Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

2021-03-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-14-760/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
II-14-760/2021
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00277-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Loreta Bajorinienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. J.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-14-760/2021Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00277-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.5.; (S) 21.10.4.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 2 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,sekretoriaujant Jovitai Gečienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. J., jo atstovui advokatui A. V.,institucijos ­Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui K. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. atstovo advokato A. V. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado A. P. (toliau – Tauragės AVPK ir institucija) 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

V. J. atstovas advokatas A. V. skundu prašo teismo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. lapkričio 17 nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau – nutarimas) ir V. J. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti.

Skunde nurodoma, kad V. J. nubaustas nepagrįstai, jis administracinių nusižengimų nepadarė, nes nurodytu laiku automobilio nevairavo. V. J. gavęs administracinio nusižengimo protokolą, kuris buvo surašytas jam nedalyvaujant, institucijai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog tuo metu automobilį vairavo M. A.. M. A. institucijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nurodytu metu jis vairavo transporto priemonę vairavo ir padarė pažeidimus. Tačiau institucija, neatsižvelgdami į V. J. bei M. A. rašytinius paaiškinimus, padarė išvadą, kad pažeidimus padarė pareiškėjas, dėl to skyrė jam nuobaudą. Byloje yra surinkti vieni kitiems prieštaraujantys įrodymai: iš vienos pusės pareiškėjo ir M. A. paaiškinimai, kuriuose yra teigiama, kad transporto priemonę vairavo ir pažeidimus padarė M. A.; iš kitos pusės policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir filmuota medžiaga. Esant prieštaringiems įrodymams, visos abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai. Pareiškėjas nėra asmeniškai pažįstamas su tarnybinį pranešimą surašiusiu pareigūnu, nėra jo niekada matęs. Su pareigūnu nėra pažįstamas ir M. A.. Tiek pareiškėjas, tiek M. A. nėra viešai pažįstami asmenys, kuriuos pareigūnas būtų matęs daug kartų ir pamatęs iš tolo galėtų juos atskirti. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad neaišku kurį asmenį iš tolo matė policijos pareigūnas. Kaip atrodo V. J., pareigūnas pamatė tik jo nuotrauką ištraukęs iš asmenų registro. Dėl to visai tikėtina, kad pareigūnas galėjo šiuos asmenis tiesiog supainioti. Pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas negali paneigti pareiškėjo ir M. A. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kad transporto priemonę vairavo ir pažeidimus padarė būtent M. A.. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad automobilį M. B. vairuoja išimtinai M. A., nes jam yra skirta jau ne viena bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairuojant šią transporto priemonę. Visos aplinkybės patvirtina, kad pažeidimą padarė ne V. J., o M. A..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. J. atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Teigė, kad protokolas surašytas ne tam asmeniui. Liudytojas T. V. buvo ne tarnybos metu, todėl nepagrįstai surašė tarnybinį pranešimą apie pažeidimą. Vaizdo įrašai nepatvirtina, kad transporto priemonę vairavo V. J.. Automobilio langai yra tamsinti, nesimato vairuotojo. Visiškai pasitikėti liudytojo T. V. parodymais nėra jokio pagrindo. V. J. parodymai yra nuoseklūs ir tikroviški. Mano, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik tas asmuo, kurio kaltė neginčijamai įrodyta. Prašo administracinę bylą V. J. atžvilgiu nutraukti, kadangi asmuo nepadarė pažeidimų, kurie jam yra inkriminuojami.

Šalies argumentai

V. J. apklaustas teisme teigė 2020 m. rugsėjo 1 d. automobilio M. B. nevairavęs ir administracinių nusižengimų nepadaręs. Tvirtino, kad tą dieną jo draugas M. A. automobiliu Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs pas jį į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Aptarė bendrus reikalus, M. A. pasiėmė dokumentus ir vėl išvažiavo atgal į Klaipėdą. Nurodė, kad automobilis priklauso M. U., kuris yra įmonės savininkas. Jis leidžia naudotis automobiliu tiek jam, tiek M. A., kadangi visi trys yra geri draugai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į V. J. atstovo skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų dėl V. J. padaryto nusižengimo. Vaizdo įrašas, paaiškinimai esantys byloje įrodo V. J. padarytą nusižengimą, priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra jokio pagrindo jį naikinti. Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad V. J. protokolas buvo surašytas vadovaujantis vaizdo medžiaga, taip pat T. V. tarnybiniu pranešimu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio dieną matomumas buvo geras, todėl netikėti pareigūnu nėra pagrindo. Be to, tikrinant duomenis administracinių nusižengimų registre pagal automobilio valstybinius numerius, nustatyta, kad ir anksčiau V. J. buvo surašyti protokolai už kelių eismo taisyklių pažeidimus naudojantis tuo pačiu automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas, nutarimas paliekamas nepakeistas.

Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadas A. P. 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu V. J. nubaudė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 13 min., (duomenys neskelbtini) (Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda) (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė kelio ženklo „Stop“, kuris buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą reikalavimų, nesustojo prieš geležinkelio pervažą, bei 2020 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 18 min. kelio 141 (Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda) (duomenys neskelbtini) km, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus važiavo priešpriešinio eismo juosta, kur tai draudžiama, vairuodamas automobilį Mersedes-Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusius automobilius. Prieš pradėdamas lenkti nerodė posūkio signalų. Tokiais veiksmais V. J. pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 8, 82.2, 168, 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus. Už administracinius nusižengimus jam paskirta subendrinta 250,00 Eur bauda ir 5 mėnesių specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas nėra išankstinis įsitikinimas ar nuojauta. Tai yra įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, remiantis reikšmingais faktais, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir galiausiai jų visumą.

Skundžiamu nutarimu V. J. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 421 straipsnio 1 dalį. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 82.2 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad horizontaliojo žymėjimo siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių 168 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Esant pirmumo kelio ženklui STOP (204) draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o jeigu yra papildoma lentelė Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Nors V. J. neigia padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, bei 421 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, tačiau teismas remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, jog jis nevykdė kelio ženklo „Stop“ reikalavimo, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, lenkdamas nerodė posūkio signalo.

V. J., ginčydamas nutarimą nurodė, kad jis 2020 m. rugsėjo 1 d. nevairavo automobilio Merceses-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o jį vairavo jo draugas M. A.. Teismas netiki šiais jo parodymais, nes juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) T. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., 12 val. 04 min. krašto kelyje Kaunas –Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, važiuodamas nuosavu automobiliu pastebėjo, kaip žiedu, ties (duomenys neskelbtini) važiuoja pilkos spalvos automobilis M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo jam žinomas asmuo V. J.. Jį pažinojo dėl anksčiau užimamų pareigų, kai dirbo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje. Nurodė, kad priekinėje ir galinėje keleivių vietose daugiau asmenų nebuvo. Praleidus žiedu važiuojančius V. J. vairuojamą automobilį M. B. ir dar vieną automobilį, jis jiems iš paskos nuvažiavo Klaipėdos link. 12 val. 13 min. važiuojant paskui Mercedes-Benz automobilį pastebėjo, kaip šis privažiavęs traukinių pervažą, esančią (duomenys neskelbtini) nepaisė kelio ženklo „Stop” ir nesustojęs kirto traukinių pervažą bei nuvažiavo Klaipėdos kryptimi. 12 val. 18 min. toliau važiuojant šiam automobiliui iš paskos pastebėjo, kaip šis nerodydamas posūkio signalo, bei tuo pačiu metu kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, einančią per (duomenys neskelbtini) upės tiltą, esantį (duomenys neskelbtini) ribose, lenkė priekyje esančią automobilių koloną. Nurodė, kad nuo žiedo, esančio ties (duomenys neskelbtini) kur buvo pastebėtas V. J. vairuojamas automobilis iki tilto einančio per (duomenys neskelbtini) ribose, visą laiką važiavo matydamas V. J. vairuojamą automobilį. Šioje atkarpoje automobilis niekur nebuvo sustojęs, iš jo niekas neišlipo ir neįlipo. Prie tarnybinio pranešimo pareigūnas pateikė vaizdo įrašą iš vaizdo registratoriaus. Apklaustas liudytoju teisme T. V. patvirtino šiuos parodymus. Teigė, kad rugsėjo 1 d., ne tarnybos metu, jam priklausančiu automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą. Privažiavęs žiedą, pastebėjo atvažiuojantį jam žinomą automobilį M. B., kurį vairavo V. J., kitų asmenų automobilyje nebuvo. Jį atpažino, nes dirbdamas Šilutės policijos komisariate, kartu su kolegomis yra vykęs į jo gyvenamąją vietą, be to, (duomenys neskelbtini) yra daug kartų jį sutikęs parduotuvėje, dažnai mato jį vairuojantį tą patį automobilį. Liudytojas nurodė, kad važiuodamas Klaipėdos kryptimi visą laiką matė J. J. vairuojamą automobilį. Matė kaip V. J., važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prie kelio ženklo „Stop“, kuris buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Vėliau pastebėjo, kaip jis nerodydamas posūkio signalo lenkė priekyje esančią automobilių koloną kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją. Teisme dalyvaujant V. J. ir M. A., liudytojas T. V. dar kartą patvirtino, kad automobilį vairavo būtent V. J.. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo nuosekliais, išsamiais parodymais. Byloje nėra duomenų, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Kaip nurodė ir pats V. J., su liudytoju T. V. jokių nesutarimų nėra turėjęs, teigė jo nepažįsta.

Nors M. A. 2020 m. spalio 12 d. institucijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. jis vairavo automobilį Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinius nusižengimus bei apklaustas teisme liudytoju taip pat nurodė, kad automobilį vairavo ne V. J., o jis, tačiau teismas šiuos M. A. paaiškinimus ir parodymus vertina kritiškai. M. A. parodymai prieštarauja anksčiau aptartiems liudytojo T. V. parodymams. Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu kategoriškai patvirtino aplinkybę, kad automobilį vairavo ne M. A., o V. J.. Nustatyta, kad V. J. ir M. A. yra geri draugai, todėl yra pagrindo manyti, kad jis yra suinteresuotas, jog V. J. išvengtų administracinės atsakomybės. Taip pat, teismas dėl analogiškų aplinkybių kritiškai vertina automobilio Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudototojo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. U. 2021 m. vasario 8 d. pateiktą informaciją, kad 2020 m. rugsėjo 1d., 12 val, 13 min., automobiliu naudojosi M. A. (b. l. 45-48). Nustatyta, kad M. U. taip pat yra V. J. bei M. A. draugas. V. J. ir M. A. patvirtino, kad automobiliu Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi visi tys pagal poreikį, jokių rašytinių sutarčių dėl automobilio perdavimo nesudaro. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, netikėti pareigūno parodymais, kad būtent V. J. matė vairuojant automobilį nėra jokio pagrindo.

Liudytojo T. V. parodymus taip pat patvirtina jo vaizdo registratoriumi užfiksuotas ir pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 9). Jame matyti, kaip 2020 m. rugsėjo 1 d., 12:04:56 liudytojo vairuojamas automobilis sustoja prie žiedinės sankryžos, kurioje pravažiuoja pilkos spalvos automobilis Mersedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nors vaizdo įraše šio automobilio vairuotojas nesimato, tačiau nėra pagrindo teigti, kad liudytojas vairuotojo nematė. Kai pravažiavo automobilis Mersedes-Benz, T. V. vairuojamas automobilis stovėjo šalia žiedinės sankryžos. Matomumas buvo geras, automobilio Mersedes-Benz priekinis ir šoniniai priekiniai stiklai nebuvo tonuoti, todėl liudytojas turėjo galimybę matyti šį automobilį vairuojantį asmenį. Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad liudytojo vairuojamas automobilis ir automobilis Mersedes-Benz toliau važiavo Klaipėdos kryptimi. 12 val. 13 min. automobilis Mersedes-Benz privažiavęs geležinkelio pervažą, nesustojo prie kelio ženklo „Stop”, pervažiavo pervažą ir nuvažiavo Klaipėdos kryptimi. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota kaip 2020 m. rugsėjo 1 d., (duomenys neskelbtini) rajone T. V. vairuojamas automobilis važiuoja paskui automobilį Mersedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 12 val. 18 min. automobilis Mersedes-Benz, nerodydamas posūkio signalo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kirsdamas horizontaliąją ištisinę kelio ženklinimo liniją, einančią per upės tiltą, lenkė priekyje esančią automobilių koloną. Vaizdo įrašas kokybiškas, nėra filmuojama iš labai didelio atstumo, vaizdo įraše matosi automobilių valstybiniai numeriai. Nors V. J. bei jo atstovas ir teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašo medžiagą pasiliko prie savo versijos, kad jis automobilio nevairavo ir nepadarė jokių nusižengimų, tačiau teismo vertinimu, tokie V. J. argumentai neduoda pagrindo abejoti minėtu vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo patikimumu bei pareigūno parodymais, kad jis įvykio metu atpažino V. J..

Argumentai, kad pateiktas nepilnas vaizdo registratoriaus įrašas, kad neaiškios jo įrengimo aplinkybės, sertifikavimas, nekeičia faktinių bylos aplinkybių. Vaizdo įraše matosi užfiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidimai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaizdo įrašas yra koreguotas ar sumontuotas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai draudžiama atlikti minėtus veiksmus, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad buitiniu vaizdo registratoriumi užfiksuodamas daromą teisės pažeidimą ir jį pateikdamas policijai, liudytojas T. V. būtų pažeidęs teisės aktų nuostatas ar, kad šis įrodymas būtų buvęs gautas neteisėtu būdu ir neturėtų jokios įrodomosios reikšmės. Iš liudytojo parodymų akivaizdu, jog automobilyje sumontuotu vaizdo registratoriumi jis naudojosi savo asmeniniais interesais, o ne specialiai pažeidimui fiksuoti. Be to, nufilmavus asmens vairuojamą automobilį, o ne asmenį, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos nepažeidžiamos, o vaizdo registratoriumi padarytas įrašas, kuriame užfiksuotas pažeidimas, laikytinas tinkamu įrodymu (ANK 569 straipsnis).

Atmestina kaip nepagrįsta V. J. atstovo nurodyta aplinkybė, kad T. V. ne tarnybos metu užfiksavęs teisės pažeidimą, negalėjo surašyti tarnybinio pranešimo. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnyje numatytos policijos pareigūno pareigos. Pareigūnas, sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, o gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, privalo nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai. Todėl T. V., būdamas policijos pareigūnas, užfiksavęs daromą administracinį nusižengimą, ėmėsi įstatyme numatytų priemonių ir surašė tarnybinį pranešimą.

Nors V. J. atstovas skunde nurodė, kad automobilį Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja išimtinai tik M. A. ir tai įrodo jo administraciniai nusižengimai, tačiau teismas nustatė, kad šiuo automobiliu naudojasi ir V. J.. Tai patvirtino teisme pats V. J. bei liudytojas M. A.. Šią aplinkybę įrodo ir institucijos pateikti duomenys iš administracinių nusižengimų registro apie administracinius nusižengimus, padarytus naudojantis automobiliu Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. J. vairuodamas minėtą transporto priemonę ANK nusižengimus padarė 2019 m. rugpjūčio 2 d., 2020 m. birželio 26 d., 2020 m. spalio 24 d. Administracinių nusižengimų protokolai surašyti jam dalyvaujant. M. A. taip pat baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus naudojantis minėtu automobiliu. Tačiau svarbu tai, kad visais atvejais, protokolai surašyti M. A. nedalyvaujant. (b. l. 25-30, 49-71). Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad V. J. vairuoja automobilį Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) .

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad V. J. 2020 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 13 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda) (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė kelio ženklo „Stop“, kuris buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą reikalavimų, nesustojo prieš geležinkelio pervažą, taip pat, 2020 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 18 min. kelio (duomenys neskelbtini) (Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda) (duomenys neskelbtini) km, prieš pradėdamas lenkti nerodė posūkio signalų, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas horizontaliojo žymėjimo siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusius automobilius. Tokiais veiksmais V. J. pažeidė kelių eismo taisyklių 82.2, 168 punktų, 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus ir padarė administrcinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje bei 421 straipsnio 1 dalyje.

V. J. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežta. Pagal ANK 34 straipsnio nuostatas baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų bei specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. J. veikoje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2019 m. rugsėjo 27 d., jam buvo paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Pareigūnas pagrįstai V. J. paskyrė baudos dydį ir specialios teisės atėmimo terminą didesnius nei sankcijose numatyti vidurkiai. Pažeidėjas padarė tris administracinius nusižengimus, todėl galutinė nuobauda pagrįstai paskirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad Tauragės AVPK priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, skundo argumentai neduoda pagrindo teismui daryti priešingas išvadas, todėl 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o V. J. atstovo advokato A. V. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis

nutaria:

Palikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vado A. P. 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą nepakeistą ir V. J. atstovo advokato A. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Loreta Bajorinienė