Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-10-29 · Administracinė byla Nr. I-2367-162/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-29
Bylos Nr.
I-2367-162/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Irma Čuchraj, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
Č.S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Stefanija Taluntienė, Stanislava Taluntienė

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-2367-162/2007 m.Procesinio sprendimo kategorija 25; 61 (S)Administracinės bylos kategorija 1.18
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Ramutei Klinkovienei, dalyvaujant pareiškėjai Č.S. ir jos atstovui J.S., 2007 m. spalio 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Č.S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Arnui Ilgauskui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr.1701-1252-A1/07 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Č.S. 2007 m. rugsėjo 17 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2007 m. rugsėjo 7 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą;

2) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1701-1252-A1/07.

Nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-2310-583/07 dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 603-234-D/07 nutraukti teisinės pagalbos teikimą panaikinimo, kuri nagrinėjama Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 1.7-SR-2106 prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 170-1252-A1/07, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Teigia, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba privalėjo priimti sprendimą pagal pateiktą prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau sprendimo iki šiol nepriėmė. Pareiškėja mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė įstatymą, neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl 2007 m. rugsėjo 7 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą išsiuntimas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra neteisėtas. Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsniu, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba privalo organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje. Nurodo, kad sutikimo išsiųsti pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ji nedavė, todėl mano, kad prašymo išsiuntimas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra neteisėtas. Nurodo, kad abi tarnybos pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas.

Pareiškėja ir jos atstovas J.S. prašo skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu patenkinti.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 22-25) prašo pareiškėjos skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gavo Č.S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl 2007 m. liepos 18 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo Nr. 603-234-D/07 panaikinimo, kurį persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, norėdama išnagrinėti pareiškėjos Č.S. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, apskundžiant tos pačios tarnybos veiksmus (neveikimą) pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, privalėjo įvertinti pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą ir atstovavimo perspektyvumą byloje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis ir siekdama išvengti interesų konflikto, tarnyba nusišalino nuo sprendimo priėmimo dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo administracinėje byloje bei perdavė šį prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šie veiksmai buvo atlikti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dieną. Pagal Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarką, patvirtintą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos, kai kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl tarnybos apskundimo, toks prašymas perduodamas kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, priklausomai nuo prašančio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos. Pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos mieste. Vadovaujantis minėta tvarka, jos prašymas ir buvo perduotas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Atsakovas nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmuose nėra vilkinimo, nes 2007 m. rugsėjo 7 d. Č.S. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-61 nušalinus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnautojus nuo sprendimo priėmimo, tą pačią dieną buvo perduotas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir tos pačios dienos raštu Nr. 1.7-SR-2106 apie tai pareiškėja buvo informuota. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, negalėdama pati išnagrinėti pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, pagrįstai jį persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b.l. 73-75) nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos reikalavimais dėl šių motyvų. Tarnyba, būdama viešojo administravimo institucija, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais viešojo administravimo subjekto veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, norėdama išnagrinėti pareiškėjos Č.S. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, apskundžiant tos pačios tarnybos sprendimą, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalį privalo įvertinti bylos pagrįstumą, atsižvelgdama į pareiškėjos reikalavimus. Nurodo, jog iš to kyla interesų konfliktas: tarnyba turi įvertinti savo pačios sprendimą Nr. 603-243-D/07 nutraukti Č.S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tarnyba, iš esmės išnagrinėjusi pareiškėjos Č.S. prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punktais, mano, kad pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti ir atstovavimas tokioje byloje yra neperspektyvus. Nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą Nr. 603-243-D/07 nutraukti Č.S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą priėmė, gavusi advokatės, paskirtos teikti šią teisinę pagalbą, pranešimą apie tai, kad tokia pagalba turi būti nutraukta, nes pareiškėjos reikalavimai surašyti kasacinį skundą yra nepagrįsti, o atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, nes nėra įstatyme nustatytų pagrindų tokiam kasaciniam skundui paduoti. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, jog pareiškėja Č.S., pateikdama prašymą suteikti teisinę pagalbą, apskundžiant Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. 603-234-D/07, nenurodė nė vieno argumento bei teisinio pagrindo šiam sprendimui apskųsti. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, pareiškėjos reikalavimai dėl šio sprendimo apskundimo yra niekuo nepagrįsti ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, o antrinės teisinės pagalbos teikimas pažeistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Atsakovas pabrėžia, kad atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą jokiu būdu neužkerta kelio pareiškėjai savarankiškai ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus.

Atsakovės, tinkamai informuotos apie posėdžio vietą ir laiką (b.l. 85-86), į teismo posėdį neatvyko.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvydas Valančius, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 78, 83), į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Tretysis suinteresuotas asmuo Arnas Ilgauskas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 84), į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėja Č.S. skundu (b.l. 7-8) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2007 m. rugsėjo 7 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą; 2) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1701-1252-A1/07.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje nurodomi asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamą pirminę ir antrinę teisinę pagalbą, bei imperatyviai nurodomi atvejai, kai ši pagalba neteikiama. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, inter alia – kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti bei kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus (11 straipsnio 5 dalies 1-2 punktai).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą, inter alia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo inter alia sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su privačiais interesais. Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 277-243-A/07 pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl 1987 m. sausio 29 d. teismo sprendimo išaiškinimo (b.l. 66). 2007 m. gegužės 22 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kurią pareiškėja apskundė Klaipėdos apygardos teismui. 2007 m. birželio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi (b.l. 71-72) paliko skundžiamą nutartį nepakeistą, konstatuodamas, jog pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad jai atimama nuosavybės teisė į lauko virtuvę, nepagrįsti, nes jai priklausančią ūkinio pastato dalį pati perleido K. S. notarine forma patvirtinta (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, kuri nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai paskirta advokatė Stanislava Taluntienė 2007 m. liepos 10 d. pranešimu (b.l. 69-70) informavo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jog surašyti kasacinį skundą civilinėje byloje pagal Č.S. prašymą dėl teismo sprendimų išaiškinimo nėra įstatyminio pagrindo. Pranešimo pagrindu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. 603-234-D/07 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 80-82) bei 2007 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-2310-583/07 dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 603-234-D/07 nutraukti teisinės pagalbos teikimą panaikinimo (b.l. 42-45). 2007 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius įsakymu Nr. V-61 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ nušalino visus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės tarnautojus ir specialistus bei nusišalino pats nuo sprendimo projekto rengimo pagal pareiškėjos Č.S. 2007 m. rugsėjo 7 d. prašymą ir įsakė perduoti minėtą pareiškėjos prašymą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 26). Tą pačią dieną, t.y. 2007 m. rugsėjo 7 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi bei Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas tvarkos, 5 punktu, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba raštu Nr.1.7-SR-2106 persiuntė pareiškėjos prašymą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 29). Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 1701-1252-A1/07 „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ (b.l. 35-36) atsisakė pareiškėjai Č.S. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-2310-583/07, šį sprendimą pareiškėja prašo panaikinti.

Dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2007 m. rugsėjo 7 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjos 2007 m. rugsėjo 7 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 42-45) turinio analizės pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos tikslas – inicijuoti procesą, kuriame atsakovė būtų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, t.y. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba būtų proceso šalimi, į kurią nukreiptas reikalavimas priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje dėl jos 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 603-234-D/07 nutraukti teisinės pagalbos teikimą (b.l.38-41) panaikinimo. Minėtu sprendimu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą Č.S. pagal advokatės Stefanijos Taluntienės 2007 m. liepos 10 d. pranešimą (b.l. 69-70). Taigi pareiškėja į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje prieš pačią Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tai sukeltų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interesų konfliktą, todėl nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas, priimant teisingą sprendimą.

Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr.X-736 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. sausio 1 d.) 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo bešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 11 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A11-397/2007 m. bei 2007 m. balandžio 13 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A10-412/2007 m. yra konstatavęs, kad, spręsdama antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą, tarnyba turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą ir toks veiksmų modelis, kai tarnyba perduoda prašymo nagrinėjimą kitai tarnybai, atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2 patvirtintą Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarką.

Be to pagal Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis. Konkurso nuostatus, suderinęs su Lietuvos advokatūra, tvirtina Teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 1R-105 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų steigimo ir viešųjų įstaigų Vilniaus viešosios advokatų kontoros bei Šiaulių viešosios advokatų kontoros pertvarkymo“ 1.2 punktu įsteigta biudžetinė įstaiga Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir 3.2 punktu patvirtinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai. Pagal nuostatų 6 punktą Tarnybos veiklos sritis – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje. Tarnybos funkcijos apibrėžtos nuostatų 7.1, 7.3, 7.5 ir 7.7 punktuose, numatančiuose, kad Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, priima sprendimus dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato parinkimo ir pakeitimo, konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir sudaro su jais sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Toks teisinis reguliavimas akivaizdžiai įrodo, kad Tarnybos vadovas, spręsdamas pareiškėjos 2007 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ir, esant pagrindams ją suteikti, privalėtų skirti advokatą antrinei teisinei pagalbai teikti byloje, kurioje atsakovu yra pati Tarnyba, sudariusi sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su skiriamu teikti teisinę pagalbą advokatu. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas su advokatu, advokatas ar advokatų profesinė bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad tarnyba su advokatu sudaro sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo asmenims, kuriems tokia teisinė pagalba yra teikiama pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnis apibrėžia advokatų veiklos principus, tarp kurių yra imperatyvus principas – interesų konflikto vengimas (5 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė, skirdama advokatą antrinei teisinei pagalbai teikti prieš pačią Tarnybą, privalo įvertinti, kad advokatas, veikiantis Tarnybos veiklos teritorijoje ir sudaręs sutartį su pačia Tarnyba, neišvengs interesų konflikto, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintą imperatyvų interesų konflikto vengimo principą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr.1R-59 patvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatai. Nuostatų 6 punkte numatytos direktorių tarybos funkcijos, tarp kurių – vieningos praktikos organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą formavimo klausimai. Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti tvarka, kai kyla interesų konfliktas, detaliai reglamentuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2 patvirtintoje Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkoje (toliau – Tvarka) (b.l. 27-28). Tvarkos 5 punkte nustatyta, kad, kai kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo apskundimo, Klaipėdos valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba perduoda tokį prašymą nagrinėti priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos. Klaipėdos mieste gyvenančių asmenų skundai perduodami Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovas priėmė pagrįstą įsakymą dėl nušalinimo ir nusišalinimo nuo sprendimo priėmimo pagal pareiškėjos prašymą, nustatęs interesų konfliktą.

Teismas konstatuoja, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pareiškėjos, kurios gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos mieste, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pagrįstai ir teisėtai persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šiuos veiksmus atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo. Konstatavus, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Akivaizdu, kad atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmuose nėra vilkinimo, nes pareiškėjos prašymas jo gavimo dieną – 2007 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. Nr.1.7-SR-2106 buvo persiųstas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, apie tai informuojant pareiškėją (b.l. 37). Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentas, jog ji nedavusi sutikimo persiųsti jos prašymo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, todėl atsakovių veiksmai yra neteisėti atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos 5 punktu pagrįstai išsiuntė pareiškėjos prašymą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Tvarka nenumato pareiškėjos valios dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą persiuntimo kitai tarnybai išreiškimo.

Dėl 2007 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo Nr. 1701-1252-A1/07 panaikinimo.

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1701-1252-A1/07 (b.l. 35-36), kuriuo jai buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-2310-583/07, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Nors pareiškėja skundžia Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ta apimtimi, kad ši institucija negalėjo nagrinėti prašymo dėl teisinės pagalbos teikimo, nukreipto Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tačiau akivaizdu, kad pareiškėja prašo panaikinti individualų teisės aktą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti pagrindai skundžiamam individualiam teisės aktui panaikinti.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse yra nustatyta prielaidų visuma, kurių buvimas kartu gali sudaryti asmeniui sąlygas atsirasti jo subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Būtent, asmuo, kaip subjektas, turi atitikti sąlygas, numatytas minėto Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Taip pat objektas, dėl kurio kreipiasi asmuo, turi atitikti sąlygas, numatytas Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta, tik šių prielaidų visuma yra būtina sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Ir priešingai, nebuvimas bent vienos iš šių prielaidų, daro negalimą ir pačios subjektinės teisės atsiradimą. Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo atvejis, kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus, aiškinamas siejant su šio Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytų prielaidų buvimu.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų aplinkybių egzistavimas turi būti paremtas ne subjektyviu teisinę pagalbą teikiančio subjekto vertinimu, o faktiniais konkrečios bylos duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtintų konkrečios bylos neperspektyvumą ar reikalavimų nepagrįstumą. Šiuo konkrečiu atveju tokiais duomenimis galėtų būti atitinkamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys tokios kategorijos bylose ir pan. (2007 m. sausio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 50/2007).

Rašytiniais įrodymais (b.l. 79, 80-82) nustatyta, kad administracinė byla Nr. I-2310-583/07, kurioje Č.S. apskundė teismui 2007 m. liepos 18 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą nutraukti jai teisinės pagalbos teikimą bei 2007 m. rugsėjo 7 d. prašė suteikti šioje byloje antrinę teisinę pagalbą, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau išnagrinėta iš esmės. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų bazėje (LITEKO) yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos prašymas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 603-234-D/07 panaikinimo netenkintas. Pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimais (b.l. 89-90) nustatyta, kad 2007 m. spalio 16 d. iš esmės nagrinėjant minėtą bylą nebuvo prašoma stabdyti procesą iki bus išspręstas teisinės pagalbos teikimas. Šioje byloje pareiškėjos interesus atstovavo J.S. Tokiu būdu atsisakymas suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai neužkirto kelio ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Ginčijamu sprendimu pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodžius, kad reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje neperspektyvus, nes pareiškėja nepateikia nė vieno argumento bei teisinio pagrindo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimui Nr. 603-234-D/07 apskųsti. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą Nr. 603-234-D/07 nutraukti teisinės pagalbos teikimą, nes pareiškėjos reikalavimas parengti kasacinį skundą yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas rengiant tokį procesinį dokumentą yra neperspektyvus. Tokius argumentus Tarnyba pagrindė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutarties motyvais bei Civilinio proceso kodekso (CPK) 346 teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka (b.l. 38-41). Minėtame Tarnybos sprendime nurodoma, kad pareiškėja per teismo sprendimo išaiškinimo institutą siekia pakeisti teismo sprendimų esmę ir turinį, savo reikalavimą grįsdama taip apt ir faktinėmis aplinkybėmis. Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, o pagrindinė kasacijos funkcija – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (Teismų įstatymo 23 straipsnis, CPK 4 straipsnis.). Kasacija yra galima, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, taigi, kasacinis skundas gali būti priimtas, jeigu yra visos trys CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytos kasacijos sąlygos. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, t.y. sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad kasacinis teismas neanalizuoja fakto klausimų. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, remdamasi objektyviais duomenimis, pagrįstai nenustatė kasacijos pagrindų. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išvada dėl pareiškėjos inicijuoto skundo prieš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl sprendimo panaikinimo nepagrįstumo bei atstovavimo šioje byloje neperspektyvumo pagrįsta faktine bylos medžiaga ir teisės aktais.

Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad ginčijamu Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu teisėtai buvo pripažinta, jog pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti bei atstovavimas byloje neperspektyvus ir, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1-2 punktais bei 18 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos Č.S. skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Dalia GumuliauskienėIrma ČuchrajAušrelė Mažrimienė