- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-353/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- I. B., H. R.
- Trečiasis asmuo
- E. V., notarei Rasai Inokaitienei
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-387-527/2006 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams H. R. ir I. B., tretiesiems asmenims E. V., notarei Rasai Inokaitienei dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovas A. Č. 2005 m. gruodžio 14 d. patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 62-69), vadovaudamasis CK 1.74 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, 1.80 straipsnio pirmąja ir antrąja dalimis, 1.86 straipsniu, 6.145 straipsniu, 6.306 straipsnio pirmąja dalimi, 6.309 straipsnio antrąja ir trečiąja dalimis, prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2005 m. rugsėjo 30 d. tarp atsakovų sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir, pritaikius restituciją, grąžinti atsakovui H. R. 0,1035 ha žemės sklypą (unikalus Nr. xxxxxxxxxxxxxx) bei dviejų aukštų gyvenamąjį namą su garažu, bendras plotas 166,33 m² (unikalus Nr. xxxxxxxxxxxxxx), esančius (duomenys neskelbtini); 2) patvirtinti ieškovo ir atsakovo H. R. sudarytą 0,1035 ha žemės sklypo (unikalus Nr. xxxxxxxxxxxxxx) bei dviejų aukštų gyvenamojo namo su garažu, bendras plotas 166,33 m² (unikalus Nr. xxxxxxxxxxxxxx), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigojant ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 3) priteisti jam iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį ir išlaidas teisinei pagalbai.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2004 m. spalio 25 d. ieškovas ir atsakovas H. R. sudarė sutartį (t. 1, b. l. 8), kuria H. R. įsipareigojo 2005 m. rugsėjo mėnesį parduoti ieškovui 0,1035 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 164,91 m² dviejų aukštų gyvenamąjį namą su garažu, esantį minėtoje namų valdoje, o ieškovas įsipareigojo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą nupirkti bei sumokėti 353 000 Lt. Sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka, kadangi šios sutarties sudarymo metu gyvenamasis namas dar nebuvo pastatytas ir įrengtas. Sutarties 8 punktas numatė, kad gyvenamasis namas priklausomai nuo oro sąlygų bus pastatytas 2005 m. sausio mėnesį, t.y. iki sausio 31 d., o visas gyvenamojo namo įrengimas bei nuosavybės dokumentų sutvarkymas buvo numatytas 2005 m. rugsėjo mėnesį, t.y. iki rugsėjo 30 d. Ieškovas ir atsakovas H. R. vykdė sutartį, derino langų ir durų dydį, grindų bei mūro pagrindą ir kitus namo statybai būtinus klausimus. Pagal šią 2004 m. spalio 25 d. pagrindinę sutartį ieškovas, pradėdamas ją vykdyti, sumokėjo 40 000 Lt avansą, 20 000 Lt buvo tiesiogiai sumokėti atsakovui H. R., o likę 20 000 Lt buvo perduoti atsakovo verslo partneriui E. V. (t. 1, b. l. 9-10). Atsakovas H. R. pasielgė nesąžiningai ir šalių sudarytos sutarties nepatvirtino pas notarą, o 2005 m. rugsėjo 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi perleido atsakovui I. B. Šiuo sandoriu atsakovai nesiekė sukurti tarpusavio teisių ir pareigų, sandoris buvo sudarytas tikslu išvengti 2004 m. spalio 25 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo H. R., vykdymo (CK 1.80, 1.86 str.). Atsakovo H. R. nesąžiningumą įrodo tai, kad 2005 m. rugsėjo 30 d. sutartis tarp atsakovų buvo sudaryta paskutinę sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo H. R., įvykdymo dieną bei tai, kad jis I. B. nekilnojamąjį turtą perleido už labai mažą kainą (9 000 Lt už žemės sklypą ir 130 000 Lt už gyvenamąjį namą). Atsakovas I. B. įgytu turtu faktiškai nesinaudoja, juo toliau naudojasi ir nurodymus statyboms duoda atsakovas H. R. (CK 1.86 str.). Atsakovas I. B. yra nesąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas, nes kaip protingas ir sąžiningas žmogus turėjo ir galėjo suvokti, kad šiuo metu rinkoje vyrauja žymiai didesnės kainos nei, kad tarp atsakovų sudaryto sandorio kaina. Todėl, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio antrąja dalimi, turi būti taikoma restitucija, žemės sklypas ir gyvenamasis namas turi būti grąžinti atsakovui H. R. Šiuo metu gyvenamasis namas yra pastatytas, įrengtas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi atsakovas H. R. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir vengė žemės sklypo bei gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį įforminti įstatymo nustatyta forma, sutarties sudarymas turi būti patvirtintas teismo tvarka (CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad sandoris, sudarytas tarp atsakovų, yra tariamas, nes šie argumentai paremti tik prielaidomis ir prieštarauja pateiktiems įrodymams. Teismas sprendė, kad tai, jog šis sandoris yra įvykdytas, rodo, jog jis nebuvo ir nėra tariamas. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad sutartis tarp atsakovų buvo sudaryta paskutinę rugsėjo dieną, nepatvirtina atsakovo H. R. nesąžiningumo, nes teismas nustatė, kad pats ieškovas elgėsi nesąžiningai, nevykdė žodžiu su atsakovu aptarto savo įsipareigojimo finansuoti statybą ir tuo iš esmės pažeidė sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog nekilnojamasis turtas buvo perleistas už neprotingai mažą kainą, nes parduodamo daikto kaina nustatoma šalių susitarimu (CK 6.313 str.). Teismas atmetė ir ieškinio argumentus, kad I. B. yra nesąžiningas įgijėjas, nes, kaip protingas ir sąžiningas žmogus, turėjęs ir galėjęs suvokti, jog rinkoje vyrauja žymiai didesnės kainos, nei kad jo sudaryto sandorio kaina. Teismas nurodė, kadangi nėra nustatyta, kad ginčo turtą I. B. būtų įsigijęs už neprotingai mažą ir neteisingą kainą, todėl nėra pagrindo jį pripažinti nesąžiningu įgijėju, o tuo pačiu ir taikyti restituciją, išreikalaujant iš jo nekilnojamąjį daiktą. Teismas ieškinio reikalavimų pagrįstumo CK 6.66 straipsnio aspektu neanalizavo, nes ieškinys nei pagal jame nurodytą teisinį, nei faktinį pagrindą neatitinka actio Pauliana ieškiniui keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad toks ieškinio pagrindo traktavimas, ieškovo atstovo išsakytas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nepagrįstai suvaržytų atsakovų teisę gintis nuo jiems pareikšto ieškinio. Teismas sprendė, kadangi nėra nustatyta, jog atsakovas H. R. 2004 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi būtų įsipareigojęs parduoti ieškovui žemės sklypą ir jame pastatytą gyvenamąjį namą su garažu iki 2005 m. rugsėjo pabaigos už sutartyje nurodytą projekto vertę 353 000 Lt, konstatavus, kad pats ieškovas nevykdė savo įsipareigojimo finansuoti statybą, o ginčo namas iki šiol nėra baigtas įrengti, ginčo turtas šiuo metu priklauso atsakovui I. B. pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. sutartį, kuri nėra pripažinta negaliojančia, todėl nėra galimybės patvirtinti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. Č. apeliaciniu skundu prašo 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti; 2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrašyti viešame registre įrašą apie draudimą atsakovui I. B. perleisti nuosavybės teise priklausantį 0,1035 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. xxxxxxxxxxxxxx, bei dviejų aukštų gyvenamąjį namą su garažu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. xxxxxxxxxxxxxx. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad negalima pripažinti, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai. Atsakovas H. R. elgėsi nesąžiningai perleisdamas I. B. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą paskutinę sutarties, sudarytos su ieškovu, galiojimo dieną ir už mažesnę kainą, nei ta, kurią buvo sutaręs su ieškovu. Tokiais veiksmais H. R. pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą sąžiningumo principą, 6.38 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius prievolių vykdymo principus. Atsakovo I. B. nesąžiningumą rodo nekilnojamojo turto, kurį jis pirko iš H. R., kaina, kuri yra neprotingai maža, mažesnė nei įkainojo VĮ ,,Registrų centras“.Teismas, atsisakydamas atsakovų sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti tariamu sandoriu (CK 1.86 str.), nepagrįstai nurodė, jog šioje byloje sandoris negali būti pripažintas tariamu, nes jis buvo vykdomas. Teismas netinkamai aiškino teisės normas, nes sandorio pripažinimui tariamu esminę reikšmę turi šalių valios ydingumas, kai šalys turi paslėptą išlygą ir nesiekia sukurti tų teisinių pasekmių, kurios atsirastų pagal įstatymą. Net ir faktinis sandorio vykdymas nėra besąlyginė kliūtis pripažinti sandorį tariamu, jeigu šalys turėjo neteisėtą valios išlygą. I. B. įsigytu turtu faktiškai nesinaudojo, juo toliau naudojosi ir nurodymus statyboms davė H. R. Sandorio tariamumą pagrindžia ir argumentai dėl sumažintos nekilnojamojo turto kainos.Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.66 straipsnį, nurodydamas, kad ieškinys nei pagal teisinį, nei pagal faktinį ieškinio pagrindą neatitinka actio Pauliana ieškiniui keliamų reikalavimų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodytas teisinis pagrindas, CK 6.66 straipsnis, nepagrįstai suvaržytų atsakovų teisę gintis nuo jiems pareikšto ieškinio. Kadangi teisės taikymas yra priskirtas teismo kompetencijai, tik teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą, turi teisę kvalifikuoti ginčo santykį, pritaikydamas teisės normas. Ieškinys atitinka actio Pauliana ieškiniui keliamus reikalavimus, nes: 1) atsakovas H. R. sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) šis sandoris pažeidžia ieškovo teises; 3) H. R. apie tai žinojo; 4) sandoriu buvo pažeistos ieškovo teisės, nes po sutarties tarp atsakovų sudarymo, ieškovas prarado teisę įgyti nekilnojamąjį turtą, kurį H. R. jam buvo įsipareigojęs perduoti.Teismas nepagrįstai nevertino tarp ieškovo ir atsakovo H. R. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties prigimties. Ieškovas ir atsakovas H. R. 2004 m. spalio 25 d. sudarė ne preliminariąją, bet pagrindinę sutartį, pagal kurią buvo atliktas 40 000 Lt avansinis mokėjimas. Faktą, kad ieškovas ir atsakovas H. R. buvo sudarę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pripažįsta ir atsakovas H. R., todėl šis faktas laikytinas įrodytu, nes pagal CPK 182 ir 187 straipsnius aplinkybių, kurias pripažįsta kita šalis, nereikia įrodinėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš 2004 m. spalio 25 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo H. R., turinio matyti, kad pardavėjas yra atsakovas, ieškovas – pirkėjas. Sutarties dalykas -žemė ir nepastatytas namas, kurį numatoma pastatyti ir įrengti 2005 m. rugsėjo mėnesį. Sutarties kaina - 353 000 Lt. Sutartyje aptarta kai kurių namo statybos darbų kaina, kokios statybinės medžiagos bus naudojamos, kokie statybos darbai atliekami. 2004 m. spalio 25 d. sutartyje nėra numatyta, kas vykdys ir finansuos namo statybą, nepasisakyta, kad šia sutartimi atsakovas įsipareigoja ieškovui parduoti namą bei žemės sklypą, o ieškovas nupirkti, taip pat nepasisakyta, kad šalys ateityje, pastačius namą, sudarys kitą – pagrindinę sutartį. Nors 2004 m. spalio 24 d. sutartis sudaryta nekvalifikuotai, sutarties sąlygos yra neaiškios, tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad buvo tartasi dėl žemės sklypo ir šiame sklype numatyto pastatyti namo pirkimo-pardavimo, kad namą turėjo statyti atsakovas, o ieškovas turėjo finansuoti statybą. Ieškovas laiko, kad su atsakovu sudarė namo bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovas laiko, kad tokia sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta.
Atsakovas nurodė, kad ieškovas namo statybos nefinansavo, todėl jis statė namą iš savo lėšų. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad jis turėjo finansines galimybes finansuoti statybą, bet negalėjo to padaryti dėl tos priežasties, kad atsakovas iš jo nepriėmė finansavimo. Tačiau šios nurodytos aplinkybės dėl atsakovo vengimo priimti finansavimą ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje yra du rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovas yra sumokėjęs 40 000 Lt (b.l. 9, 10 t. 1). Viename iš jų atsakovas H. R. patvirtina savo parašu, kad iš ieškovo gavo 20 000 Lt avansą (b.l. 9), kitame, kad tretysis asmuo E. V. iš ieškovo už tą patį sklypą yra gavęs 20 000 Lt. Tretysis asmuo E. V. nurodė, kad jis iš ieškovo gautus 20 000 Lt perdavė atsakovui H. R. H. R. tą aplinkybę pripažįsta, tačiau teigia, kad sutarties su ieškovu pasirašymo dieną patvirtino raštiškai apie tų pačių, E. V. jam perduotų pinigų iš ieškovo, gavimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus (du raštelius apie pinigų gavimą), bei šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad iš ieškovo yra gavęs tik 20 000 Lt. Aplinkybę, kad ieškovas jam yra sumokėjęs tik 20 000 Lt, atsakovas įrodinėja trečiojo asmens paaiškinimais. CPK 177 str. 4 d. nustatytos įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės, pagal kurias bylos aplinkybės, kurios pagal taisykles turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis priemonėmis. Sandoriams tarp fizinių asmenų, kai sandorio suma yra didesnė kaip 5 000 Lt, įstatymas reikalauja paprastos rašytinės formos (CK 173 str. 1 d. 1 p.). Tai reiškia, kad 20 000 Lt iš ieškovo negavimo aplinkybę leidžiama įrodyti tik rašytiniais įrodymais. Tačiau atsakovas rašytiniais įrodymais šios aplinkybės neįrodinėjo.
Taigi ieškovas pagal 2004 m. spalio 25 d. sutartį atsakovui yra sumokėjęs 40 000 Lt. Mokėjimo rašteliuose nurodyta, kad yra mokamas avansas už žemės sklypą. Žemės sklypas buvo viena iš 2004 m. spalio 25 d. tarp šalių sudarytos sutarties dalyko dalių. Žemės pardavimas-pirkimas buvo numatytas neatsiejamai su būsimo namo tame žemės sklype pastatymu kartu su žemės sklypu, nes sutartyje nurodytas ir žemės sklypas, ir jo kaina. Tokiu būdu atsakovui 2004 m. spalio 25 d. sutarties pagrindu mokėjimas buvo atliktas. Tačiau šiuo atveju buvo tariamasi ne dėl esamo pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (namo), o dėl ateityje numatyto pastatyti namo, kurio pastatymą turėjo finansuoti pirkėjas (ieškovas), pardavimo. Kaip jau buvo pasakyta, atsakovas iš ieškovo 2004 m. spalio 25 d. sutarties pagrindu yra gavęs tik 40 000 Lt. Tai sudaro nežymią dalį namo statybos finansavimo lyginant su sutarties kaina, ir už tokią sumą namas negalėjo būti pastatytas, net ir 65 % baigtumo. Todėl šiuo pagrindu, kad ieškovas pagal 2004 m. spalio 25 d. sutartį neįvykdė įsipareigojimo finansuoti statybą ir namas iš esmės buvo pastatytas iš atsakovo lėšų, 2004 m. spalio 25 d. sutartis nelaikytina žemės sklypo ir jame esančio namo (duomenys neskelbtini) pirkimu-pardavimu.
Ieškovas reikalavimą patvirtinti tarp jo ir atsakovo H. R. 2004 m. spalio 25 d. sudarytą 0,1035 ha žemės sklypo bei šiame sklype esančio namo 166,33 kv.m. bendro ploto pirkimo-pardavimo sutartį reiškia CK 1.93 str., 6.309 str. pagrindu. Pagal CK 6.309 straipsnį įsipareigojimas parduoti daiktą būsimajam pirkėjui laikomas to daikto pirkimu-pardavimu, kai tas daiktas yra perduodamas būsimajam pirkėjui valdyti. Šiuo atveju įstatymo reikalaujama pagrindinė sąlyga pripažinti įsipareigojimą parduoti daiktą pirkimu-pardavimu negalėjo būti vykdoma, nes negalėjo būti perduotas daiktas (nepastatytas namas) valdyti, kurio realiai apyvartoje dar nebuvo. Tai reiškia, kad CK 6.309 str. normos reglamentuoja pirkimo-pardavimo santykius tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo daiktą pardavėjas jau turi. Žemės sklypą, kuris taip pat buvo 2004 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, pardavėjas (atsakovas) turėjo, tačiau, sudarant 2004 m. spalio 25 d. sutartį, ieškovui žemės sklypas valdyti taip pat nebuvo perduotas.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimą pagal jo ir atsakovo H. R. sudarytą 2004 m. spalio 25 d. sutartį patvirtinti 0,1035 ha žemės sklypo bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimą-pardavimą nėra pagrindo.
Esant tokioms teisinėms aplinkybėms, kai teismas konstatuoja, kad 2004 m. spalio 25 d. tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nelaikytina pirkimu-pardavimu ir atsisako tenkinti ieškovo reikalavimą patvirtinti tokios sutarties sudarymą, aplinkybės, ar tarp atsakovų H. R. ir I. B. 2005 m. rugsėjo 30 d. sudaryta namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia įstatymus ir yra negaliojanti, ar atsakovas I. B. yra sąžiningas ar nesąžiningas įgijėjas, sprendžiant šį ginčą tampa teisiškai nebereikšmingos. Todėl apeliacinis skundas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti tarp atsakovų 2005 m. rugsėjo 30 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, netenkintinas.
Iš ieškovo priteisiama valstybės naudai 15 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. Č. valstybės naudai 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme.