Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Laimučio Alechnavičiaus, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Rūtos Miliuvienės,

sekretoriaujant Renatai Klezytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams E. F., Ž. P., atsakovo atstovei Jūratei Kučinskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Ž. Ž. atstovei advokato padėjėjai Kristinai Čeredničenkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Ekstra žinios“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. Ž. , UAB „Ekstra žinios“ dienraščio „L.T.“ redakcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs Ž. Ž. skundą dėl dienraščio „L.T“ 2006-11-11, Nr.209, publikacijose „Ž. Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ ir „Meilės įkaitai“ (toliau – Publikacijos) paskelbtos informacijos, 2006-12-28 sprendimu Nr.S-621 įspėjo UAB „Ekstra žinios“ dienraščio „L.T.“ redakciją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d., 14 str., 41 str. 2 d. 4 ir 5 p. bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 str., 16 str., 22 str. 1 d., 36 str. nuostatų pažeidimo (b. l. 19-20).

Pareiškėja UAB „Ekstra žinios“ padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – Inspektorius) 2006-12-28 sprendimą Nr.S-621 ir priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b. l. 4-7). Skunde nurodoma, jog Inspektorius netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) normas, reglamentuojančias teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą bei informacijos laisvę, taip pat netinkamai vertino Publikacijų bei jose paskelbtos informacijos faktines aplinkybes. Pareiškėja nepažeidė Ž. Ž. teisės į privatų gyvenimą, kadangi Ž. Ž. yra viešas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymai taiko siauresnę privataus gyvenimo apsaugą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.23 str. 3 d. numato, kad draudžiama skleisti surinktą informacija apie asmens privatų gyvenimą, nebent atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Iš šios normos turinio bei Civilinio kodekso 2.23 str. 1 d. matyti, kad informacija apie viešo asmens privatų gyvenimą gali būtų paskelbta ir be šio asmens sutikimo, jeigu yra siekiama informuoti visuomenę, patenkinti jos pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti atitinkamus privataus gyvenimo faktus. Pareiškėjos leidžiamame laikraštyje „L.T.“ išspausdintose Publikacijose buvo nagrinėjama Lietuvos visuomenei aktuali ir, be kita ko, tarp žinomų žmonių paplitusi problema, jog šie asmenys gyvena dvigubą gyvenimą. Siekdami išlaikyti ar net padidinti savo populiarumą bei gerovę, jie visuomenėje save pateikia kaip pareigingus bei atsakingus šeimos žmones. Tačiau tuo pačiu metu nuo visuomenės akių slepiama tai, kad tie asmenys turi vaikų, kurių tėvais jie neprisipažįsta bei jų atžvilgiu nevykdo savo pareigų. Publikacijomis buvo siekiama parodyti, kad tokia problema egzistuoja, kad ji egzistuoja ne tik tarp politikų ir kitų žinomų visuomenės veikėjų, bet ir tarp muzikos bei šou verslo atstovų. Ž. Ž. yra žinomas ir labai populiarus Lietuvos muzikos bei šou pasaulio atlikėjas. Dėl šios priežasties jis ex officio pripažintinas viešu asmeniu. Tarp šios visuomenės narių yra ir tokių, kurie seka juo kaip pavyzdžiu. Todėl visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti Ž. Ž., kaip viešo asmens, privataus gyvenimo faktus, susijusius su konkrečia visai visuomenei aktualia problema. Paskleisdama informaciją apie Ž. Ž. privatų gyvenimą be jo sutikimo, pareiškėja siekė Įstatyme nustatytų tikslų nepažeisdama Ž. Ž. teisės į privatų gyvenimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos manymu, prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui ir Įstatyme įtvirtintam informacijos laisvės principui, t. y. visuomenės pagrįstam interesui žinoti visą tiesą apie Ž. Ž., ir laisvei tokią informaciją paskelbti. Panaudojant viešojo asmens Ž. Ž. privataus gyvenimo faktus, kartu pateikiant papildančią informaciją apie kitų viešųjų asmenų privatų gyvenimą, buvo atskleisti moraliniai problemos aspektai.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 33-36) paaiškino, kad Ž. Ž. neatitinka Įstatymo 2 str. 60 d. įtvirtintų požymių, nes nėra valstybės pareigūnas ar politikas, oficialiai neatstovauja visuomenės ar valdžios institucijoms, dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams, todėl yra laikytinas privačiu asmeniu. Buvimas muzikos bei šou verslo atstovu neduoda pagrindo pripažinti, jog tokiam asmeniui turi būti taikomas viešojo asmens statusas. Jokių įrodymų, kad Ž. Ž. yra viešasis asmuo ir tokiu būdu jo veikla daro įtaką visuomenei, pareiškėja nepateikė. Informacijos apie Ž. Ž. privatų gyvenimą paskelbimas kitais tikslais, nesusijusiais su jo profesine veikla, nėra pateisinamas viešuoju (visuomenės) interesu. Informacija apie faktą, kad Ž. Ž. turi nesantuokinį vaiką, nėra reikšminga siekiant patenkinti teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą, o tik tenkina smalsumą. Esant dviejų konstitucinių vertybių - teisės į privatų gyvenimą ir teisės skleisti informaciją - konfliktui, pirmenybė turi būti teikiama asmens privataus gyvenimo gynimui.

Tretysis suinteresuotas asmuo Ž. Ž. atsiliepime į skundą paaiškino (b. l. 52-55), kad surinktos ar turimos informacijos apie viešo asmens gyvenimą paskelbimas turi atitikti Civilinio kodekso 2.23 str. 3 d. numatytą tikslą, t. y. skelbiant privačią informaciją turi būti siekiama informuoti visuomenę, patenkinti jos teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti atitinkamus viešo asmens privataus gyvenimo faktus, bet ne jį apšmeižti, pažeminti ar patenkinti visuomenės smalsumą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998-05-15 nutarimo Nr.l „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines byla“ 18 p., teisėtas visuomenės interesas suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie įstatymo saugomą žmogaus privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių. Šiuo atveju Ž. Ž. privataus gyvenimo detalės, o būtent faktas apie nesantuokinio nepilnamečio vaiko buvimą, atskleidžia jo nesantuokinius santykius ir lytinio gyvenimo detales, kurios laikytinos privataus gyvenimo paslaptimi ir yra visiškai nesvarbios visuomenės požiūriu. Todėl tokios informacijos paskelbimas negali būti pateisinamas Civilinio kodekso 2.23 str. 3 d. prasme.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ekstra žinios“ dienraščio „L.T.“ redakcija atsiliepime nurodė palaikanti pareiškėjos reikalavimą (b. l. 57).

Teisme pareiškėjos atstovai prašė skundą patenkinti.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės su UAB „Ekstra žinios“ skundu nesutiko.

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Ž. Ž. 2006-11-17 Žurnalistų etikos inspektoriui pateikė skundą, kuriuo prašė ištirti laikraščio „L.T.“ leidėjo UAB „Ekstra žinios“ profesinės etikos pažeidimus dėl 2006-11-11 laikraštyje „L.T“ Nr.209 išspausdinto straipsnio „Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ paskelbimo ir priimti sprendimą dėl žurnalistų ir leidėjų profesinės etikos kodekso pažeidimų (b. l. 37-39). Išnagrinėjęs šį skundą, žurnalistų etikos inspektorius 2006-12-28 sprendimu Nr.5-621 „Dėl publikacijose „Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ ir „Meilės įkaitai“ („L.T.“, 2006-11-11, Nr.209) paskelbtos informacijos“ laikraščio „L.T.“ vyriausiąją redaktorę L. V. įspėjo dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 16, 22 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio pažeidimų, padarytų viešosios informacijos rengėjui paskelbiant publikacijas „Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ ir „Meilės įkaitai“ (b. l. 12-13).

Taigi analizuojamo ginčo dalykas yra žurnalistų etikos inspektoriaus 2006-12-28 sprendimo Nr.5-621 „Dėl publikacijose „Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ ir „Meilės įkaitai“ („L.T.“, 2006-11-11, Nr.209) paskelbtos informacijos“ teisėtumas ir pagrįstumas. Žurnalistų etikos inspektorius minėtu sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 16, 22 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio nuostatomis, įspėjo laikraščio „L.T.“ vyriausiąją redaktorę L. V. dėl padarytų pažeidimų paskelbiant anksčiau minėtas publikacijas. Įspėjimas grindžiamas tuo, kad Ž. Ž. nelaikytinas viešuoju asmeniu, nes dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jo sprendimai bei nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams, o faktas apie pareiškėjo nesantuokinį sūnų yra jo šeiminio gyvenimo dalis. Įvertinęs tai, žurnalistų etikos inspektorius padarė išvadą, kad šis pareiškėjo privataus gyvenimo aspektas nėra visuomenės intereso objektas, o tik tenkina skaitytojų smalsumą.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr.X-752 redakcija) 2 straipsnio 60 dalyje įtvirtinta definityvinė norma, kurioje pateikiamas sąvokos „viešasis asmuo“ apibrėžimas. Pagal ją, viešasis asmuo - valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šios nuostatos lingvistinė ir loginė analizė leidžia teigti, jog Ž. Ž. kaip muzikos atlikėjo ar šou verslo pasaulio atstovo veikla nėra nuolatinio pobūdžio, jam nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, jis taip pat neadministruoja ir viešųjų paslaugų teikimo bei jo vykdoma veikla nedaro jokios įtakos viešiesiems reikalams. Taigi pažymėtina, kad Ž. Ž. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalies prasme neatitinka viešąjį asmenį charakterizuojančių požymių.

Žodis “viešasis” (lot. publicus) tiesiog reiškia visuomeninį, atvirą, viešą, laikomas žodžio “privatus” (angl. private) antonimu. Amerikiečių teisinių terminų žodyne minėtas žodis (angl. public) apibrėžiamas kaip susijęs su valstybe, tauta arba visa visuomene, kaip visiems atviras, žinomas, kaip bendras visiems arba daugumai ... >. Paprastai žodžiai “valstybinis” ir “viešasis” vartojami veiklos ir santykių apibūdinimui, kurie nėra priskiriami privačiam sektoriui, privačiam gyvenimui.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę, 14 straipsnyje - rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka, informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, 41 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose – žurnalistai turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų bei informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais.

Pagal minėto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai" ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Rezoliucinė žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje žurnalistų etikos inspektorius nustatė pažeidimą. Kadangi sprendime yra nurodoma informacija, susijusi su privataus gyvenimo aplinkybėmis, todėl pagrįstai nuspręsta tokį sprendimą viešai neskelbti. Kita vertus, žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo nepaskelbimas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nedaro jo negaliojančiu.

Teismas, įvertinęs rašytinių įrodymų visumą, bylos šalių argumentų pagrįstumą ir ginčo santykių teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad žurnalistų etikos inspektorius 2006-12-28 sprendimas Nr.S-621 „Dėl publikacijose „Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ ir „Meilės įkaitai“ („L.T.“, 2006-11-11, Nr.209) paskelbtos informacijos“ priimtas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, tai netenkintinas ir jos prašymas priteisti išlaidas, susijusias su bylos narinėjimu.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Ekstra žinios“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.