Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-07-16 · Byla Nr. TS-180-946/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-16
Bylos Nr.
TS-180-946/2021
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00456-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
S. J.
Kategorijos
Byla Nr. TS-180-946/2021
Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00456-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 16 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 95-351 netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis S. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 95-351 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarime nėra tų motyvų, kurie leistų manyti, kad jis dar nėra pasitaisęs, kad jam dar reikalinga pareigūnų priežiūra, kad reikia laikyti izoliavus nuo visuomenės, kad jis dar yra pavojingas visuomenei, be jokių išsamiai pateiktų faktų, be motyvacijos, aplaidžiai įžvelgta tai, kad jau ilgą laiką yra pavyzdingas, gerai elgiasi, drausmingas, dirbantis, taip pat reikalaujama vidaus tvarkos taisyklių. Komisija jo neturėtų teisti, tai nėra jos reikalas, teismas jį jau nubaudė, o Komisija savo nutarime sprendžia savo nuožiūra, lyg būtų teisėjai ir tai rodo Komisijos nekvalifikuotą darbą, neprofesionalumą, neišsilavinimą, patirties stoką, neapykantą nuteistajam, kuris pirmą kartą padarė didelę klaidą gyvenime. Komisijos nariai nerodo jokių atjautos normų, negalvodami, kad ir jie gali bet kada atsidurti tokioje situacijoje – pakliūti už grotų. Jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirba (duomenys neskelbtini), jokių nuobaudų neturi, turi daugybę paskatinimų už gerą elgesį, už nepriekaištingai ir sąžiningai atliekamą jam paskirtą darbą, su nuteistaisiais ir administracija nekonfliktuoja. Subkultūros netoleruoja, pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kriminogeninių veiksnių nėra, mąstymas ir elgesys nukreipti teigiama linkme. Jis atliko daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmė – 3 m. 3 mėn., tačiau jeigu jis nesilaikys probacijos tarnybos nustatytų įpareigojimų, vėl sugrįš į pataisos namus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2021 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 95-351 nutarta netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles (pažeidimas fiksuotas 2018 m. gegužės 4 d.) ir nors drausminė nuobauda už šį pažeidimą nebuvo skirta, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas (net jeigu drausminė nuobauda nebuvo skirta) vis vien neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 29 balai (žema rizika), tačiau egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui - tai ryšiai su artimaisiais, mąstymas ir elgesys. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių tašku suma 19 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Nuteistasis nevykdo Komisijos paskirtos rekomendacijos – savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus 14 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 3 mėn. 2 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. birželio 17 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. birželio 18 d. nutarimu netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. birželio 17 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. birželio 18 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam S. J. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis S. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (savo šeimos nario nužudymas itin žiauriai), anksčiau taip pat buvo teistas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ir nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą paskatintas, dirba, aktyviai dalyvauja įvairiuose įstaigoje organizuojamuose kultūriniuose renginiuose ir kitose nuteistųjų pozityvaus laisvalaikio užimtumo priemonėse, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas) ir nors už šį pažeidimą drausminė nuobauda nuteistajam nebuvo skirta, tačiau kaip visiškai teisingai nurodoma Komisijos nutarime, šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog S. J. neįvykdė Komisijos skirtos rekomendacijos – savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus ir šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nesiekia pasitaisyti iš esmės, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis, paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals vėl.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Pritartina Komisijos nutarime nurodytiems argumentams, jog abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia S. J. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ryšiai su artimaisiais bei mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuris nusikalstamą vieką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios jam yra per sunkios kontroliuoti ar kitus veiksnius nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta žema - 29 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 40 balų, tačiau šią riziką vis dar sudaro ir dinaminių balų skaičius, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama S. J. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo S. J. skundas dėl Komisijos 2021 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 95-351 netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 95-351 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis