bet ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Visgi prokurorės apeliaciniame skunde tiek L. S. , tiek A. L. prašoma skirti 200 MGL dydžio baudas, o išteisintųjų padėtis negali būti pabloginta daugiau negu to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 4 d.). Iš kitos pusės, skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad net ir surinkus neginčijamų įrodymų, nei L. S. , nei A. L. savo kaltės nepripažino bei toliau laikėsi faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios versijos, nors ji ir prieštarauja tiek L. S. , tiek A. L. parodymams apie pakrovimo eigą bei jų pačių atliktą automobilio bei krovinio apžiūrą prieš pradedant važiuoti po to, kai automobilis buvo paliktas stovėti kelioms paroms. Tokiu būdu L. S. ir A. L. , sąmoningai nutylėdami tam tikras su automobilių ir naudotų padangų pasikrovimu ir gabenimu susijusias aplinkybes, sutrukdė išaiškinti kitus su jų įvykdyta nusikalstama veika susijusius asmenis. Nusikaltimas yra baigtas, nes kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei momento. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o pripažinti atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokurorė neprašo. Vertinant kiekvieno bendrininko vaidmenį, pažymėtina, kad nors deklaraciją, kurioje nurodomos gabenamos tik 1206 naudotos automobilių padangos, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos Jūrų uosto poste pateikė L. S. ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad visa atsakomybė tenka jam, tačiau tai visiškai nemenkina ir A. L. vaidmens. Antai iš byloje esančių duomenų aišku, jog esant dviems vairuotojams, L. S. tvarkė muitinės dokumentus, o A. L. vairavo pakrautą krovininį automobilį su priekaba. Be to, nors 2003-07-10 UAB (duomenys neskelbtini) išrašytame įgaliojime vairuoti transporto priemonę MAN su priekaba (valst. nr. (duomenys neskelbtini) su teise išvykti į užsienį bei tvarkyti muitinės formalumus įgaliotas L. S. , tačiau iš faktinių bylos aplinkybių bei UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus paaiškinimų aišku, kad įgaliojime turėjo būti nurodytas ne tik L. S. , bet ir A. L. , todėl tiek L. S. , tiek A. L. pripažintini LR BK 199 str. 1 d. numatyto nusikaltimo bendravykdytojais. Be to, kaip jau anksčiau minėta, tiek L. S. , tiek A. L. dalyvavo pakraunant padangas, o taip pat ir po jomis slepiant automobilius, todėl abu vairuotojai puikiai suvokė, kad po padangomis esantys automobiliai nebus pateikti muitinės kontrolei ir to norėjo. Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į teigiamas L. S. ir A. L. charakteristikas bei šeimines padėtis, o taip pat ir tai, kad nusikaltimas įvykdytas jau pakankamai seniai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, prokurorė pagrįstai neprašo jiems skirti realių laisvės atėmimo bausmių. Visgi, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, ir siekiant LR BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, tiek L. S. , tiek A. L. skirtinos vienodos pakankamai didelės baudos. Visgi skiriamas baudas išreiškiant pinigais, atsižvelgtina į tai, jog tik 2006-12-07 Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. X-963 nuo 2007-01-01 buvo nustatytas 130 litų minimalus gyvenimo lygis (MGL), o nusikaltimo padarymo metu (2003-12-09) galiojo dar 1998-04-01 Vyriausybės nutarimu Nr.382 patvirtintas minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 125 litai. Be to, pažymėtina, kad nuo nusikaltimo padarymo nepakito nei LR BK 199 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sankcija, nei LR BK 47 str. 3 d. 4 p., numatantis už sunkų nusikaltimą skiriamos baudos ribas. Tokiu būdu didesnio minimalaus gyvenimo lygio (1 MGL=130 litų) taikymas pasunkintų nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį, todėl jis netaikytinas. Atitinkamai konkrečiu atveju skiriamą baudą išreiškiant pinigais taikytinas 1998-04-01 Vyriausybės nutarimu Nr.382 patvirtintas minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 125 litai (LR BK 3 str. 1, 3 d.).

Prokurorės apeliaciniu skundu nėra prašoma taikyti turto konfiskavimą, o apeliacinės instancijos teismui draudžiama pabloginti išteisintųjų padėtį daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 4 d.) Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-23 nuosprendžiu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2004-06-15 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui MAN 26-362, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabai BURG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas, todėl turto konfiskavimo taikymo klausimas nesvarstytinas, o panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-23 nuosprendį, priimtinas toks pats kaip sprendimas laikino nuosavybės teisių apribojimo atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 str. 1 d. ir paskirti 200 MGL (25000 litų) dydžio baudą.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 str. 1 d. ir paskirti 200 MGL (25000 litų) dydžio baudą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2004-06-15 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui MAN (duomenys neskelbtini), ir priekabai BURG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Albinas BielskisAloyzas Kruopys