- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 1-251-169/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- M. G.
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-10-06 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 10 parų; 2) 2016-04-29 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų; 3) 2016-06-09 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 4) 2016-08-12 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų; 5) 2016-08-23 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų; 2016-11-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinus su 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, atliekantis bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą: 2016 m. gegužės 26 d. apie 11 val. Mažeikių m., Draugystės g. 20 namo ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą M. P., tuo jam padarydamas apatinio žandikaulio lūžį dešinėje pusėje, muštinę žaizdą smakre, viršutinio žandikaulio dešinės pusės IV-to danties ir apatinio žandikaulio kairės pusės III-čio ir IV-to danties dalies vainikų lūžius.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią M. G. padarytą veiką yra numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, pas jį į nuomojamą butą Mažeikių m., Draugystės g. 20, buto numerio nepamena, buvo atėję du nepažįstami vyriškiai dėl to, neva jis garsiai leidžia muziką, ieškojo buto savininko A. A. nebuvo, muzikos garsiai neleido ir tie vyriškiai išėjo. Paskui jis išėjo parsinešti cigarečių, o parėjęs koridoriuje vėl susitiko tuos du vyriškius, vienas vyriškis vyresnis, kitas jaunesnis. Vyresnysis vyriškis kažką jam pasakė, ką būtent, nepamena, ir jie apsižodžiavo. Tada jaunesnysis prišoko prie jų ir kumščiu trenkė vieną kartą jam į veidą, dėl to jis, nieko nelaukdamas, trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, tą tikrai pamena, bet ar jam trenkė dar, nepamena, nes prasidėjo susistumdymas su vyresniuoju vyriškiu, jie taip pat vienas kitam sudavė smūgius, kiek kuris sudavė, nepamena. Po jo suduoto smūgio tas jaunesnysis vaikinas nugriuvo ant grindų bendro naudojimo koridoriuje ir nebesikėlė, kaip matė, jį vėliau pakėlė vyresnysis vyriškis ir jie nuėjo. Jis nepamena, ar tuo metu, kol vyko muštynės, iš jo buto buvo išėjusi pažįstama V., pavardės nežino, kuri tą rytą buvo pas jį atėjusi į svečius, bet vėliau jis jai liepė eiti namo, o pats paskambino savo draugams A. P. ir V. K., nes bijojo išeiti iš buto, kad vėl netektų susidurti su tais vyriškiais. Kai atėjo jo draugai, jis su jais iš buto nėjo, jie ėjo pasikalbėti pas tuos vyriškius, o jis su tais vyriškiais nesikalbėjo. Į pateiktą klausimą atsako, kad jis tam jaunesniam vaikinui sudavė smūgį, nes šis pirmas jam sudavė smūgį į veidą. Prieš tai jis tų dviejų vyriškių net nebuvo matęs, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Ryte, kai tie vyriškiai buvo pas jį į butą atėję, tarp jų jokio konflikto nebuvo, tik jis neleido jiems įeiti į savo butą, juos nustūmė nuo savo buto durų (b. 1. 86–87).
M. G. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
nukentėjusysis M. P. parodė, kad gyvena su mama J. P. ir patėviu S. K. bute, adresu: (duomenys neskelbtini). 2016-05-26 nuo ryto jie namuose baliavojo, nes buvo tik vakarykščiai parsikraustę į tą butą. Kol baliavojo, jis keletą kartų su S. K. buvo išėjęs parūkyti į 4-to aukšto bendro naudojimo koridorių. Kai rūkė, vieną kartą nieko neatsitiko, po to išėjo antrą kartą parūkyti, kas įvyko koridoriuje, neatsimena, tik pamena, kad kai sugrįžo į butą, jam iš burnos bėgo kraujas, iš smakro – taip pat, skaudėjo apatinį žandikaulį ir dešinįjį smilkinį. Kas atsitiko, nežino, paaiškinti negali, nieko nepamena, nes buvo girtas, o be to, greičiausiai buvo sutrenkta galva, nes kaip minėjo, skaudėjo dešinįjį smilkinį, gal net buvo praradęs sąmonę. Pamačiusi jį kruviną mama iškvietė greitąją med. pagalbą ir jis buvo išvežtas į Mažeikių ligoninę, ten buvo nustatytas apatinio žandikaulio įskilimas, jis buvo paguldytas ir prabuvo vieną parą. Į Klaipėdos universitetinę ligoninę jis nuvyko 2016-05-30 ir buvo iki 2016-06-03. Jis nebuvo operuotas, žandikaulio nesukabino, buvo paskirtas gydymas, nurodyta iki 8 savaičių naudoti skystą maistą, žandikaulio neapkrauti, paskirti vaistai nuo skausmo – ibumetinas. Įvykio metu jam buvo išmuštas apatinio žandikaulio kairės pusės 5-tas dantis, virš jo viršutiniame žandikaulyje skauda dantį, bet nuskeltas lyg nėra, dešinėje pusėje viršutiniame žandikaulyje 3-čias ir 7-tas dantys nuskelti, apatiniame žandikaulyje 4-tas ir 5-tas dantys nuskelti (jei gerai skaičiuoja). Į dantistą dar dėl dantų gydymo nesikreipė, nes dar skauda žandikaulis ir negali gerai išsižioti. Jis mano, kad jį sužaloti galėjo kaimynystėje gyvenantis vaikinas, kurio tada nežinojo, tik vėliau sužinojo, kad tai M. G., jo buto numeris 59. Taip mano, nes kai pirmą kartą su S. K. išėjo parūkyti į koridorių, ėjo į 59-tą butą, nes ten buvo garsiai grojama muzika. Jie kalbėjo su buto duris atidariusiu vaikinu, kaip vėliau ir paaiškėjo, M. G., ir jam liepė pritildyti muziką, klausė, kur yra buto šeimininkas, iš jo atsakymo suprato, kad jis ir yra buto šeimininkas. Jie nei apsipyko, nei apsižodžiavo, jis pažadėjo pritildyti muziką, bet jos taip ir nepritildė. Anksčiau su M. G. susidūrę nebuvo, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, faktiškai matė pirmą kartą. Kai grįžo iš ligoninės, buvo susitikęs M. G., kalbėjosi apie įvykį, jis pasakė, kad pats kaltas, neva pats ant jo užsirovė ir buvo sumuštas, (b. 1. 16–18);
liudytoja J. P. parodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu S. K. ir sūnumi M. P. 2016-05-26 iki pietų jie namuose truputį baliavojo. Vėliau, kiek buvo tiksliai valandų, nepamena, S. K. ir M. P. išėjo parūkyti į bendro naudojimo koridorių 4-me aukšte. Netrukus į butą parėjo M. P., kuriam buvo kruvinas smakras, matėsi prakirsta žaizda, kaip paaiškino, kad koridoriuje kažkas jam trenkė į veidą, bet nesakė, už ką buvo suduotas smūgis, po to jis buvo praradęs sąmonę, sakė, kad skauda apatinį žandikaulį, išdaužė dantis. Kadangi M. P. iš burnos bėgo kraujas, jis negalėjo išsižioti ir parodyti, kas yra burnoje, todėl ji paskambino ir iškvietė greitąją med. pagalbą ir M. P. buvo išvežtas į priėmimo skyrių. Ji į koridorių išėjusi nebuvo ir nežiūrėjo, ar ten kas yra. Iki to jokio triukšmo koridoriuje negirdėjo, gal kas ir kalbėjo, bet nieko išskirtinio, kad atkreiptų dėmesį. M. P. buvo paguldytas į chirurginį skyrių stebėjimui ir į namus sugrįžo po paros. 2016-05-30 išvažiavo į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo paguldytas, bet operacija nebuvo padaryta, nes žandikaulis buvo tik įskilęs, bet ne lūžęs. Ligoninėje jis prabuvo iki penktadienio. Papildo, neilgai trukus, po to, kai iš koridoriaus į butą sugrįžo M. P., parėjo ir S. K., bet jis nieko negalėjo paaiškinti, kas atsitiko M. P. koridoriuje, nes buvo girtas. Praėjus pusvalandžiui ar valandai, kažkas pasibeldė į buto duris ir prie durų nuėjo S. K., ji girdėjo kažkokį triukšmą prie durų, buvo kažkokie šūksniai, bet ką kas konkrečiai sakė, neįsidėmėjo, dėl to ji ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Ji pamatė, kad netoli jų buto durų stovi S. K., kuriam ant galvos matėsi nubėgęs kraujas, kaip vėliau sakė S. K., kad jam kažkuris iš atėjusių su kažkokiu daiktu trenkė į galvą, už ką, nesuprato. Netoli S. K. stovėjo trys nepažįstami vyriškiai, vienas jų buvo jaunesnis, o kiti du vyresni apie 40 metų amžiaus, vienas apie 170 cm, tamsių plaukų, kažkokia tatuiruotė ant rankos, iš išvaizdos truputį sportavęs, o kitas apie 180 cm, šviesių trumpų plaukų. Jaunesnis vaikinas buvo iš matymo matytas, jį matydavo įeinant į gretimą butą, jei gerai pamena, į 59-tą butą, kaip vėliau iš kaimynų sužinojo, kad ten gyvena tas vaikinas. Jam apie 20 metų amžiaus, apie 170 cm, smulkaus kūno sudėjimo. Kaimynai pasakė, kad jis yra M. G. (b. 1. 21–23);
liudytojas S. K. parodė, kad dėl įvykio, kai buvo sulaužytas žandikaulis jo sugyventinės sūnui M. P., nieko negali paaiškinti, nes tą dieną buvo girtas. Jis nematė, kas ir kokiu momentu smūgiavo M. P., dėl ko jam buvo sulaužytas žandikaulis. Tą dieną, tai galėjo būti gegužės mėnesio pabaiga, tikslios datos neatsimena, jis, jo sugyventinė J. P. ir jos sūnus M. P. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), nuo pat ryto vartojo alkoholį, taip sakant šventė įkurtuves, nes tik iš vakaro atsikraustė į šį butą. Kiek prisimena, jis su M. P. išeidavo į bendro naudojimo laiptinę parūkyti. Vieno rūkymo metu iš buto, atrodo, Nr. 59 išėjo vaikinas, kuriam jis pasakė pritildyti muziką, nes pas jį bute grojo labai garsi muzika, skleidėsi visas koridorius. Jis nepamena, ar tas vaikinas kažką pasakė. Nei jis, nei M. P. pas tą vaikiną į butą nėjo, o jam papriekaištavo dėl garsios muzikos būdamas koridoriuje, kai tas vaikinas ėjo pro šalį. Kiek atsimena, jokio konflikto ar apsistumdymo su vaikinu iš 59-to buto nebuvo. Jie su M. grįžo pas save į butą. Po kažkiek laiko į duris kažkas pabeldė, duris atidarė jis ir iš karto pajuto smūgį į galvą. Paskui pamatė, kad prieš jį stovi trys nepažįstami vyrai, kurie nieko jam nesakė. Jam pradėjo bėgti kraujas ir jis nuėjo į savo butą miegoti. Kuris vyriškis ir su kuo trenkė jam, pasakyti negali, nes neprisimena. Dėl savo sumušimo pretenzijų niekam neturi, pas medikus nesikreipė (b. 1. 27–28);
liudytoja V. L. parodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį, datos ir laiko nepamena ji buvo atėjusi į svečius pas M. G.. Kai pasibeldė kažkas į duris, ji matė, kad buvo vienas jaunesnis, o kitas vyresnis vyrai, duris atidarė M. Jie paklausė dėl spintos, stovinčios koridoriuje, ar ją atiduoda, į tai M. atsakė, kad ne jis yra savininkas, o toks A. Tai pasakęs M. uždarė duris ir jie paliko už durų. Po dešimties minučių M. ėjo į parduotuvę „Regina“. Praėjus gal šešioms minutėms, ji išgirdo koridoriuje triukšmą, kuris buvo panašus į tai, kaip kažkas atsidaužtų į M. buto duris, bei girdėjo šūkaujant tris skirtingus balsus. Atidariusi buto duris pamatė stovinčius M. ir tuos pačius du vyriškius, kurie buvo atėję dėl spintos. Ji matė, kaip vyresnis vyriškis buvo suėmęs kaklą ranka ir prispaudęs M. prie sienos. Į jų tarpą terpėsi jaunesnis vaikinas, tuo metu M. su vyresniu vyriškiu pasitraukus į šoną jaunesnis vyriškis susvirduliavęs nugriuvo, maždaug metro atstumu nuo grindų atsitrenkęs į sieną. M. tuo metu jai pasakė eiti į vidų ir ji paklausė jo nurodymo. Parėjęs gal po kokių dviejų minučių į butą M. papasakojo, kad tas vyresnis vyriškis pasikėlė jaunesnį ir nusivedė į butą. M. pasiskambino savo draugams, kad ateitų, o ji taip pat nepasiliko pas M. bute. Į pateiktą klausimą atsako, kad ji nemoka konkrečiai visko paaiškinti. Atidariusi buto duris, matė, kaip tas jaunesnis vyriškis vieną kartą kumščiu trenkė M. į žandikaulį. Tik po to vyresnis vyriškis ranka prispaudė M. prie sienos. Daugiau niekas niekam smūgių nesudavė. Į pateiktą klausimą atsako, kad ji matė, kaip M. sudavė vieną ar du smūgius vyresniam vyriškiui, galėjo pataikyti į veidą, tiksliai nežino, nes viskas įvyko greitai. Po to, kai tas jaunesnis vaikinas sudavė smūgį kumščiu į veidą M., M. jam trenkė vieną kartą kumščiu į žandikaulį. Daugiau smūgių nematė. Ji nežino, kodėl įvyko muštynės, nežino konflikto priežasties. Jie nesiklausė garsiai muzikos bute, nes jis (M.) buvo tik neseniai atsikėlęs, o ji tik buvo atėjusi. Bent jau negirdėjo, kad kas būtų sakęs kažkokias pretenzijas dėl muzikos M. (b. 1. 31–32);
2016-07-25 specialisto išvadoje Nr. G 985/2016(04) nurodyta, kad M. P. padaryti kūno sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžis dešinėje pusėje, muštinė žaizda smakre, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 4 danties ir apatinio žandikaulio kairės pusės 3 ir 4 danties dalies vainikų lūžiai, padaryti buku kietu daiktu; rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą; M. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes apatinio žandikaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, (b. 1. 44–45).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Byloje surinktų paminėtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. G., suduodamas nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veidą, nesunkiai sutrikdė M. P. sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, M. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei specialisto išvada.
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2016 m. spalio 28 d. buvo surašytas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 89–91).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikalti-mus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtik-rinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas kaltinamajam M. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 65–68), nedirba.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą jo terminą (BK 54, 61 straipsniai).
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. G. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Minėta, kaltinamasis M. G. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, tačiau 2016 m. lapkričio 14 d. priimta nutartis, kuria 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, yra neįsiteisėjusi, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su minėta nutartimi subendrinta bausme nebendrintina.
Kaltinamajam M. G. išaiškintina arešto bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–51 straipsniuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti areštą 90 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Išaiškinti M. G., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėje; nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam M. G..
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.