- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- A-143-302-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- R. Ž.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Ž. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 4–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – atsakovas, Profesinė sąjunga, apeliantas) 2010 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 01 neduoti sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Ž. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. lapkričio 27 d. gavo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 46-1919 „Dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo“, kuriame buvo prašoma nustatyti, dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo įstaiga, 2009 m. rugpjūčio 1 d. gavusi pranešimą apie nusikalstamą veiką, tuoj pat nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir apie tai nepranešė prokurorui bei pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, neatliko būtinų tyrimo veiksmų. 2009 m. lapkričio 27 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurį atliekant buvo nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė R. Ž., gavusi pranešimą apie nusikalstamą veiką, laiku nepriėmė procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, neįpareigojo atlikti patikslinimo dėl tarnybinio pranešimo, nesiėmė priemonių sprendimui priimti pagal tyrėjo S. V. tarnybinį pranešimą ir tuo pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 171 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 60 punkto reikalavimus. Dėl nustatytų pažeidimų trečiajam suinteresuotam asmeniui 2009 m. gruodžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-439 buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pažymėjo, jog 2009 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 20-S-4356 kreipėsi į Profesinę sąjungą gauti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Profesinė sąjunga 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr. 01 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo nuomone, Profesinės sąjungos atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą išdėstyti motyvai, kad pareigūnei nuobauda žadama skirti tik dėl jos narystės ir aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, nepagrįsti, pareigūnė nėra persekiojama dėl aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Be to, atsakymas buvo pavėluotas, ir galėjo skirti nuobaudą be Profesinės sąjungos sutikimo, tačiau buvo neteisingai apskaičiuoti terminai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 62–63) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2009 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 20-S-4356 dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei R. Ž. gavo 2009 m. gruodžio 18 d. Profesinės sąjungos komitetas 2010 m. sausio 5 d. posėdyje padarė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo jokio tarnybinio pažeidimo nepadarė ir kad galimai norima bausti tarnybinėje išvadoje neįvardintais motyvais, neatmetant motyvo už aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje, ir nutarė neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą bei informavo apie tai pareiškėją 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr. 01. Profesinės sąjungos komitetas atsakymą į kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą išsiuntė praėjus nustatytam 14 dienų terminui, pareiškėjas jį gavo 2010 m. sausio 7 d., taigi turėjo teisę skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą iki 2010 m. sausio 17 d., tačiau šia teise nepasinaudojo ir į teismą kreipėsi nepagrįstai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu (b. l. 83–86) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino Profesinės sąjungos 2010 m. sausio 5 d. sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei R. Ž.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 64-S-4356 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinės sąjungos komiteto pirmininką, prašydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos narei pareigūnei R. Ž. Prie rašto buvo pridėta tarnybinio patikrinimo medžiaga. 2010 m. sausio 5 d. posėdyje Profesinės sąjungos komitetas konstatavo, kad pareigūnė R. Ž. tarnybinio nusižengimo nepadarė ir ją norima bausti tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodytais pagrindais, galimai už aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje, ir nutarė išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui neduoti. Profesinė sąjunga pareiškėją apie tai informavo 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr. 01. Teismas pažymėjo, jog Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vidaus reikalų įstaigų pareigūnams yra suteikta teisė steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Šio Statuto IX skirsnyje (43–45 str.) yra reglamentuoti profesinių sąjungų veiklos ypatumai vidaus reikalų įstaigose. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba jų veiklos profesinėse sąjungose. Todėl įstatymo nustatyta būtinybė gauti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą dėl darbdavio taikomos tarnybinės atsakomybės tuo pačiu yra ir garantija profesinės sąjungos nariams, jog būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėse sąjungose ir jog su jais nebūtų susidorota už tokią veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises. Teismas taip pat pažymėjo, kad tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais (pavaldumo) santykiais. Statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Taigi statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas – tai vidaus reikalų įstaigos veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, neatsižvelgiant į pareigūno narystę profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip pat sukelti pavojų viešajam interesui. Paminėtos teisės normos profesinėms sąjungoms nustato pareigą savo teisėmis naudotis sąžiningai, protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl profesinės sąjungos renkamo organo atsisakymo duoti sutikimą patraukti tarnybinėn atsakomybėn profesinės sąjungos narį nuosekliai laikomasi pozicijos, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) analizuoti ir vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinė sąjunga, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (Statuto 43 str. 4 d.). Teisę spręsti tarnybinės (drausminės) atsakomybės klausimus, tarp jų – ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, kokia konkreti nuobauda turi būti skiriama ir pan., įstatymų leidėjas suteikė darbdaviui (pagal Statuto 26 straipsnio 8 dalį, tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1751/2008, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009 ir kt.). Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei profesinės sąjungos renkamasis organas nustato, jog vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas nori skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, šią nustatytą aplinkybę turi pagrįsti nutarime dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiais įrodymais bei turimais įrodymais pagrįstais motyvais, o ne prielaidomis ar įtarimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009). Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių manyti, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas R. Ž. yra susijęs su šios pareigūnės naryste profesinėje sąjungoje. Ginčijamame atsisakyme skirti tarnybinę nuobaudą nurodyta, kad pareigūnė R. Ž. jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė ir kad galimai ją norima bausti už aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje. Pabrėžė, jog, spręsdamas šį ginčą, teismas nenagrinėja ateityje numatomų skirti tarnybinių nuobaudų pagrįstumo, pareigūno kaltės dėl tarnybinio nusižengimo padarymo klausimų, kaip nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje ir tuo pačiu su šios bylos ginčo dalyku. Taip įstatymai aiškinami ir susiklosčiusioje teismų praktikoje, kurią formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A4-1240/2003, Nr. A11-37/2004, Nr. A3-170/2004). Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ (toliau – Įsakymas) 26 punktas nustato, kad profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas nustatė, kad ginčijamas Profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškėjui buvo išsiųstas pažeidus 14 dienų terminą. Paminėtas Įsakymo punktas nustato pareigą profesinės sąjungos renkamajam organui nustatytu terminu pateikti atsakymą, tačiau nenustato pareigos darbdaviui, negavus profesinės sąjungos atsakymo, nedelsiant skirti tarnybinę nuobaudą. Tai, kad atsakovo nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui buvo išsiųstas pavėluotai, nėra kliūtis aptariamą atsisakymą skųsti teismui, todėl atsakovo argumentas, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą, kadangi turėjo teisę skirti tarnybinę nuobaudą be profesinės sąjungos sutikimo, nepagrįstas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 89–91) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo 2009 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 20-S-4356 dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei R. Ž. gavo 2009 m. gruodžio 18 d. Profesinės sąjungos komitetas 2010 m. sausio 5 d. posėdyje padarė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo jokio tarnybinio pažeidimo nepadarė ir kad galimai norima bausti tarnybinėje išvadoje neįvardintais motyvais, neatmetant motyvo už aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje, ir nutarė neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą bei informavo apie tai pareiškėją 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr. 01. Profesinės sąjungos komitetas atsakymą į kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą išsiuntė praėjus nustatytam 14 dienų terminui, pareiškėjas jį gavo 2010 m. sausio 7 d., taigi turėjo teisę skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą iki 2010 m. sausio 17 d., tačiau šia teise nepasinaudojo ir į teismą kreipėsi nepagrįstai. Teismas neįvertino šių aplinkybių.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94–95) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeidė nei procesinės teisės, nei materialinės teisės normų ir priėmė teisingą sprendimą. Jokių įrodymų, jog pareigūnei R. Ž. tarnybinę nuobaudą žadama skirti dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė, todėl teismas teisingai nurodė, kad toks Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą varžo darbdavio teises ir yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Statuto 43 straipsnis. Pagal šio straipsnio 4 dalį (bylai aktuali 2006-07-19 įstatymo Nr. X-804 redakcija), profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose; skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pastaroji šios straipsnio dalies nuostata, aiškinant ją nurodyto adresato (profesinių sąjungų narių) aspektu, reiškia, kad išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas yra reikalingas, jeigu drausminė nuobauda yra skiriama profesinės sąjungos nariui. Drausminės nuobaudos skyrimas profesinės sąjungos nariui yra galimas esant atitinkamam profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimui.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 („Administracinių teismų praktika“, Nr. 5, 110-123 psl.) suformulavo Statuto 43 straipsnio 4 dalies aiškinimo nuostatą profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą drausminei nuobaudai skirti pagrįstumo aspektu. (Pažymėtina, kad šis aiškinimas yra aktualus ir šios dalies 2006-07-19 įstatymo Nr. X-804 redakcijai). Pagal šią nuostatą, profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo analizuoti drausmės pažeidimo fakto, nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimo ir tokiu atsisakymu duoti sutikimą patraukti pareigūną drausminėn atsakomybėn varžyti policijos komisariato galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į policijos pareigūnų netinkamą elgesį.
Iš skundžiamo atsakovo 2010 m. sausio 5 d. atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui matyti, jog jame keliami klausimai dėl trečiojo suinteresuoto asmens patraukimo drausminėn atsakomybėn pagrįstumo (pagal šį atsisakymą, atsakovo manymu, trečiojo suinteresuoto asmens veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Statuto 43 straipsnio 4 dalies aiškinimą, toks atsakovo atsisakymas negali būti pripažintas pagrįstu.
Kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo teismui pateikti argumentai dėl to, jog pareiškėjas, pradėdamas ir atlikdamas minėtą tarnybinį patikrinimą, turėjo tikslą ir ketinimus nubausti trečiąjį suinteresuotą asmenį būtent už jo veiklą profesinėje sąjungoje, turi prielaidos pobūdį. Be to, pažymėtina, kad tarnybinio tikrinimo motyvacija, teisėtumas bei atitinkamų išvadų pagrįstumo klausimai nėra šios kategorijos administracinių bylų nagrinėjimo dalykas. Tokie klausimai gali būti nagrinėjami sprendžiant pareigūnui paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.