Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – R. S. šeimos nariui (broliui), kuris taip pat yra ir nukentėjusysis – A. S., R. S. gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos; R. F., lenkas, profesinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, turinčio invalidumą, neteisto, baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2022 m. birželio 14 d. apie 21.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, savo broliui A. S. ranka sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį bei pastūmė, nuo ko šis krito ant dešinės rankos, tokiu būdu nukentėjusiajam A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairio smilkinio, viršugalvio, kairės ausies srityje, dešinio žastikaulio galvos lūžiu, kraujosruva dešinio peties ir krūtinės srityje.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo nukentėjusiojo, liudytojų, eksperto parodymai, ekspertų išvada bei kiti pateikti rašytiniai įrodymai, ištirti teisiamojo posėdžio metu.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju nukentėjęs A. S. parodė, kad R. S. yra jo brolis, sutinka duoti parodymus apie įvykį. A. S. teisme apklausiamas parodė, kad viename bute gyvena su tėvu ir su broliu, dar yra dėdė - motinos brolis kartais pas juos gyvena. Tėvas J. S. gavo „karinę“ pensiją, o nukentėjusiojo brolis R. S. sakė tėvui negerti alkoholio, tačiau tėvas vis tiek pasiuntė brolį R. S. nupirkti degtinės, tada ir nukentėjęs kartu su jais išgėrė, ir dar žaidė kompiuteriu kazino. Kazino pralošė tėvo 20 eurų ir dėl to brolis R. S. susinervino. Tuo metu tėvas jau buvo visiškai girtas ir gulėjo ant grindų, miegojo. O brolis varė nukentėjusįjį padėti tėvui atsikelti, todėl brolis nukentėjusįjį pastūmė ir jis krito ant grindų bei užsigavo ranką - petį dešinį. Dar brolis trenkė nukentėjusiajam į galvą su delnu Nukentėjusysis gali viso įvykio ir neatsiminti, nes buvo neblaivus, ir jam buvo šokas dėl tokio brolio elgesio. Jei būtų jis ir brolis blaivūs, to nebūtų nutikę. Tėvas visada būna nekonfliktiškas, tačiau tėvas pasiūlė išgerti alkoholio, o brolis jo gerti nenorėjo, bet tėvas įkyriai prašė nupirkti jam degtinės. Galėjo būti taip, kad brolis nukentėjusįjį stūmė, todėl nukentėjusysis krito ir užsigavo, tik dabar jau nepamena to. Sutinka, kad brolis būtų gydomas vietoje namuose, ambulatoriškai.

Teisme apklausta ekspertė S. Š. nurodė, kad ji tvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2022 ( 2 t., b.l. 49-50). Tvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu 2022 m. birželio 14 d. R. S. konstatuotas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (F20.0). Dėl šio asmens visiško pasveikimo negali prognozuoti, tačiau galima remisija. Neigiami veiksniai, kad įvykio metu nevartojo vaistų ir vartojo alkoholį. Jam tinkama gydymo priemonė yra ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo J. S. parodymus, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumis A. S. ir R. S.. Tikslios datos ir laiko nepamena, tačiau tai galėjo būti 2022-06-14, kai sūnus (duomenys neskelbtini) nupirko 0,5 l talpos degtinės, kurią jis išgėrė. Nepamena, ar kuris nors sūnus su juo kartu gėrė. Prieš tai dar buvo 250 ml išgėręs degtinės, todėl jautėsi pats neblaivus ir kai ko gali neprisiminti. Nepamena, kiek buvo valandų, kai nuėjo į kitą kambarį miegoti. Nematė ir negirdėjo, kaip abu sūnūs susipyko, kas ten tarp jų nutiko, nežino. Pamena tik, kai jį pažadino atvykę policijos pareigūnai, kurie pamatė, jog jis neblaivus ir toliau paliko miegoti. Ryte apie 6 val. pabudo ir pamatė, kad namuose nėra nei vieno sūnaus. Nesuprato, nežinojo, kur jie yra, bet prisiminė, kad jį policininkas žadino, tai suprato, kad kažkas nutiko. Vėliau tik grįžęs (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog buvo policijoj, o (duomenys neskelbtini) išvežtas į ligoninę. (duomenys neskelbtini) tik pasakė, jog jis pastūmė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nukrito. Kodėl pastūmė, nežino. G. A. iš ligoninės nieko neaiškino, nieko nepasakojo. Sūnūs tarpusavyje sutaria gerai, anksčiau niekada nebuvo panašių įvykių, niekada nebuvo kviesta policija. Jie nebent žodžiu pakonfliktuoja, bet labai retai, maždaug kartą ar du kartus metuose. Smurto vienas prieš kitą nėra naudoję. Kadangi sūnūs dabar yra susitaikę, norėtų, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius. ( tomas 1, b.l. 148-149)

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos P. P. parodymai, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2022-06-14 dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu G. G.. Tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti apie 21.45 val., kai gavo pranešimą iš budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) į namus įsiveržė brolis, kuris agresyviai nusiteikęs, grasina nužudyti. Nuvyko minėtu adresu ir laiptinėje juos pasitiko pranešėjas, kurio duomenų nepamena, tačiau gali būti A. S.. Matė, jog jis labai susijaudinęs ir išsigandęs. Jis paaiškino, kad jo brolis su tėvu visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir po to tarp jų su broliu kilo konfliktas dėl tėvo, kuris neva nukrito ant grindų. A. S. brolio duomenų nepamena, bet gali būti R. S.. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jam penkis kartus trenkė kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, o tada pastūmė dėl ko šis krito ant grindų ir taip susižeidė dešinę ranką. (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog nuo suduotų smūgių vėmė, bet teigė, jog sąmonės praradęs nebuvo. Taip pat sakė, kad po to jis išbėgo į laiptinę ir brolį su tėvu užrakino namuose, o pats laiptinėje laukė policijos. A. A. veido, t. y. viršutinė lūpa mačiau patinimą ir jis skundėsi, kad jam skauda dešinę ranką bei buvo susijaudinęs, išsigandęs. Įėjus į butą, pabendravus su (duomenys neskelbtini), šis aiškino, jog nieko neatsimena ir daugiau nieko nedetalizavo. Abiems asmenims patikrino blaivumą. (duomenys neskelbtini) buvo visiškai blaivas, o (duomenys neskelbtini) tiksliai nepamena, bet gali būti, kad buvo nustatytas 1,43 prom. girtumas. R. S. pristatė į areštinę.( tomas 1, b.l.154-155)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykis kilo (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 9-10, 12-16).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatytos įvykio 2022 m. birželio 14 d., adresu (duomenys neskelbtini), faktinės aplinkybės ( t.1, b.l. 23-26)

Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės paciento 2022 m. birželio 14 d. pirminė apžiūra, kurioje užfiksuota, jog A. S. diagnozuota; smegenų sukrėtimas ir žastikaulio galvos lūžis. (1 t., b.l. 30)

Specialisto išvada Nr. G 1382/2022(02), kurioje nurodyta, kad A. S. nustatyta: kraujosruvos kairio smilkinio, viršugalvio, kairės ausies srityje, kraujosruvos dešinio peties ir krūtinės srityje, dešinio žastikaulio galvos lūžiu, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. ( t. 1, b.l.81-83).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)2022 nustatyta, kad R. S. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas (paranoidinė šizofrenija), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamo įvykio metu bei šiuo metu R. S. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (2 t., b.l. 24)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2022 nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu R. S. konstatuotas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (F20.0). R. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu R. S. konstatuotas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (F20.0). R. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, būti teisiamas. R. S. dėl psichikos būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal gyvenamą vietą (PSPC sąlygomis). (2 t., b.l. 49-50).

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Faktiniais duomenimis – nukentėjusiojo A. S., liudytojų J. S., P. P., ekspertės S. Š. parodymais bei kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. S. 2022 m. birželio 14 d. apie 21.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, savo broliui A. S. ranka sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį bei pastūmė, nuo ko šis krito ant dešinės rankos, tokiu būdu nukentėjusiajam A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairio smilkinio, viršugalvio, kairės ausies srityje, dešinio žastikaulio galvos lūžiu, kraujosruva dešinio peties ir krūtinės srityje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, t.y. brolį A. S., ir taip pasikėsino į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiojo A. S. sveikata buvo sutrikdyta būtent R. S. veiksmais, tarp jų ir sukeltų pasekmių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. S.) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad R. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti rašytine bylos medžiaga, ekspertizių aktais, nukentėjusiojo, liudytojų, ekspertės parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, jų parodymai visiškai atitinka byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2022 nustatė, kad nusikaltimo padarymo metu R. S. konstatuotas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (F20.0). R. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu R. S. konstatuotas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (F20.0). R. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, būti teisiamas. R. S. dėl psichikos būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal gyvenamą vietą (PSPC sąlygomis). (2 t., b.l. 49-50). Teisme apklausta viena iš ekspertizę atlikusių ekspertų patvirtino šią ekspertų išvadą. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte R. S. padarė būdams nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Kadangi R. S. nusikalstamą įstatymo draudžiamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, dėl psichinės ligos jis nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Sirgdamas psichine liga, jis nepadarė neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tarp jo veiksmų ir pasekmių nėra priežastinio ryšio, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimų sudėties dėl nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į R. S. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

R. S. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus teismo nutarčiai, yra panaikintina. R. S., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 15 d. 00.03 val. iki 2022 m. birželio 15 d. 12.53 val. (1 t., b.l. 189-190).

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti – teismui nepateikta.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso

kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsniu, 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400 str. - 405 straipsniais, 440 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti, kad R. S. būdama nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir taikyti R. S. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio PSC).

Nutarčiai įsiteisėjus, kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos - R. S. panaikinti.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie R. S. priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjęs, jo atstovas ir prokuroras.