Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 900,00 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Pateiktas ieškinys turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje numatyta, kad ieškiniai pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o jei asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, gyvenamąja vieta laikoma vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, t. y. kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta, arba kur jis gyvena ilgiausiai (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma fizinio asmens gyvenamoji vieta – turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu gyvenamosios vietos nustatyti neįmanoma, asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma asmens gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pareikšdamas ieškinį turi pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) matyti, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovas D. M. 2015-01-08 deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Iš ieškinio turinio matyti, kad paskutinis žinomas atsakovo D. M. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), rajonas nenurodytas. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turto buvimo vietą. Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovo paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškinys turėtų būti reiškiamas pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba pagal atsakovo turto buvimo vietą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Raseinių rajono apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į teismą pagal atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą arba paduoti ieškinį tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo turto buvimo vieta.

Ieškovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, 290, 291 straipsniais teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.

Grąžinti ieškovui A. Š. 2016-10-05 sumokėtą 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Raseinių rajono apylinkės teismą.