Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu šiuose namuose gyvena jo brolis G. G. ir tėvas R. G.. 2020 m. lapkričio 7 d., apie 21.00 val., būdamas neblaivus, grįžo namo. Tuo metu namuose buvo jo tėvas ir brolis. Grįžus namo, pastebėjo, kad brolis yra taip pat neblaivus. Tuoj pat kambaryje tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo tikriausiai dėl to, kad abu buvo neblaivūs. Konflikto metu jis du ar tris kartus kumščiu trenkė savo broliui į veidą, vėliau du kartus koja spyrė jam į šoną. Po šių jo smūgių jie su broliu dar konfliktavo žodžiu, tačiau vėliau jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jam buvo nustatytas 1,60 prom. neblaivumas. Viso konflikto metu kambaryje buvo ir viską matė jų tėvas R. G. (b. l. 65–66).

Nukentėjusysis G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie 21.10 val., namuose, (duomenys neskelbtini)., tarp jo ir brolio D. G. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad brolis garsiai leido muziką, o jis jam paprieštaravo, kadangi neseniai yra mirusi jų motina. Konflikto metu D. G.ne mažiau kaip du kartus rankų kumščiais sudavė jam į galvą (dešinį skruostą, kaktą) bei du kartus spyrė koja į dešinį šoną (juosmens, krūtinės srityje), dėl ko G. G. patyrė fizinį skausmą. Kai jį brolis mušė, matė tuo metu namuose buvęs jų tėvas R. G. (b. l. 1-2).

2020 m. lapkričio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole aprašyta ir įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, padarytos nuotraukos (b. l. 1–13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės K. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jai dirbant kartu su tyrėju Č. O. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėją muša brolis. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas G. G., kuris paaiškino, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jo brolis D. G. kumščiu jam sudavė į veido sritį, o G. G. nugriuvus namuose ant grindų, spyrė kelis kartus į dešinį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. G. G. apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) medikai – nustatė veido ir juosmens srities sumušimus. Akivaizdžiai buvo matyti G. G. veido dešinės pusės sumušimai. D. G. pripažino, kad mušė brolį (b. l. 22).

GMP kortelėje užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros metu nustatyta, jog G. G. padaryti sužalojimai: sumušta kakta, d. skruostas, d. krūtinės sritis (b. l. 39–40).

Alkotesteriu kaltinamajam D. G. 2020 m. lapkričio 7 d., 21.38 val. nustatytas 1,60 prom. neblaivumas (b. l. 55–56), o nukentėjusiajam G. G. 2020 m. lapkričio 7 d., 21.31 val. – 2,23 prom. neblaivumas (b. l. 35–36).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis pripažino, kad aptariamą dieną, konflikto su broliu metu, abiem esant neblaiviems, ne mažiau kaip du kartus rankų kumščiais sudavė savo broliui G. G. į veido sritį bei du kartus koja spyrė G. G. į dešinįjį šoną. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo G. G. parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, pareigūnės tarnybinis pranešimas, GMP kortelė, alkotesterio duomenys. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. G., mušdamas sukėlė savo broliui fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tik prašė leisti paskirtą piniginio pobūdžio priemonę sumokėti per 6 mėnesius (b. l. 70–72, 74). Nukentėjusiajam taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 75).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. D. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka (b. l. 43–47, 52), dirba (b. l. 49). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, būdamas neblaivus, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą ir paskirtos įmokos dydį, sumokant iki 2021 m. birželio 1 d., bei įpareigoti asmenį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48, 71 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 21.40 val. iki 2020 m. lapkričio 8 d. 16.11 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 61–62,67), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

V. Kiti klausimai

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68–69).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. G. skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką tęsti darbą ir per bausmės laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 8 d. (1 dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją iki 2021 m. birželio 1 d. į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę, asmens kodą, mokėjimo paskirtį: „Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.