- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- eI2-1192-776/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00510-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė, Eglė Mauricė
- Pareiškėjas
- L. L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. L. (toliau – ir pareiškėja) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) 2024 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (18.2E) 1-860 (2024-R95-I-13047) (toliau – ir 2024 m. sausio 26 d. Sprendimas); 2) įpareigoti VSDF valdybą iš naujo išnagrinėti L. L. 2024 m. sausio 10 d. skundą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad VSDF valdyba jau 3 metus nepagrįstai neišnagrinėjo/atmetė prašymą paskirti senatvės pensiją ir vietoj to paskyrė laikiną išmoką, kurią gauna iki šiol. Turi teisę gauti senatvės pensiją ir atitinka tam būtinas sąlygas, tačiau VSDF valdyba nepagrįstai nepriima sprendimo skirti senatvės pensiją. VSDF valdyba nenurodė, kodėl neapskaičiavo ir nepaskyrė senatvės pensijos pagal turimus duomenis (darbo stažą įgytą Lietuvoje). Yra ne tik pensinio amžiaus, tačiau ir turi sveikatos sutrikimų ir ligų, todėl senatvės pensija yra gyvybiškai svarbi, nes nebegali užsidirbti pragyvenimui. Kai 2021 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi dėl senatvės pensijos paskyrimo, nurodė VSDF valdybai, kad dirbo ir įgijo darbo stažą Lietuvos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje (nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2019 m. liepos 1 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., ir nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. liepos 15 d.). Kadangi VSDF valdyba neturėjo duomenų apie įgytą darbo stažą Vokietijoje, todėl paskyrė laikiną išmoką, apskaičiuotą už Lietuvoje įgytą darbo stažą. Taip pat, VSDF valdyba 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikė Vokietijos kompetentingai įstaigai prašymą pateikti dokumentus, būtinus įgytam stažui Vokietijoje patvirtinti. Šiai dienai vis dar nepaskirta senatvės pensija, nes vis dar paskirta laikina išmoka, neapskaičiuotas visas darbo stažas, nepriimtas sprendimas paskirti senatvės pensiją. VSDF valdyba nevykdo savo pareigų arba jas vykdo aplaidžiai ir nerūpestingai, nes per daugiau kaip du metus nuo prašymo gavimo dienos neišsireikalavo dokumentų iš Vokietijos apie darbo stažą arba bent nepaskyrė senatvės pensijos pagal Lietuvoje įgytą darbo stažą. Neaišku kodėl VSDF valdyba negavus atsakymo per mėnesį ar du nesikreipė pakartotinai į atsakingą Vokietijos instituciją. Būtent valstybės, veikiančios per VSDF valdybą, pareiga yra bendradarbiauti su atitinkama Vokietijos institucija dėl duomenų išsireikalavimo, darbo stažo apskaičiavimo ir sprendimo dėl senatvės pensijos paskyrimo priėmimo. Nagrinėjant senatvės pensijos skyrimo klausimą VSDF valdybai kilo tik vienas neaiškumas – darbo stažas užsienio valstybėje ir nors duomenis visiems dokumentams gauti nurodė, tačiau vis dar yra mokama tik laikina išmoka vietoje senatvės pensijos. VSDF valdyba nepaskyrė senatvės pensijos, kadangi neišnagrinėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymo skirti senatvės pensiją, nes nei prašymą tenkino, nei jį atmetė, nes neva laukia duomenų iš Vokietijos atitinkamos institucijos. 2024 m. sausio 26 d. Sprendimas argumentuojamas nesuprantamai ir neaiškiai, nes nesuprantama, kaip institucija, negaudama atsakymo į savo užklausą iš Vokietijos atitinkamos institucijos, neišsiuntė pakartotinio prašymo arba raginimo pateikti atsakymą, o išsiuntė tik priminimą ir kaip duomenų apie Vokietijoje įgytą darbo stažą trūkumas, kai Lietuvoje įgytas darbo stažas yra 37,5 metai, trukdo per daugiau nei tris metus priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDF valdyba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad VSDF valdybos Vilniaus skyrius vis dar negali priimti sprendimo dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo, nes iš Vokietijos kompetentingos įstaigos nėra gavęs pareiškėjos Vokietijoje įgyto stažo patvirtinimo. 2024 m. sausio 26 d. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos 2024 m. sausio 10 d. skundas dėl senatvės pensijos skyrimo yra nepagrįstas, tai yra VSDF valdybos Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenustatė.
Atsakovas VSDF valdybos Vilniaus skyrius su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad tam, kad būtų galima asmeniui, įgijusiam stažo ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, paskirti pensiją, reikalingi duomenys apie kitoje valstybėje narėje įgytą stažą. Kol nėra gauti duomenys apie kitoje valstybėje narėje įgytą stažą, asmeniui, kuris yra įgijęs minimalų stažą pensijai atitinkamoje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus, skiriama laikina (nepriklausoma) išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į toje valstybėje narėje įgytą stažą. VSDF valdybos Vilniaus skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymą, vadovaudamasis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72; toliau – ir Reglamentas) 52 straipsnio 1 dalies a punktu bei 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1). 7 ir 50 straipsniais, nuo 2021 m. spalio 12 d. paskyrė pareiškėjai pensiją, kaip laikinąją (nepriklausomą) išmoką, apskaičiuotą pagal visą pareiškėjos Lietuvoje įgytą stažą. Negalima priimti sprendimo dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo, nes iš Vokietijos kompetentingos įstaigos nėra gavę pareiškėjos Vokietijoje įgyto stažo patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikinoji (nepriklausoma) išmoka pareiškėjai yra paskirta ir mokama teisėtai, todėl tenkinti pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 26 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio18 d. VSDF valdybos Vilniaus skyrius gavo pareiškėjos prašymą dėl pensijos skyrimo, kuriame pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 12 d. dirbo Vokietijoje. VSDF valdybos Vilniaus skyrius nuo 2021 m. spalio 12 d. paskyrė pareiškėjai laikiną (nepriklausomą) išmoką, apskaičiuotą už Lietuvoje įgytą stažą ir 2021 m. rugsėjo 30 d. persiuntė Vokietijos kompetentingai įstaigai dokumentus, būtinus pareiškėjos stažui Vokietijoje patvirtinti bei sprendimui dėl pensijos skyrimo Vokietijoje priimti. 2023 m. spalio 13 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. VSDF valdybos Vilniaus skyrius išsiuntė Vokietijos kompetentingai įstaigai priminimą ragindamas patvirtinti pareiškėjos Vokietijoje įgytą stažą. 2023 m. lapkričio 7 d. VSDF valdybos Vilniaus skyriuje gautas Vokietijos kompetentingos įstaigos siųstas struktūrizuotas elektroninis dokumentas (toliau – ir SED) (forma P10000), kuriame nurodė, kad SED (forma P5000) kol kas negali būti išsiųstas, nes vis dar vyksta tyrimai dėl atskirų laikotarpių. 2024 m. sausio 15 d. ir 2024 m. vasario 22 d. VSDF valdybos Vilniaus skyrius vėl kreipėsi į Vokietijos kompetentingą įstaigą išsiųsdamas priminimą dėl pareiškėjos Vokietijoje įgyto stažo patvirtinimo (SED, formos P8000, X009). 2024 m. vasario 22 d. VSDF valdybos Vilniaus skyriuje gautas Vokietijos kompetentingos įstaigos siųstas SED (forma P10000), kuriame ši įstaiga nurodė, kad iš apdraustosios buvo paprašyta papildomų įrodymų. 2024 m. balandžio 5 d. VSDF valdybos Vilniaus skyriuje gautas Vokietijos kompetentingos įstaigos siųstas SED (forma P10000), kuriame ši įstaiga nurodė, kad jos pareiškėjai siųsti laiškai grįžo neįteikti, taip pat paprašė nurodyti kitą pareiškėjo adresą, jei jis yra žinomas. 2024 m. balandžio 8 d. Vokietijos kompetentingai įstaigai pateiktame SED (forma P10000) VSDF valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad kitas pareiškėjos adresas nėra žinomas bei pareiškėjai išsiuntė 2024 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (10.1E)DV_S-27320 informuodamas apie tai, jog ji Vokietijos kompetentingai įstaigai turėtų pateikti jos prašomus įrodymus ir patikslinti duomenis apie gyvenamosios vietos adresą. Pareiškėja 2024 m. sausio 10 d. skundu kreipėsi į VSDF valdybą. VSDF valdyba 2024 m. sausio 26 d. Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su 2024 m. sausio 26 d. Sprendimu, skundu kreipėsi į teismą.
Asmenims, įgijusiems stažą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, kiekviena ES valstybė narė skiria pensiją už jos teritorijoje įgytą stažą, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, nustatančiu Reglamento įgyvendinimo tvarką bei savo nacionaliniais teisės aktais. Pensija asmeniui kiekvienoje ES valstybėje, kurioje jis yra įgijęs stažą, apskaičiuojama dviem būdais: 1) tik pagal nacionalinių teisės aktų nuostatas, t. y. neatsižvelgiant į kitose valstybėse narėse įgytą stažą (Reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktas); 2) taikant Reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, t. y. apskaičiuojant teorinį išmokos dydį, kuris asmeniui priklausytų, jei visose ES valstybėse narėse asmens įgytas stažas būtų laikomas stažu, įgytu pagal nacionalinius teisės aktus, o po to, remiantis apskaičiuotu teoriniu išmokos dydžiu, nustatant faktinį išmokos dydį. Faktinis išmokos dydis apskaičiuojamas pagal santykį tarp asmens stažo, įskaitytino pagal nacionalinius teisės aktus, ir bendros visose ES valstybėse narėse įgyto stažo trukmės.
Asmeniui kiekvienoje valstybėje, kurioje jis dirbo, skiriama ir mokama pensija, apskaičiuota jam palankesniu būdu (kuri yra didesnė). Taigi tam, kad būtų galima asmeniui paskirti pensiją, reikalingi duomenys ne tik apie valstybėje, kuri skiria pensiją, asmens įgytą stažą, bet ir duomenys apie kitoje ES valstybėje narėje (kitose valstybėse narėse) įgytą ir tos valstybės kompetentingos įstaigos, atsakingos už pensijų skyrimą, patvirtintą stažą. Kol duomenys iš kitų valstybių, kuriose asmuo yra dirbęs, kompetentingų įstaigų negauti, sprendimas dėl pensijos skyrimo nepriimamas. Taigi pensijų skyrimo pagal minėtus ES teisės aktus procesas paprastai užtrunka gerokai ilgiau nei pensijos skyrimas vien tik pagal nacionalinius teisės aktus (kompetentingos įstaigos keičiasi pensijoms paskirti reikalingais duomenimis, susirašinėja ir pan.). Kol vyksta keitimasis duomenimis ir nėra galimybės priimti galutinį sprendimą dėl pensijos, asmenims, kurie yra įgiję minimalų stažą dirbdami pagal atitinkamos valstybės teisės aktus, skiriama laikina išmoka (Reglamento 50 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos darbo stažą sudaro laikotarpiai išdirbti Lietuvos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, bet nėra gautas Vokietijos kompetentingos įstaigos patvirtinimas apie pareiškėjos darbo stažą Vokietijoje. Todėl, VSDF valdybos Vilniaus skyrius nuo 2021 m. spalio 12 d. pagrįstai paskyrė pareiškėjai laikiną (nepriklausomą) išmoką, apskaičiuotą už Lietuvoje įgytą stažą. Aplinkybė, kad vis dar nėra gautas Vokietijos kompetentingos įstaigos patvirtinimas apie pareiškėjos darbo stažą Vokietijoje, neturi reikšmės nagrinėjamame ginče, nes iš teismui pateiktų duomenų, matyti, kad VSDF valdybos Vilniaus skyrius atliko visus galimus veiksmus, kad būtų gauta visa būtina informacija pareiškėjos pensijai skirti. Tai yra, VSDF valdybos Vilniaus skyrius savo veiksmais (neveikimu) nepažeidė galiojančio teisinio reglamentavimo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 26 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Pareiškėja savo skunde taip pat kvestionuoja 2024 m. sausio 26 d. Sprendimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms. VSDF valdyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje ji privalo vadovautis ir principinėmis VAĮ nuostatomis. Taip pat, teisės aktai tiek viešojo administravimo subjektus, tiek ir teismą įpareigoja priimti ne tik teisėtus, bet ir teisingus sprendimus. Ginčo kontekste teismas reziumuoja, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 - 8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pvz. LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Paminėtos VAĮ nuostatos imperatyviai nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ principinėms nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.
Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog VSDF valdybos priimto 2024 m. sausio 26 d. Sprendimo pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu. Sisteminis VAĮ nuostatų aiškinimas patvirtina išvadą, kad viešojo administravimo subjektas (VSDF valdyba) savo 2024 m. sausio 26 d. Sprendime detaliai įvertino logiškai susijusias su ginčo situacija teisiškai reikšmingas aplinkybes (kodėl pareiškėjai nėra skiriama pensija). Taigi, skundžiamo 2024 m. sausio 26 d. Sprendimo turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek atsakovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad VSDF valdybos 2024 m. sausio 26 d. Sprendimas yra pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, tai yra jis yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra. Nustačius, kad 2024 m. sausio 26 d. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti VSDF valdybą atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos L. L. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.