- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-04
- Bylos Nr.
- A-556-308-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Pareiškėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. personalinės įmonės ,,Mados oazė“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. M. personalinė įmonė ,,Mados oazė“ (toliau – ir pareiškėjas, G. M. PĮ ,,Mados oazė“) skundu (b. l. 4-6) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. TAR-145; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetą pateikti svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai artimiausiame tarybos posėdyje G. M. PĮ „Mados oazė“ 2007 m. spalio 12 d. prašymą „Dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio arba ženklaus jo dydžio sumažinimo“.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetui pateikė prašymą „Dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio arba ženklaus jo dydžio sumažinimo“. Prašymas grindžiamas tuo, kad iš šešių įmonėje dirbančių asmenų vienas yra senatvės pensiją gaunantis asmuo, keturi riboto darbingumo asmenys, įmonėje gaunamos pajamos yra pagrindinis šių asmenų pragyvenimo šaltinis, G. M. PĮ „Mados oazė“ finansinė padėtis yra sunki. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto 2007 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. TAR-145 nepritarta atleisti G. M. PĮ „Mados oazė“ nuo žemės nuomos mokesčio arba ženkliai sumažinti jo dydį. Teigė, kad šis nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nors G. M. PĮ „Mados oazė“ 2007 m. spalio 12 d. prašyme paminėtas aktas yra negaliojantis, tačiau pareiškėjas neprašė juo vadovautis, o teikė šią tvarką kaip kriterijų, pavyzdį, į kurį gali atsižvelgti vietos savivaldos subjektas priimdamas sprendimą. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama, kad komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas svarsto ir teikia pasiūlymus dėl finansinių lengvatų savivaldybės biudžeto sąskaita įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius. Atsižvelgiant į tai, Finansų ir ekonomikos komitetas teikia pasiūlymus bei išvadas, kurie nėra baigtiniai ar galutiniai sprendimai nagrinėjamų klausimų atvejais. G. M. PĮ „Mados oazė“ prašymą turėjo svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, o minėtas komitetas galėjo teikti tik rekomendacinio pobūdžio išvadą ir kartu su pareiškėjos prašymu pateikti svarstyti. Dėl neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto veiksmų pareiškėjui buvo atimta jo prašymo svarstymo Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje galimybė.
Pareiškėjo atstovė prašė skundo reikalavimą dėl nutarimo panaikinimo patenkinti, o reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus palikti nenagrinėtą, nes atsakovas jį įvykdė po pareiškėjo kreipimosi į teismą, taip pat prašė priteisti pareiškėjui iš atsakovo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 70 Lt už advokatės susipažinimą su byla, 70 Lt už advokatės konsultacijas ir 360 Lt už atstovavimą teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (b. l. 49-50) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas veikė savo kompetencijos ribose. Komitetas, nenustatęs teisinių pagrindų rengti sprendimo projektą, pagrįstai ir teisėtai nerengė, nederino ir neteikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projekto dėl pareiškėjo atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio ar mokesčio sumažinimo. Teisės aktais nenumatyta savivaldybės tarybos komitetų pareiga kreiptis į savivaldybės tarybą privačių asmenų prašymais.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu (b. l. 139– 142) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto 2007 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolo Nr. TAR-145 2 punkte užfiksuotą sprendimą „nutarta nepritarti pateiktai informacijai ir neatleisti nuo žemės nuomos mokesčio G. M. PĮ „Mados oazė“, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 230 Lt advokatės teisinių paslaugų išlaidų ir 100 Lt žyminį mokestį, viso - 330 Lt.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetui pateikė 2007 m. spalio 12 d. prašymą dėl atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio arba ženklaus jo dydžio sumažinimo. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto 2007 m. lapkričio 12 posėdžio protokole Nr. TAR-145 užfiksuota, kad komitetas nutarė nepritarti pateiktai informacijai ir neatleisti nuo žemės nuomos mokesčio G. M. PĮ „Mados oazė“. Pareiškėjas skundžia šį protokolinį sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, veikimas viršijant kompetencijos ribas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintus įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus ir yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas (2 str. 1 d.). Teismas, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 27 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-1890/2005. Teismas padarė išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 27 punkte numatyti savivaldybės tarybos įgaliojimai patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybine žeme, tarp jų, įgaliojimai spręsti dėl šios žemės nuomos mokesčio dydžio, kartu suponuoja asmenų teisę kreiptis į savivaldybės tarybą su tokio pobūdžio prašymu ir tikėtis, jog jo rinkimuose išrinkti atstovai šį klausimą svarstys ir dėl jo priims vienokį ar kitokį sprendimą. Teismas, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 5 dalimis, konstatavo, kad savivaldybės tarybos komitetų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas skundžiamu protokoliniu sprendimu, nutardamas neatleisti pareiškėjo nuo žemės nuomos mokesčio ir neteikdamas pareiškėjo prašymo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos svarstymui, faktiškai atėmė pareiškėjui galimybę realizuoti įstatymo jam suteiktą teisę į prašymo nagrinėjimą savivaldybės taryboje ir viršijo savo kompetenciją. Teismas pripažinęs, kad apskųstas administracinis aktas buvo priimtas nekompetentingos institucijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 2 p.), nesprendė, ar yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio ar jo dydžio sumažinimo, todėl nepasisakė dėl pareiškėjo su tuo susijusių argumentų. Teismas nurodė, kad iš teismui pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2008 m. vasario 20 d. potvarkio Nr. M-16 „Dėl tarybos posėdžio sušaukimo“ matyti, kad šio potvarkio 2 punktu į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl G. M. PĮ „Mados oazė“ neatleidimo nuo nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėjimo, todėl nebėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą - įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetą pateikti svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai artimiausiame tarybos posėdyje G. M. PĮ „Mados oazė“ 2007 m. spalio 12 d. prašymą „Dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio arba ženklaus jo dydžio sumažinimo“. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 101, 103 straipsniai nenumato, jog atsakovui įvykdžius pareiškėjo reikalavimą byla būtų nutraukiama ar skundas paliekamas nenagrinėtu, todėl pareiškėjo atstovės advokatės prašymo skundą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus palikti nenagrinėtą netenkino, o pareiškėjo skundą minėtoje dalyje atmetė. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.18, 10 punktais, už atstovavimą teisme pareiškėjui priteisė 90 Lt, už advokatės susipažinimą su byla - 70 Lt ir konsultacijas - 70 Lt.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 145 – 147) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.).
2. 2003 m. vasario 17 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21(duomenys neskelbtini), kuria išnuomotas valstybinės žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), fiziniam asmeniui G. M. G. M. 2003 m. vasario 18 d. panaudos sutartimi perdavė neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypu pareiškėjui. Šia sutartimi šalys sulygo, jog pareiškėjas įsipareigoja vykdyti visus G. M. įsipareigojimus, įskaitant žemės nuomos mokesčio mokėjimą, prisiimtus 2003 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).
3. 2003 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nenumato subnuomos tvarkos, sąlygų, todėl subnuomai taikytinos CK 6.490 straipsnio nuostatos. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog G. M. būtų gavęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštišką sutikimą perduoti išsinuomotą daiktą panaudai pareiškėjui. 2003 m. vasario 18 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
4. Vadovaujantis CK 6.547 straipsnio 2 dalimi, šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamo turto registre nėra įregistruotų subnuomos ar panaudos sutarčių, išskyrus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos mokesčio prievolė nustatyta G. M. , kaip fiziniam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-04 patvirtintos Valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčio administravimo tvarkos 31 punktas numato, jog nuomininkas (naudotojas), subnuomojęs valstybinę žemę trečiajam asmeniui, valstybinės žemės nuomos mokestį moka vadovaudamasis šia tvarka. Vadinasi, pareiškėjas nėra valstybinės žemės nuomos mokėtojas, todėl jis neturi teisės reikalauti mažinti žemės nuomos mokestį ar visai nuo jo atleisti. Darytina išvada, kad teisminės gynybos į administracinį teismą kreipėsi netinkamas subjektas.
6. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 223, 196, 201, 214.6 punktai numato, jog savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, nagrinėja piliečių bei visuomeninių organizacijų prašymus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su atitinkamais rekomendaciniais sprendimais juos perduoda svarstyti pagal kompetenciją savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba sudaro savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas savivaldybės tarybos darbui organizuoti (Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 6 d.).
Atsiliepimas
7. Atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalimis, nurodo, kad pareiškėjo skundžiamas nutarimas Nr. TAR-145 neatitinka individualaus teisės akto reikalavimo, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti skundo dalyku.
8. Skundą pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 23 str. 3 d.). Šiuo atveju skundą pareiškėjo vardu pateikė ir pasirašė A. T., kaip G. M. PĮ direktorė. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymą, kuriuo nuo 2001 m. lapkričio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „Mados oazė“ direktore paskirta A. T. Iš juridinių asmenų registro duomenų išrašo aišku, kad pareiškėjo vadovas yra G. M.
9. ABTĮ 52 straipsnis teisę tikslinti skundo pagrindą ar dalyką suteikia tik pareiškėjui.
10. Pareiškėjo skundas patenkintas tik iš dalies, todėl proceso šalis turi teisę į išlaidų atlyginimą proporcingai apgintų ar patenkintų teisių daliai (CPK 93 str.), tačiau teismas šios procesinės teisės normos priteisdamas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, netaikė.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 161-162) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 200 Lt, sumokėtus už susipažinimą su teismo sprendimu, apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (ABTĮ 44 str. 6 d., CPK 98 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas ignoruoja tą faktą, kad Valstybinės žemės nuomos sutarties objektas yra komercinės paskirties žemė, naudojama smulkaus verslo objektams, jos nuomininkas G. M. perdavė žemės sklypą, būtent savo PĮ „Mados oazė“, kuri užsiima automobilių saugojimu. Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Kadangi G. M. PĮ „Mados oazė“ turtas neatskirtas nuo jos savininko G. M. turto, jam tenka visos prievolių neįvykdymo pasekmės (CK 2.50 str. 4 d.), pareiškėjas, kurs moka valstybinės žemės nuomos mokestį, už juridinio asmens dalyvį, turi teisę ginti savo interesus teisme. G. M. PĮ „Mados oazė“ direktorė A. K. T. turi įgaliojimą atstovauti tiek G. M. tiek jo PĮ „Mados oazė“ visose valstybės institucijose, o taip pat ir teismuose. Atsakovo ginčijimas A. K. T. teisės pasirašyti skundą nurodymas, kad pareiškėjos vardu skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, yra nepagrįsti ir prieštarauja įgaliojimui, kuriuo G. M. suteikė teisę A. K. T. atlikti jo vardu visus procesinius veiksmus teismuose. Apeliacinio skundo argumentai dėl individualaus teisės akto pagrindžia išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas, priimdamas nutarimą Nr. TAR - 145, veikė neteisėtai, viršydamas savo įgaliojimus, nes komitetai pagal kompetenciją turi teisę priimti tiktai rekomendacinius sprendimus. Finansų ir ekonomikos komiteto nutarimas sukėlė pareiškėjui dvejopas teisines pasekmes: pirma, užkirto kelią kreiptis į savivaldybės tarybą, kurios kompetencija yra išnagrinėti klausimą iš esmės, o, antra, nekompetentinga institucija nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas. Ne teismas, o pareiškėjas patikslino skundą teismo posėdyje, todėl ABTĮ 52 straipsnis nebuvo pažeistas. Susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos priteistos pagrįstai, jos sumažintos. Be to, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintus įkainius. Atsakovas be pagrindo paduodamas apeliacinį skundą privertė pareiškėją turėti dar didesnes atstovavimo išlaidas, kurios susijusios su teismo sprendimo ir apeliacinio skundo analize bei atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teisės kreiptis į teismą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Minėtų teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Būtina pažymėti, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas (pareiškimas) turi būti atmestas.
Šioje administracinėje byloje teisminės gynybos kreipėsi G. M. personalinė įmonė dėl sprendimo (plačiąja prasme) panaikinimo, priimto būtent pastarosios įmonės atžvilgiu. Skundžiamas neigiamas sprendimas sąlygotas ne dėl to, kad personalinė įmonė nėra valstybinės žemės nuomos mokėtoja, o kitais argumentais (b.l. 15). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos 2007 m. lapkričio 12 d. protokolinis sprendimas tiesiogiai nukreiptas į G. M. personalinę įmonę, o tai reiškia, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turėjo ir materialiojo reikalavimo teisę.
Dėl individualaus teisės akto.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas).
Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Jei aiškinama suinteresuotam subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04).
Tikrinamoje administracinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos (savivaldos institucijos) komiteto 2007 m. lapkričio 12 d. protokoliniu sprendimu pareiškėjui buvo nustatyta atitinkama elgesio taisyklė, susijusi su žemės nuomos mokesčio dydžiu. Aiškiai nurodyta, jog pareiškėjui nesuteikiama teisė į mažesnį žemės nuomos mokesčio dydį ir jis turi laikytis ankstesnių patvarkymų. Tokio pobūdžio aktas expressis verbis patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai.
Dėl teisės pasirašyti skundą.
Atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus inter alia pasirašyti skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 str. 2 d.). A. K. T. kompetencija apibrėžta 2007 m. spalio 31 d. įgaliojime, pagal kurį jai suteikta teisė atstovauti G. M. personalinę įmonę vedant ir administracines bylas su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis pareiškėjui (b.l. 59). Taigi ir šis apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu.
Dėl teisės tikslinti skundą.
Priimamos sprendimų rūšys, teismui išnagrinėjus bylą, išvardintos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Šio straipsnio 2 punkte numatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Suformuluodamas rezoliucinę dalį ne visiškai taip, kaip buvo nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas veikė įstatymų leidėjo suteiktos kompetencijos ribose. Pareiškėjo reikalavimas iš esmės buvo patenkintas – nustatyta elgesio taisyklė pašalinta iš pareiškėjo atžvilgiu taikytinų teisės aktų sistemos. Rezoliucine skundžiamo sprendimo dalimi spręstas ne skundo tikslinimo klausimas, o reikalavimo tenkinimo apimties klausimas. Pripažinęs, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (su kuo visiškai sutinka apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija – Vietos savivaldos įstatymo 15 str. 1 ir 5 d., 17 str. 27 p.), Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, jog pareiškėjo pažeistos teisės bus visiškai apgintos taip, kaip nurodyta sprendimo baigiamojoje dalyje. Nebuvimas iš pareiškėjo pusės apeliacinio skundo tik patvirtina, jog teisminės gynybos besikreipusio asmens tikslai, nors ir iš dalies panaikinus komiteto protokolinį sprendimą, buvo pasiekti.
Dėl išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu.
Atvirkščiai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ne visiškai patenkintą skundą, prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Vietoj prašomų priteisti 500 Lt advokato pagalbai apmokėti priteisė 230 Lt, taip nuosekliai laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio reikalavimų ir paisydamas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto teisės akto „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 200 Lt sumokėtus už advokato susipažinimą su teismo sprendimu, apeliaciniu skundu ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b.l. 162-163).
Apeliacinės instancijos teisme baigiamasis aktas priimtinas G. M. personalinės įmonės naudai, todėl pareiškėjo teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą nėra paneigiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d.).
Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintą teisės aktą „ Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, prašymas dėl išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti apeliacinio proceso metu tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės G. M. personalinei įmonei „Mados oazė“ 200 (du šimtus) Lt atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Nutartis neskundžiama.