Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. R. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat atsakovės (ieškovės prijungtoje byloje) I. R. ieškinį prijungtoje civilinėje byloje ieškovui (atsakovui prijungtoje civilinėje byloje) J. J. R. P. dėl uzufrukto nustatymo ir ieškovo J. J. R. P. priešieškinį atsakovei I. R. dėl iškeldinimo, trečiasis asmuo S. A. R. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas nustatyti ieškovo J. R. P. bendravimo su dukra S. R. P. tvarką. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė civilinės bylos Nr. e2-869-1030/2018 dalį užbaigti taikiai. Minėta nutartimi civilinė byla Nr. e2-869-1030/2018 dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukta, išskyrus ieškovo patikslinto ieškinio dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 1.7 punkto reikalavimus: „Atsakovė įsipareigoja kitą dieną po teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti ieškovui dukros galiojantį pasą nuolatiniam ieškovo turėjimui. Jei konkrečiai kelionei ieškovui ar atsakovei bus reikalingi kiti nei jų turimi dukros kelionės dokumentai, atitinkamai I. R. ir J. R. P. įsipareigoja juos perduoti kitam iš tėvų per 5 (penkias) dienas nuo prašymo gavimo. Grįžus iš kelionės, atitinkamai ieškovas ir atsakovė įsipareigoja grąžinti konkrečiai kelionei kito iš tėvų perduotus dokumentus ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas. Atsakovė duoda neatšaukiamą sutikimą ieškovui iš atitinkamų valstybės institucijų paimti S. R. P. pasą pasibaigus jo galiojimo laikui ar ji praradus. Tuo atveju, jeigu atitinkamos valstybės institucijos atsisakys išduoti dukros pasą ieškovui, atsakovė įsipareigoja per 10 (dešimt) dienų (arba per kitą ilgesnį ieškovo nurodytą terminą) nuo ieškovo prašymo gavimo gauti pasą ir perduoti jį ieškovui, ieškovas įsipareigoja iki paso išdavimo datos apmokėti paso išdavimo išlaidas.“

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta atsakovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti J. R. P. bendravimo su dukra S. R. P. tvarką, dėl kurios šalims nepavyko susitarti taikos sutartimi, o būtent nustatyti, kad atsakovė įsipareigoja kitą dieną po teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti ieškovui dukros galiojantį pasą nuolatiniam ieškovo turėjimui. Jei konkrečiai kelionei ieškovui ar atsakovei bus reikalingi kiti nei jų turimi dukros kelionės dokumentai, atitinkamai I. R. ir J. R. P. įsipareigoja juos perduoti kitam iš tėvų per 5 (penkias) dienas nuo prašymo gavimo. Grįžus iš kelionės, atitinkamai ieškovas ir atsakovė įsipareigoja grąžinti konkrečiai kelionei kito iš tėvų perduotus dokumentus ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas. Atsakovė duoda neatšaukiamą sutikimą ieškovui iš atitinkamų valstybės institucijų paimti S. R. P. pasą pasibaigus jo galiojimo laikui ar ji praradus. Tuo atveju, jeigu atitinkamos valstybės institucijos atsisakys išduoti dukros pasą ieškovui, atsakovė įsipareigoja per 10 (dešimt) dienų (arba per kitą ilgesnį ieškovo nurodytą terminą) nuo ieškovo prašymo gavimo gauti pasą ir perduoti jį ieškovui, ieškovas įsipareigoja iki paso išdavimo datos apmokėti paso išdavimo išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2619-769/2012 patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis. Remiantis minėta teismo nutartimi, ieškovas ir atsakovė įgijo vienodas teises ir pareigas dalyvauti dukros auginime, tačiau minėta nutartimi bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta, o tai sukelia didelius ginčus tarp ieškovo ir atsakovės sprendžiant, kada ir kiek ieškovas gali būti su dukra. Pažymi, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra labai konfliktiški, atsakovė nuolatos daro kliūtis dukrai bendrauti su ieškovu ir pažeidinėja ieškovo kaip tėvo teises bendrauti su dukra. Šiuo metu ieškovas ir atsakovė su dukra gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė atsisako išsikraustyti iš ieškovo buto. Nepaisant gyvenimo viename bute su dukra, atsakovė riboja ieškovo galimybes bendrauti su dukra, dukros akivaizdoje elgiasi nekorektiškai su ieškovu, tarp šalių nuolatos kyla konfliktai. Nurodo, kad atsakovė taip pat sudaro kliūtis dukrai bendrauti su ieškovo giminėmis, kurie gyvena užsienyje atsisakydama duoti sutikimą ieškovui iš anksto suderintam laikui išsivežti dukrą į užsienį susitikti su ieškovo artimaisiais.

Atsakovė atsiliepimu su ieškovo reikalavimu sutinka iš dalies.

Atsakovė su ieškovo reikalavimu atsakovei kitą dieną po teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti ieškovui dukros galiojantį pasą nuolatiniam ieškovo turėjimui nesutinka. Nurodo, kad dėl nepilnametės dukros S. R. P. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, ginčo nėra, todėl atsakovė negalėtų ieškovui nuolatiniam jo turėjimui perduoti galiojančio paso, kadangi atsakovei didžiąją dalį rūpinantis nepilnamete dukra, jai reikalinga turėti jos asmens dokumentus. Ieškovo reikalavimas turėti nepilnametės dukros galiojantį pasą, apsunkintų atsakovės galimybes atstovauti vaiko interesus. Todėl toks ieškovo reikalavimas yra visiškai niekuo nepagrįstas.

Atsakovė sutinka su reikalavimu, jog jei konkrečiai kelionei ieškovui ar atsakovei bus reikalingi kiti nei jų turimi dukros kelionės dokumentai, atitinkamai I. R. ir J. R. P. įsipareigoja juos perduoti kitam iš tėvų per 5 (penkias) dienas nuo prašymo gavimo. Grįžus iš kelionės atitinkamai ieškovas ir atsakovė įsipareigoja grąžinti konkrečiai kelionei kito iš tėvų perduotus dokumentus ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas.

Atsakovės nuomone, nėra pagrindo ieškovui suteikti neatšaukiamą sutikimą iš atitinkamų valstybės institucijų paimti S. R. P. pasą pasibaigus jo galiojimo laikui ar jį praradus. Esant nuolatinei nepilnametės dukros gyvenamajai vietai su atsakove, ji įsipareigoja rūpintis nepilnametės dukros S. R. P. asmens dokumento - paso galiojimu, jam pasibaigus, ar jį praradus, kreiptis į atitinkamas institucijas dėl šio asmens dokumento išdavimo.

Atsakovė I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovui J. R. P. dėl uzufrukto nustatymo. Jos ieškinio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-6658-676/2018. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einančio teisėjo Egidijaus Mickevičiaus 2018 m. birželio 11 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-6658-676/2018 sujungta su civiline byla Nr. e2-869-1030/2018 į vieną bylą. Bylai suteiktas Nr. e2-869-1030/2018. Atsakovė (ieškovė prijungtoje byloje) I. R. ieškiniu prašo nustatyti uzufrukto teisę į J. R. P. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki nepilnametė dukra S. R. P. sulauks pilnametystės bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad I. R. su J. R. P.nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą S. R. P. 2013 m. sausio mėn. ieškovė su nepilnamete dukra S. R. P. apsigyveno kartu su atsakovu jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė bandė sukurti su atsakovu darnius santykius poroje, kad nepilnametė dukra jaustųsi auganti lyg šeimoje, tačiau atsakovas išgėrinėdavo, leisdavo laiką su kitomis moterimis. Ieškovė santykius su atsakovu nutraukė, tačiau liko gyventi su nepilnamete dukra jam priklausančiame bute.

2017 m. spalio 13 d. atsakovas pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo, kad nuo 2018 m. sausio 13 d. nutraukia žodinę panaudos sutartį ir prašo iki 2018 m. sausio 13 d. išsikraustyti iš buto. Ieškovė su nepilnamete dukra neturi kitos gyvenamosios vietos, nuomotis ar įsigyti savo nuosavą būstą neturi galimybės, todėl siekiant apsaugoti vaiko interesus - kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, prašo nustatyti uzufruktą į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovės nuomone, nepilnamečiui vaikui turi būti užtikrinta teisė į gyvenamąją vietą, nustatant uzufruktą į atsakovo nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė su nepilnamete dukra S. R. P. gyvena atsakovui priklausančiame bute nuo 2013 m. sausio mėn., t. y. jau ketverius metus. Nepilnametei dukrai sukurta tinkama aplinka augti ir vystytis (netoliese yra sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigos). Nepilnametė dukra netoliese lanko privatų darželį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnametei dukrai aplinka, kurioje šiuo metu gyvena yra artima bei pažįstama, todėl joje jaučiasi saugiai, ramiai, o gyvenamosios vietos pakeitimas gali neigiamai įtakoti nepilnametės dukros emocinę būklę, bei persikėlimas į atokesnes vietas sumažintų ugdymo, pomėgių lavinimo galimybes ir pan.

Gyvenimo kartu su atsakovu metu, ieškovei buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. 2017 m. spalio 19 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės sprendimu - užbaigta fizinio asmens bankroto byla. Kaip ir reikalauja bankroto instituto paskirtis, bankroto metu buvo realizuotas visas ieškovės turtas. Šiuo metu ieškovė neturi kito nekilnojamojo turto, gyvenamojo būsto ar kilnojamojo turto, taip pat santaupų, iš kurių galėtų įsigyti nuosavą būstą. Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 1 194,32 Eur atskaičius mokesčius pagal sudarytas darbo sutartis. Pasibaigus bankroto bylai 10 metų ieškovės kredito istorijoje bus įrašas apie asmens bankrotą, todėl norint įsigyti nuosavą būstą, neturint savo lėšų - praktiškai neįmanoma, kadangi kredito gavimas iš banko yra apsunkintas. Atsakovas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvoje. Nuo 2015 m. iki 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovas gyveno Anglijoje. Atsakovas tik neseniai sugrįžo gyventi į butą. Atsakovui sugrįžus gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis nuo to laiko elgiasi konfliktiškai, savaitgaliais išgėrinėja, triukšmauja, dėl to kyla konfliktai tarp ieškovės ir atsakovo. Vieno iš konfliktų metu, nepilnametė dukra prašė skambinti į policiją, kai atsakovas agresyviai elgėsi ir puolė ant ieškovės. Nuo to laiko nepilnametė dukra atsakovo pradėjo bijoti, vengti, nenori, kad atsakovas vežtų ją į darželį bei prašo ieškovės visada būti šalia. Kylančių konfliktų pasekmė gali būti ta, kad nenustačius uzufrukto į atsakovui priklausantį butą, ieškovė ir nepilnametė dukra gali atsidurti gatvėje.

Ieškovas (atsakovas prijungtoje byloje) atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutinka.

Atsiliepime nurodo, kad pačios atsakovės turtinė padėtis yra visiškai pakankama užtikrinti gyvenamąją vietą pačiai atsakovei ir nepilnametei dukrai. Priešingai negu teigia atsakovė, visiškai nebūtina, kad gyvenamoji patalpa atsakovei priklausytų nuosavybės teise. Ieškovas mano, kad buto nuoma yra tinkamas gyvenamosios vietos užtikrinimo būdas, kurį atsakovė yra pajėgi suteikti. Remiantis atsakovės pateiktomis darbo sutartimis ir pačios atsakovės teiginiais, jos gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro beveik 1 200 Eur. Tuo tarpu 2 kambarių buto nuoma Klaipėdoje kainuoja 200-300 Eur per mėnesį. Vien atsakovės gaunamų oficialių pajamų pilnai pakanka buto, kuriame gyventų atsakovė su dukra, nuomai. Dar daugiau, ieškovas kas mėnesį teikia 325 Eur išlaikymą šalių dukrai. Prie atsakovės gaunamų pajamų pridėjus ieškovo teikiamą išlaikymą, kurio vieno pakanka 2 kambarių buto nuomai Klaipėdoje, atsakovės pajamos per mėnesį viršija 1 500 Eur. Atitinkamai, šiuo atveju uzufrukto nustatymas ieškovo butui tik nepagrįstai suvaržytų ieškovo nuosavybės teisę, kadangi atsakovė yra pajėgi suteikti gyvenamąją vietą dukrai.

Ieškovo manymu, atsakovė galimai slepia savo oficialias pajamas arba jas naudoja neefektyviai, leisdama pinigus prabangos dalykams, o ne savo ir vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimui. Remiantis pačios atsakovės pateiktu jos banko sąskaitos išrašu, atsakovė maitinasi viename iš prabangiausių Klaipėdos restoranų Momo Grill, vien šiais metais du kartus vyko į keliones užsienį (į Ispaniją ir Italiją). Be to, atsakovė vairuoja ir išlaiko beveik naują prabangų automobilį BMW 3 GT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė yra apie 30 000 Eur. Dar daugiau, atsakovė visiškai neprisideda prie buto išlaikymo, nepaisant to, kad jame gyvena ilgą laiką visas su butu susijusias išlaidas apmoka išimtinai tik ieškovas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, būdama suaugusi, išsilavinusi ir sveika, naudojasi ieškovu siekdama tenkinti išimtinai savo poreikius. Taip pat pažymi, jog ieškovo žiniomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba atsakovė, vienintelė akcininkė yra I. J. - dabartinio atsakovės vaikino G. J. motina. Be to, atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje darbo sutartyje net nenurodytas atsakovės darbo laikas. Šios aplinkybės, ieškovo vertinimu, kelia rimtų abejonių dėl pateiktos darbo sutarties atitikimo tikrovei ir leidžia manyti, kad atsakovės realios pajamos yra gerokai didesnes už oficialias pajamas. Net ir tuo atveju, jeigu oficialios atsakovės pajamos atitinka tikrovę, akivaizdu, jog atsakovei efektyviai paskirsčius savo realias pajamas ir pirmiausiai siekiant dukros poreikių patenkinimo, atsakovė yra visiškai pajėgi išnuomoti gyvenamąją vietą sau ir dukrai arba net ją įsigyti. Galiausiai, ieškovas neturi pareigos suteikti būstą atsakovei, kuri yra darbinga, išsilavinusi, sveika ir turinti visas galimybes pati užsitikrinti sau gyvenamąją vietą. Svarbu ir tai, kad ieškovas kito būsto neturi, butas yra vienintelė jo gyvenamoji vieta.

Ieškovas mano, kad uzufrukto nustatymas neatitiktų šalių dukros interesų. Pažymi, jog tarp ieškovo ir atsakovės nėra jokių santykių nuo 2014 metų, jie nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, todėl ieškovo ir atsakovės gyvenimas kartu gali formuoti iškreiptą dukros supratimą apie santykius. Be to, tarp ieškovo ir atsakovės nuolatos kyla konfliktai, kuriuos išprovokuoja pati atsakovė. Šalys turi skirtingą požiūrį iš esmės į viską, pradedant tvarka namuose ir baigiant dukros auklėjimu ir auginimu. Atsakovė nuolatos kelia psichologinę ir emocinę įtampą namuose, provokuoja ieškovą, kviečia policiją be jokio pagrindo, todėl šalių dukros gyvenimas viename bute kartu su ieškovu ir atsakove daro neigiamą įtaką dukrai, kadangi jai tenka nuolatos matyti šalių konfliktus. Atitinkamai, negali būti nustatytas uzufruktas ieškovo butui, nes tai visų pirma pažeistų šalių nepilnametės dukros interesus.

Kartu nurodo, kad tikrovės neatitinka ir yra akivaizdžiai neteisingi atsakovės teiginiai, jog „atsakovui sugrįžus gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis nuo to laiko elgiasi konfliktiškai, savaitgaliais išgėrinėjo, triukšmauja, dėl to kyla konfliktai tarp ieškovės ir atsakovo. Vieno iš konfliktų metu, nepilnametė dukra prašė skambinti į policijų, kai atsakovas agresyviai elgėsi ir puolė ant ieškovės. Nuo to laiko nepilnametė dukra atsakovo pradėjo bijoti, vengti, nenori, kad atsakovas vežtų ją į darželį bei prašo ieškovės visada būti šalia.“ Priešingai atsakovės teiginiams, dukros santykiai su ieškovu yra šilti ir artimi. Atsakovės teiginius paneigia teisės psichologijos specialisto S. A., kuris dalyvavo ieškovui bendraujant su dukra, 2018 m. gegužės 25 d. specialisto išvada, kurioje aiškiai nurodyta, jog „<...> tėvo ir dukters santykiai yra saugiai prieraišūs. Tėvas geba pasirūpinti mergaite, bendrauja draugiškai, nuolatos kalbasi viso susitikimo metu. Pokalbių temų spektras platus, nuo kasdieninės veiklos, prisiminimų, planų, asmenų, gyvūnų. Tėtis pasirūpina, kad vaikas nepatirtų nerimo dėl nepažįstamo žmogaus šalia, paaiškindamas, kodėl psichologas dalyvauja susitikime. Vaikas nereiškia jokios baimės, pasipriešinimo, ar nerimo simptomatikos būnant su tėčiu. Santykiai yra glaudūs, draugiški, artimi, nevengiama fizinio kontakto (pasilaikymo už rankų). Tėtis atliepia vaiko poreikius, pasirūpina vaiko saugumu.“ Mano, kad aukščiau nurodyti atsakovės teiginiai atmestini ir vertintini kaip siekis sudaryti apie ieškovą neigiamą įspūdį, kuris visiškai neatitinka tikrovės.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, daro išvadą, jog atsakovės ieškinys dėl uzufrukto nustatymo yra visiškai nepagrįstas ir tokiu būdu jis turi būti atmestinas.

Ieškovas į atsakovės ieškinį (prijungtoje byloje) pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę I. R. iš ieškovui J. R. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovė su dukra ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno žodinės panaudos sutarties pagrindu. Šią sutartį ieškovas nutraukė nuo 2018 m. sausio 13 d. laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių įspėjimo termino, tačiau atsakovė suėjus 2018 m. sausio 13 pranešime nurodytam terminui iš buto neišsikraustė ir net neketina to daryta, bet priešingai - siekia toliau naudotis ieškovu ir jo butu. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu atsakovė ieškovo bute gyvena be jokio teisinio pagrindo. Tokiu būdu, ieškovas kaip buto savininkas yra priverstas ginti savo pažeistą nuosavybės teisę teisme reikalaudamas iškeldinti atsakovę iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto.

Kartu pažymi, jog ieškovas neprieštarauja, kad bute gyventų jo nepilnametė dukra ir nesiekia jos iškeldinti. Dar daugiau, ieškovas sutinka, kad dukros nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, jeigu su tuo sutiktų atsakovė. Dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų jos interesus, kadangi atsakovė netinkamai auklėja dukrą, riboja jos savarankiškumą ir vystymąsi - atsakovė iki šiol pati maitina dukrą, nors dukrai jau 6 su puse metų, taip pat dukrą rengia ir netgi miega su ja vienoje lovoje, nors bute yra atskiras kambarys dukrai. Taip pat pažymi, jog atsakovė nesilaiko tvarkos bute, palieka neplautus indus ir pan. Be to, kaip minėta, atsakovė siekia prabangaus gyvenimo. Tokiu savo elgesiu atsakovė rodo netinkamą pavyzdį dukrai ir taip ugdo jos neatsakingumą.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei priešieškinyje minimą teismų praktiką, mano, kad ieškovo ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo iš buto tenkintinas ir atsakovė turi būti iškeldintina iš buto.

Atsakovė atsiliepimu į priešieškinį su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė nesutinka su dukros gyvenamosios vietos nustatymu su ieškovu. Ieškovas savarankiško reikalavimo nereiškia, todėl atsakovė daugiau šiuo klausimu nepasisako. Ieškovo nurodymas, jog atsakovė su dukra netinkamai elgiasi ir auklėja, paremti tik jo supratimu, įsitikinimais, bylai nėra reikšminga, todėl šiuo klausimu atsakovė taip pat plačiau nepasisako.

Nurodo, kad ieškovą ir atsakovę siejo artimi tarpusavio santykiai, jie susilaukė kartu dukros. 2013 m. sausio mėn. atsakovė su nepilnamete dukra S. R. P. apsigyveno kartu su ieškovu jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė bandė sukurti su ieškovu darnius santykius poroje, kad nepilnametė dukra jaustųsi auganti lyg šeimoje, tačiau ieškovas išgėrinėdavo, leisdavo laiką su kitomis moterimis. Atsakovė santykius su ieškovu nutraukė, tačiau liko gyventi su nepilnamete dukra jam priklausančiame bute, kadangi kitos gyvenamosios vietos neturėjo.

Pažymi, kad šioje civilinėje byloje itin svarbus nagrinėjamas klausimas yra vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimas. Atsakovė kaip nurodė ieškinyje dėl uzufrukto nustatymo, kitos gyvenamosios vietos neturi, galimybės įsigyti nuosavo būsto neturi, santaupų ar kito kilnojamojo turto neturi. Atsakovė su nepilnamete dukra S. R. P. gyvena ieškovui priklausančiame bute nuo 2013 m., t. y. jau penkerius metus, nuo tada, kai dukrai buvo tik dveji metai. Šis ieškovo būstas jai yra faktinė ir vienintelė gyvenamoji vieta. Teismui patenkinus ieškinį dėl atsakovės ir jos nepilnametės dukros iškeldinimo, nebūtų užtikrinta vaiko teisė į gyvenamąjį būstą ir jos gali atsidurti gatvėje.

Atsakovės nuomone, ieškovas, būdamas nepilnametės dukros tėvu, privalo taip pat užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, o ne perkelti šią pareigą tik atsakovei. Taip pat įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufruktoriaus teisė. Pažymi, kad analogiškas išaiškinimas taikytinas ir tuo atveju, jei nepilnamečio vaiko tėvai nebuvo susituokę, tačiau gyveno kartu vaikui gimus. Be to, uzufrukto nustatymas apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą.

Atsakovei su nepilnamete dukra neturint kitos gyvenamosios vietos ir neturint galimybės jos įsigyti bei išsikelti į kitą gyvenamąją vietą, atsakovė pagrįstai mano, jog turi būti nustatyta uzufrukto teisė į J. R. P. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) iki nepilnametė dukra S. R. P., gim. (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės, o atsakovo priešieškinys dėl iškeldinimo turi būti atmestas.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti pilna apimtimi, davė paaiškinimus. Atsakovės ieškinį prijungtoje byloje prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė savo ieškinį dėl uzufrukto nustatymo ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, davė paaiškinimus.

Teismas konstatuoja:

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir bylos dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukta, išskyrus ieškovo J. J. R. P. patikslinto ieškinio dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 1.7 punkto reikalavimus ieškovo bendravimo su vaiku tvarkoje nustatyti: „Atsakovė įsipareigoja kitą dieną po teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti ieškovui dukros galiojantį pasą nuolatiniam ieškovo turėjimui. Jei konkrečiai kelionei ieškovui ar atsakovei bus reikalingi kiti nei jų turimi dukros kelionės dokumentai, atitinkamai I. R. ir J. R. P. įsipareigoja juos perduoti kitam iš tėvų per 5 (penkias) dienas nuo prašymo gavimo. Grįžus iš kelionės, atitinkamai ieškovas ir atsakovė įsipareigoja grąžinti konkrečiai kelionei kito iš tėvų perduotus dokumentus ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas. Atsakovė duoda neatšaukiamą sutikimą ieškovui iš atitinkamų valstybės institucijų paimti S. R. P. pasą pasibaigus jo galiojimo laikui ar ji praradus. Tuo atveju, jeigu atitinkamos valstybės institucijos atsisakys išduoti dukros pasą ieškovui, atsakovė įsipareigoja per 10 (dešimt) dienų (arba per kitą ilgesnį ieškovo nurodytą terminą) nuo ieškovo prašymo gavimo gauti pasą ir perduoti jį ieškovui, ieškovas įsipareigoja iki paso išdavimo datos apmokėti paso išdavimo išlaidas.“

Spręsdamas dėl šių ieškovo J. J. R. P. bendravimo su dukra tvarkos nuostatų, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnį asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę (1 dalis); asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą (2 dalis); pasas skirtas vykti į užsienio valstybes ir naudoti Lietuvos Respublikoje (3 dalis); pilietis vienu metu gali turėti ir asmens tapatybės kortelę, ir pasą (4 dalis).

Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) turėtojas, nepriklausomai nuo to, ar yra išduotas vienas iš šių dokumentų, ar abu, yra pats pilietis, šiuo atveju šalių nepilnametis vaikas, o ne jo tėvai. Todėl, kai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš tėvų, perduoti dokumentus (vieną iš dokumentų) nuolatiniam laikymui kitam iš tėvų, kuris kartu su vaiku nuolat negyvena, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokios situacijos, kai šalių nepilnametis vaikas bendravimo su tėvu laiku įstatymų nustatyta tvarka vyksta į užsienį, teismo vertinimu, spręstinos įpareigojant atsakovę reikalingus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius ir kitus kelionės dokumentus perduoti ieškovui. Atsakovė su tokiomis bendravimo tvarkos nuostatomis iš esmės sutinka. Paminėtina, kad teismo posėdyje šalys davė paaiškinimus, jog, tėvui su dukra išvykus atostogų į Turkiją, dukters pasas buvo ieškovui laikinai perduotas. Todėl, teismo nuomone, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad dukters paso buvimas pas atsakovę realiai kliudytų tėvo bendravimui su vaiku. Toks bendravimo su vaiku tvarkos elementas dėl nuolatinio paso (suteikiančio platesnes vykimo į užsienio valstybes galimybes) perdavimo ieškovui būtų neproporcingas ir neracionalus dar ir tuo aspektu, kad ieškovui suteiktų niekuo nepagrįstą pranašumą prieš atsakovę, jai norint pasinaudoti analogiškomis keliavimo su vaiku galimybėmis.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vaikui iki 16 metų asmens tapatybės kortelė ar pasas išduodami ar keičiami vieno iš tėvų (įtėvių) ar vaiko globėjo (rūpintojo) prašymu. Vaikui, kurio tėvai išsituokę, asmens tapatybės kortelė ar pasas išduodami ar keičiami vieno iš tėvų (įtėvių), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, prašymu arba pastarojo rašytiniu sutikimu – kito iš tėvų (įtėvių) prašymu.

Teismo vertinimu, šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų spręsti dėl to, kad atsakovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, laiku būtų nesikreipusi ar nesikreips dėl šalių nepilnametės dukters asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pakeitimo) ar, jei bus reikalinga, neduos rašytinio sutikimo ieškovui kreiptis dėl šių dokumentų išdavimo (pakeitimo). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje vieno iš tėvų sutikimas yra jo valios išraiška, kuri negali būti iš anksto apribota teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į vaiko interesus, asmens tapatybės kortelė ar pasas gali būti išduoti ar pakeisti be vieno iš tėvų prašymo, tarpininkaujant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Taigi įstatymas numato priemones, kuriomis galima pasinaudoti, jei vienas iš tėvų nepagrįstai nesikreiptų dėl asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pakeitimo) ir neduotų sutikimo to padaryti kitam iš tėvų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nuostatas „Atsakovė įsipareigoja kitą dieną po teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo perduoti ieškovui dukros galiojantį pasą nuolatiniam ieškovo turėjimui. <...> Atsakovė duoda neatšaukiamą sutikimą ieškovui iš atitinkamų valstybės institucijų paimti S. R. P. pasą pasibaigus jo galiojimo laikui ar ji praradus. Tuo atveju, jeigu atitinkamos valstybės institucijos atsisakys išduoti dukros pasą ieškovui, atsakovė įsipareigoja per 10 (dešimt) dienų (arba per kitą ilgesnį ieškovo nurodytą terminą) nuo ieškovo prašymo gavimo gauti pasą ir perduoti jį ieškovui, ieškovas įsipareigoja iki paso išdavimo datos apmokėti paso išdavimo išlaidas“ teismas laiko perteklinėmis, nebūtinomis veiksmingam tėvo ir dukters bendravimui užtikrinti, taip pat nesuderinamomis su viešosios teisės normomis. Taigi ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, likusioje reikalavimo dalyje, atsižvelgiant į atsakovės sutikimą ir pirmiau išdėstytus teismo argumentus, į ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką įtrauktina tokia nuostata: „Jei konkrečiai kelionei su dukra tėvui J. J. R. P. bus reikalingas kuris nors dukros S. A. R. P. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, I. R. privalo prašomą dukros S. A. R. P. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) perduoti ieškovui per 5 (penkias) dienas nuo prašymo gavimo. Grįžus iš kelionės, J. J. R. P. privalo grąžinti konkrečiai kelionei I. R. perduotus dukros S. A. R. P. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas“.

Dėl uzufrukto nustatymo

Nagrinėjamoje byloje atsakovė I. R. yra pareiškusi reikalavimą nustatyti jai uzufrukto teisę į ieškovui J. J. R. P. nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kol šalių nepilnametė dukra sulauks pilnametystės.

Šalių paaiškinimais teismo posėdyje ir bylos medžiaga (el. b. t. I, psl. 33) nustatyta, kad ginčo bute šalys ir jų nepilnametis vaikas gyvena nuo tada, kai vaikui suėjo vieneri metai, t. y. 2012 m. pabaigos. Šalys porą metų vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau jų santykiai, kaip poros, nutrūko. Atsakovė I. R. su dukra liko gyventi ginčo bute ir jame gyvena iki šiol. Ieškovas paaiškino, kad dėl šeiminių aplinkybių daug laiko praleisdavo Jungtinėje Karalystėje, dabar nori butu naudotis pats, tačiau atsakovė iš jo išsikelti atsisako.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovas J. J. R. P. nurodo, kad atsakovei I. R. ir šalių nepilnametei dukrai nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. buvo suteikęs teisę naudotis ginčo butu pagal šalių sudarytą žodinę panaudos sutartį (civilinė byla Nr. e2-6658-676/2018, t. I, psl. 9).

Vaikas, dėl kurio aprūpinimo būstu sprendžiamas klausimas, yra gimęs nesusituokusiems tėvams, kurie ginčo sprendimo metu nors ir gyvena viename būste, tačiau bendro ūkio nebeveda.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2619-769/2012 nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta, šalims sudarius taikos sutartį, buvo nustatyta su mama I. R. (V.) (el. b. t. I, psl. 4-5).

Spręsdamas dėl uzufrukto į gyvenamąją patalpą nustatymo, teismas vadovausis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, be kita ko, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006, kurioje pasisakyta materialinių teisės normų, reglamentuojančių uzufrukto nustatymą į gyvenamąją patalpą, kaip vaiko materialinių teisių apsaugos ir gynimo būdą, vaiko tėvams nesant santuokoje ir neįregistravus partnerystės, aiškinimo ir taikymo klausimais.

Lietuvos Aukščiausias Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad, siekiant apsaugoti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 straipsnio 5 dalis).

CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufrukto teisė. CK trečiosios knygos XV skyriuje, kuris reglamentuoja bendro gyvenimo neįregistravus santuoką teisinius santykius, esančio CK 3.234 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gyvenamasis namas ar butas, kuris priklauso vienam sugyventiniui, gali būti paliktas uzufrukto teise kitam sugyventiniui, jeigu pastarieji turi bendrų nepilnamečių vaikų, ir vaikai lieka gyventi su tuo iš tėvų, kuriam būstas nepriklauso. Šiuo atveju uzufruktas taip pat nustatomas tol, kol vaikai tampa pilnamečiais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnį Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas, todėl CK trečiosios knygos XV skyriaus normos nėra įsigaliojusios, taigi CK 3.234 straipsnis negali būti taikomas.

Kartu minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo analogija galima tada, kai nėra pozityvios teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų ginčo santykį, tačiau yra teisės normos, kurios reglamentuoja panašų santykį, ir tas santykių panašumas, atsižvelgiant į jų esmę ir pobūdį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas. Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, konstitucinis asmenų lygybės principas (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis) pagrindžia būtinybę vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises. Tai tiesiogiai įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Atsižvelgiant į tai, kad nėra teisės normos, tiesiogiai įtvirtinančios nesusituokusių ir neįregistravusių partnerystės tėvų vaikų teisių garantijas teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimo aspektu, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi pagal analogiją taikytinas galiojantis CK 3.71 straipsnis, kuris įtvirtina šias vaikų teisių apsaugos garantijas, kai vaiko tėvai yra sutuoktiniai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad uzufrukto teise vienas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą (CK 3.86 str. 2 d., 4.141 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2006).

Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatyta su atsakove I. R.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė I. R. kito būsto nuosavybės teise neturi (civilinė byla Nr. e2-6658-676/2018, t. I, psl. 17-18). Todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar atsakovė negali šio būsto įsigyti arba kitais būdais (kaip antai, nuomojant) užtikrinti vaiko teisę į būstą, t. y. ar vaiko interesais yra būtina ir proporcinga apriboti ieškovo nuosavybės teises.

Kaip nurodo atsakovė, jos pajamos siekia apie 1 200 Eur per mėnesį (civilinė byla Nr. e2-6658-676/2018, t. I, psl. 11-15). Pažymėtina, kad atsakovės bankroto procesas yra baigtas, nepatenkinti skoliniai įsipareigojimai nurašyti (civilinė byla Nr. e2-6658-676/2018, t. I, psl. 24-25), taigi jos mokumas atkurtas. Todėl, teismo vertinimu, galimai pasunkėjusios atsakovės galimybės gauti kreditavimą būstui įsigyti nereiškia, kad atsakovė pagal savo turtinę padėtį negali užtikrinti būsto kitu būdu, kaip antai, jį nuomodama ir nėra pakankama priežastis riboti ieškovo nuosavybės teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas reguliariai teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui (po 200 Eur kas mėnesį) (el. b. t. I, psl. 146-148), kurio dalis taip pat gali būti panaudota vaiko teisei į būstą užtikrinti. Išvadą teikusios vaiko teisių apsaugos institucijos nuomone, vaiko interesams reikalinga dar porą trejetą metų sudaryti galimybę vaikui pasilikti ginčo bute, tačiau būtinybės nustatyti atsakovei uzufruktą iki vaiko pilnametystės nekonstatuota.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad uzufrukto nustatymui nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl šis reikalavimas atmetamas.

Dėl iškeldinimo

Ieškovas J. J. R. P. yra pareiškęs reikalavimą iškeldinti atsakovę I. R. iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaip minėta, šalių paaiškinimais teismo posėdyje ir bylos medžiaga (el. b. t. I, psl. 33) nustatyta, kad ginčo bute šalys ir jų nepilnametis vaikas gyvena nuo tada, kai vaikui suėjo vieneri metai, t. y. 2012 m. pabaigos. Šalys porą metų vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau jų santykiai, kaip poros, nutrūko. Atsakovė I. R. su dukra liko gyventi ginčo bute ir jame gyvena iki šiol. Ieškovas paaiškino, kad dėl šeiminių aplinkybių daug laiko praleisdavo J. K., dabar nori butu naudotis pats, tačiau atsakovė iš jo išsikelti atsisako.

Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Tokiu atveju, nuosavybės teisė ginama daiktinės teisės gynimo priemonėmis. CK 4.95-4.97 straipsniuose reglamentuotas daikto išreikalavimas būtent iš neteisėto valdymo, todėl daikto savininkas, norintis susigrąžinti daiktą, turi įrodyti, kad valdantis daiktą trečiasis asmuo jį valdo neteisėtai, t. y. daikto valdymo pagrindas yra neteisėtas.

Pažymėtina, kad ieškovas J. J. R. P. nurodo, kad atsakovei I. R. ir šalių nepilnametei dukrai nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. buvo suteikęs teisę naudotis ginčo butu pagal šalių sudarytą žodinę panaudos sutartį (civilinė byla Nr. e2-6658-676/2018, t. I, psl. 9). 2017 m. spalio 13 d. pranešimu ieškovas nutraukė panaudos sutartį su atsakove ir nurodė nuo 2018 m. sausio 13 d. išsikraustyti iš buto. CK 6. 642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Šio termino ieškovas laikėsi, todėl teismas konstatuoja, kad tarp šalių ginčo buto panaudos teisiniai santykiai yra nutrūkę, vadinasi, prievoliniai teisiniai santykiai šalių nebesieja.

CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Taigi panaudos teisinių santykių pabaiga lemia panaudos gavėjo pareigą grąžinti daiktą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalys ir jų nepilnametis vaikas šiuo metu tebegyvena ginčo bute. Vadinasi, atsakovė I. R. savo prievolės grąžinti panaudai suteiktą butą nėra įvykdžiusi.

Ieškovui nutraukus šalių panaudos sutartį, atsakovė ginčo bute gyvena be teisinio pagrindo. Todėl ieškovas savo teises gali ginti ir pagal CK 4.95 straipsnį.

Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2619-769/2012 nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama I. R. (V.). Pažymėtina, kad, teismui pasiūlius patikslinti ieškinį atsakove įtraukiant ir šalių nepilnametę dukrą, ieškovas tokia teise nepasinaudojo, nurodė, kad neprieštarauja, jog dukra ir po to liktų gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad šiuo atveju tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių specifiką lemia ir tai, kad jų šalimis yra vaikas ir jo tėvai.

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal CK 3.156 straipsnį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis); tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis). Pagal CK 3.155 straipsnio 1 dalį vaikai iki jų pilnametystės yra tėvų prižiūrimi ir pagal įstatymus tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai (CK 3.157 straipsnio 1 ir 2 dalys), vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), o jų nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 1 dalis, 3.168 straipsnio 1 dalis), vaikai negali būti išskirti su tėvais prieš jų norą, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 3.168 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.161 straipsnio 6 dalį tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, ta aplinkybė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, reiškia, kad, šio teismo sprendimo pagrindu iškeldinus ją iš ginčo buto, atsakovė turi teisę reikalauti, kad naujoje gyvenamojoje vietoje vaikas nuolat gyventų kartu su ja. Tačiau nereiškia, kad ieškovas negali pasirinkti tokio savo nuosavybės teisių gynimo būdo, jog, nereikšdamas ieškinio dėl savo vaiko iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, užtikrintų savo dukrai teisę į būstą tuo atveju, jei atsakovė, ją iškeldinus, to padaryti negalėtų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo tenkintinas.

Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą (CPK 271 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės iškeldinimas yra susijęs su vaiko interesais, teismas mano, kad atsakovei nustatytinas pakankamas ir protingas terminas išsikelti iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovo nurodytas 8 mėnesių terminas teismo sprendimo įvykdymui, teismo vertinimu, yra pakankamas ir protingas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo privalomumas siejamas su jo įsiteisėjimu, šis terminas skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje šalys susitarė, kad kiekviena šalis savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki 2018 m. liepos 25 d. teismo posėdžio (imtinai), dengia pati, išskyrus išlaidas susijusias su J. R. P. patikslintu ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, I. R. atsiliepimu į minėtą J. R. P. patikslintą ieškinį, I. R. ieškiniu dėl uzufrukto nustatymo, J. R. P. atsiliepimu į minėtą ieškinį ir priešieškiniu bei I. R. atsiliepimu į J. R. P. priešieškinį.

Už ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškovas yra sumokėjęs 75 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patikslinus, juo buvo prašoma nustatyti 8 bendravimo su vaiku punktus. Ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos buvo užbaigtas taikiai, išskyrus vieno bendravimo su vaiku tvarkos punkto nuostatas. Toje dalyje, kurioje ginčas baigtas taikiai (7/8), teismas grąžina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio., t. y. 49,22 Eur. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas iš esmės atmestas, todėl žyminis mokestis jam iš atsakovės nepriteistinas.

Kitas šioje bylos paskirstytinas ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, psl. 18-23) sudaro 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį dėl iškeldinimo, 600 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį dėl uzufrukto nustatymo ir priešieškinio dėl iškeldinimo parengimą, 100 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už pasiruošimą teismo posėdžiui pagal 2018-09-24 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 78/18 ir jos apmokėjimo dokumentą, 400 EUR advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už kelionę į Klaipėdą ir atgal ir atstovavimą teismo posėdyje pagal 2018-09-24 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 78/18 ir jos apmokėjimo dokumentą. Patenkinus priešieškinį dėl iškeldinimo, ieškovui iš atsakovės priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį dėl iškeldinimo, 600 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį dėl uzufrukto nustatymo ir priešieškinio dėl iškeldinimo parengimą. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos atitinkamų nuostatų nustatymo, ieškovui iš atsakovės priteistina 2/3 kitų bylinėjimosi išlaidų (už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje) (500/3*2), t. y. 333,33 Eur. Apibendrinus ieškovui iš atsakovės priteistina 1008,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė patyrė 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. II, psl. 32), taip pat yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį už ieškinį dėl uzufrukto nustatymo (civilinė byla Nr. e2-6658-676/2018, t. I, psl. 7). Patenkinus priešieškinį dėl iškeldinimo, atmetus ieškinį dėl uzufrukto ir atmetus reikalavimą dėl bendravimo su vaikus tvarkos punkto nustatymo, atsakovei iš ieškovo priteistina 200 Eur (1/3) bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 808,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo J. J. R. P. patikslinto ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtintą J. J. R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra S. A. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką papildyti šia nuostata:

„Jei konkrečiai kelionei su dukra tėvui J. J. R. P. bus reikalingas kuris nors dukros S. A. R. P. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, I. R. privalo prašomą dukros S. A. R. P. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) perduoti ieškovui per 5 (penkias) dienas nuo prašymo gavimo. Grįžus iš kelionės, J. J. R. P. privalo grąžinti konkrečiai kelionei I. R. perduotus dukros S. A. R. P. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas“.

Atsakovės (ieškovės prijungtoje byloje) I. R. ieškinį dėl uzufrukto nustatymo atmesti.

Ieškovo (atsakovo prijungtoje byloje) J. J. R. P. priešieškinį dėl iškeldinimo tenkinti.

Iškeldinti atsakovę I. R. su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš ieškovui J. R. P. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad atsakovė I. R. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privalo išsikelti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės I. R. ieškovui J. J. R. P. 808,33 Eur (aštuonis šimtus aštuonis eurus 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui J. J. R. P. 49,22 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 22 euro centus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.