Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja, 2018-06-19 kreipdamasi į teritorinį registratorių pakartotinai pašalino aptartuose sprendimuose nurodytus trūkumus. Pareiškėja prašė įrašyti Garažo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą vadovaudamasi Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimo Nr. 1263 redakcija, toliau – Sąrašas). Pareiškėja pateikė: kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus; 1982-11-24 Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 505 su 1 ir 2 priedais: 1982-11-24 Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 505 su 1 priedas, kurio patvirtintas įregistruojamų statinių sąrašas. Paminėto sąrašo 1278 eilutėje yra įrašytas ir prašomas įrašyti nekilnojamasis daiktas (buvęs numeris 6G1/p, dabartinis 811/p (duomenys neskelbtini) ir 1982-11-24 Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 505 su 2 priedas kurio patvirtintas griaunamų statinių sąrašas. Paminėtame sąraše prašomo įregistruoti nekilnojamojo daikto (buvęs numeris 6G1/p, dabartinis 811/p (duomenys neskelbtini) nėra.

Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) įrašo (duomenys neskelbtini) duomenimis pareiškėjos nuosavybės teisė į ūkinį pastatą, pateiktoje Byloje pažymėtą 611/p, įregistruota 1986-09-03 paveldėjimo teisės liudijimo ir 2016-08-30 susitarimo pagrindu. Be to, šio NTR įrašo duomenimis pareiškėjos nuosavybės teisė įregistruota ir į 7/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto 511/ž (ankstesnis pažymėjimas plane - 511/m), 1986-09-03 paveldėjimo teisės liudijimo, ir Vyriausiojo architekto 1989-07-06 pažymos pagrindu. Atsakovo nuomone, į pateiktame Vykdomojo komiteto 1982-11-24 sprendime Nr. 505 nurodytus ūkinius pastatus pareiškėjos nuosavybės teisė NTR jau yra įregistruota. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad pareiškėjos pateiktoje Byloje surinkti garažo, plane pažymėto 81 lp (toliau - Ginčo pastatas), kadastro duomenys (Vilniaus filiale saugomoje archyvinėje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, inv. Nr. 2449, šio pastato ankstesnis pažymėjimas 1984-07-05 parengtame statinių išdėstymo plane buvo lGl/p, o per rašymo apsirikimą 2002-07-02 buvo pakeistas į 611/p, nors pridedamose šio pastato kadastro duomenų formose 1B ir 2B - 811/p), atsakovas nagrinėjo, ar yra pagrindas NTR įregistruoti Garažą ir pareiškėjos nuosavybės teisę į jį. Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus atsakovas 2018-04-17 sprendimu Nr. VILKS-1421 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

2018-05-23 pareiškėja pateikė prašymą įregistruoti jos nuosavybės teisę į Garažą papildomai pateikdama patikslintą Bylą, kurioje užfiksuoti ūkinio pastato 611/p kadastro duomenys, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018-05-11 raštą Nr. 49SFN-1111- (14.49.104.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2018-05-10 raštą Nr. A51-37973/18(2.14.2.12-MP8) ir 2018-05-23 deklaraciją Nr. 1 apie Ginčo pastato statybos užbaigimą. Išnagrinėjęs šį prašymą ir pateiktus dokumentus atsakovas 2018-06-07 sprendimu Nr. VILKS-2088 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

2018-06-19 pareiškėja pateikė dar vieną prašymą įregistruoti jos nuosavybės teisę į Garažą papildomai pateikdama Vykdomojo komiteto 1982-11-24 sprendimo Nr. 505 antrą priedą, kuriame nurodyti griautini individualiose valdose savavališkai pastatyti statiniai. Ta aplinkybė, kad šiame sąraše tarp griaunamų pastatų Garažas nenurodytas, negali būti laikoma įrodymu, kad jis buvo pastatytas teisėtai. Be to, Vykdomojo komiteto 1982-11-24 sprendimo Nr. 505 pirmame priede (1278 eilutė), kuriame nurodyti įteisinami savavališkai pastatyti statiniai, nurodyta, kad įteisinami O. M., V. R., G. R. ir E. D. priklausantys ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (buvęs statinių adresas), kurių pažymėjimas plane 511/m (vėlesnis pažymėjimas plane - 511/ž) ir 611/m. Į šiuos ūkinius pastatus (ar jų dalį) pareiškėjos nuosavybės teisė jau yra įregistruota. Pareiškėjos teiginys, kad Vykdomojo komiteto 1982-11-24 sprendimo Nr. 505 pirmame priede (1278 eilutė) įrašytas Garažas yra klaidingas ar apgaulingas, nes šis įrašas yra „6I1/m“, o ne 6Gl/p, kas reiškia kitokią statinio paskirtį (indeksas „I“ reiškia pastato pagalbinio ūkio paskirtį, o „G“ - pastato garažų paskirtį), be to į ūkinį pastatą 611/p pareiškėjos nuosavybės teisėjau yra įregistruota. Archyvinėje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje, inv. Nr. 2499, 1978-11-17 statinių išdėstymo plane 1978-11-17 buvo uždėtas spaudas apie pastatų 511/m, 6 Il/m ir lGl/p (Garažas) savavališką statybą. Vėliau - 1983-07-15 buvo uždėtas spaudas, pažymintis, kad dalis savavališkos statybos pastatų 511/m, 611/p panaikinta 1982-11-24 sprendimo Nr. 505 pagrindu. Darytina išvada, kad pastatas, plane pažymėtas lGl/p (dabartinis pažymėjimas plane 811/p) išliko neįteisintas (pastatytas savavališkai). Taip pat apie pastato, plane pažymėto lGl/p (dabartinis pažymėjimas plane 811/p), savavališką statybą pažymėta 1984-07-05 statinių išdėstymo plane uždėtuose 1984-07-05 ir 1989-08-18 spauduose.

Atsakovo nuomone NTR tvarkytojas jokių jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, neviršijo jam teisės aktų nustatytos kompetencijos, skundžiami sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių NTR tvarkytojas buvo įsteigtas ir gavo įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėja A. R. yra pastato - ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkė ir pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė.

2018-03-30 pareiškėja kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu įregistruoti daiktines teises į pastatą 1G1/p, esantį (duomenys neskelbtini)Vykdomojo komiteto 1982-11-24 sprendimo Nr. 505 pagrindu.

2018-04-17 sprendimu Nr. VILKS-1421 teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2018-03-30 prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – garažo 8I1/p (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tenkinti jį atsisakė. Sprendimą teritorinis registratorius motyvavo tuo, kad kartu su prašymu pareiškėja nepateikė dokumento, patvirtinančio Garažo suformavimo teisėtumą bei nuosavybės teisių į Garažą atsiradimo pagrindus. Teritorinis registratorius, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjos pateiktas Vykdomojo komiteto 1982-11-24 sprendimas Nr. 505 nėra tinkamus juridinis pagrindas Garažo įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes jame nėra duomenų apie prašomą registruoti nekilnojamojo turto objektą, be to, pareiškėjos pateikta UAB „Statikada“ 2016-10-07 parengta garažo kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, t.y. pagal pastato kadastro duomenų formoje patiektas garažo centro taško koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pastatas yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl jis turi būti formuojamas pagal jo buvimo vietą, išbraižant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais statiniais, nurodant Nekilnojamojo turto registro įrašo (duomenys neskelbtini); statinių išdėstymo plane neteisingai nurodytas planui sudaryti panaudotų duomenų šaltinis; garažui teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas. Adresas (duomenys neskelbtini), yra suteiktas ir įregistruotas žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) ir jame esantiems statiniams. Pareiškėjai pasiūlyta dėl adreso suteikimo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

2018-06-07 sprendimu Nr. VILKS-2088 teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2018-05-23 prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – I grupės nesudėtingos kategorijos garažo 8I1/p (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, bei prie jo pridėtus dokumentus (kadastro duomenų bylą, 2018-05-23 deklaraciją apie statybos užbaigimą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-05-11 raštą Nr. 49SFN-1111-(14.49.104.) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mieto plėtros departamento 2018-05-10 raštą Nr. A51-37973/18(2.14.2.12-MP8)) jį tenkinti atsisakė. Teritorinis registratorius nurodė, kad nepateiktas dokumentas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 Senų statinių sąraše, patvirtinantis garažo statybos teisėtumo faktą. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjos pateikta 20018-05-28 deklaracija apie statinio statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 1 nėra tinkamas juridinis pagrindas garažo kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą. Šiame sprendime teritorinis registratorius pakartojo ir 2018-04-17 sprendimo Nr. VILKS-1421 argumentus dėl UAB „Statikada“ 2016-10-07 parengtos kadastro duomenų bylos neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

2018-06-20 sprendimu Nr. VILKS-2264 teritorinis dar kartą atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (2018-06-19) įrašyti Garažo kadastro duomenis. Sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjos pateikti duomenys jau buvo įvertinti, kaip netinkami pagrįsti nekilnojamojo daikto suformavimo (statybos) teisėtumą ir jų pagrindu priimti 2018-04-17 sprendimas Nr. VILKS-1421 ir 2018-06-07 sprendimas Nr. VILKS-2088, kuriais įrašyti garažo 8I1/p kadastro duomenis atsisakyta. Įvertinęs pareiškėjos papildomai pateiktą Vykdomojo komiteto 1982-11-24 sprendimo Nr. 505 priedą Nr. 2, teritorinis registratorius padarė išvadą, kad jame nėra duomenų apie prašomą registruoti nekilnojamojo turto objektą, todėl dar kartą nusprendė, kad nėra pagrindo Garažo kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šiuo sprendimu taip pat nurodyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas pats nekilnojamasis daiktas.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018-07-25 sprendimu Nr. cspr1-186 paliko galioti teritorinio registratoriaus 201806-20 sprendimą Nr. VILKS-2264. Nurodė, kad pareiškėja 2018-06-19 prašymu inicijavo pakartotinį ginčą dėl tapačių teisinių santykių ir siekdama tapačių teisinių pasekmių (pareiškėja siekia įregistruoti Garažą 8I1/p). Be to, nurodė ir tai, kad pareiškėjos papildomai pateiktas dokumentas, kuriame nėra duomenų apie prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, nesudaro pagrindo nagrinėti pareiškėjos reikalavimą ir anksčiau pateiktus dokumentus, t.y. peržiūrėti neskųstus teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus iš naujo.

Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro teritorinio registratoriaus 2018-06-20 sprendimo Nr. VILKS-2264 ir centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-07-25 sprendimo Nr. cspr1-186 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčijamu teritorinio registratoriaus 2018-06-20 sprendimu Nr. VILKS-2264 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įrašyti Garažo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tuo pačiu sprendimu pareiškėjai išaiškinta, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės tesiės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Teritorinis registratorius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu atsisakė įregistruoti pareiškėjos daiktines teises į Garažą. Pažymėtina, kad pareiškėja skundu teismui nekelia pastarosios teritorinio registratoriaus išvados (dėl daiktinių teisių registravimo) teisėtumo klausimo, todėl teismas šiame sprendime plačiau dėl to nepasisakys.

Kaip jau minėta, aptariamu sprendimu teritorinis registratorius atsisakė tenkinti pareiškėjos 2018-06-19 prašymą įrašyti Garažo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šį savo sprendimą teritorinis registratorius pagrindė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir faktine aplinkybe, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu anksčiau buvo priėmęs sprendimus atsisakyti įrašyti Garažo kadastro duomenis, o pareiškėjos pateiktame Vykdomojo komiteto 1982-11-24 sprendimo Nr. 505 priede Nr. 2 nėra duomenų apie prašomą registruoti nekilnojamojo turto objektą.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasis teritorinis registratorius atsisakė įrašyti Garažo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad išnagrinėjęs prašymą, kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje, kadastro tvarkytojas kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus. Ši įstatyminė nuostata kaip ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja teritorinį registratorių, kaip viešojo administravimo subjektą, savo sprendimą, ypač neigiamą, tinkamai motyvuoti.

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas teritorinio registratoriaus 2018-06-20 sprendimas Nr. VILKS-2264 yra nepagrįstas, t.y. jam nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime nurodyto Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymą. Būtina pažymėti, atsakovo nurodyta teisės akto norma (NTKĮ 13 str. 4 d. 2 p.), vienintelė, kuria teritorinis registratorius pagrindė savo atsisakymą registruoti Garažo kadastro duomenis, yra blanketinio pobūdžio. Jos taikymas yra siejamas su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimu. Taikant Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą privalu detaliai atskleisti, kuri 14 straipsnyje įtvirtinta aplinkybė nagrinėjamu atveju įgalino kadastro tvarkytoją atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, tačiau ginčijamame sprendime (2018-06-20 sprendimas Nr. VILKS-2264) to nėra padaryta.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Pabrėžtina, kad šis sąlygų sąrašas yra baigtinis, taigi atsisakymas įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali būti pagrįstas tik jomis. Teritorinis registratorius gi rėmėsi faktine aplinkybe, kad jau anksčiau yra priėmęs pareiškėjai nepalankius sprendimus , t.y. atsisakęs įrašyti Garažo kadastro duomenis. Toks ginčijamo sprendimo pagrindimas laikytinas netinkamu (nepakankamu) tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, tiek ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo prasme.

Teritorinis registratorius ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjos pateiktame Vykdomojo komiteto 1982-11-24 sprendimo Nr. 505 priede Nr. 2 nėra duomenų apie prašomą registruoti nekilnojamojo turto objektą, todėl padarė išvadą, kad šis dokumentas nėra tinkamas juridinis pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau šios išvados nepagrindė jokia teisės akto nuostata, kas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte, įtvirtintos pareigos sprendimą motyvuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja būtent Garažo nebuvimu Vykdomojo komiteto 1982-11-24 sprendimo Nr. 505 priede Nr. 2 įrodinėja Garažo statybos teisėtumą, nes jame yra nurodytas sąrašas griautinų savavališkos statybos statinių. Taigi ši faktinė aplinkybė nagrinėjamos situacijos kontekste vertintina pareiškėjos naudai ir negalėjo savaime, nepagrindžiant kitomis tesiės aktų nuostatomis, nulemti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto.

Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Iš esmės tais pačiais teisiniais argumentais, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, reikalavimų, naikintinas ir centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-07-25 sprendimas Nr. cspr1-186. Centrinis registratorius savo sprendimą pagrindė formalia nuoroda į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 ir 14 straipsnius, nekonkretizuodamas administracinio ginčo nagrinėjimui aktualių nuostatų ir nesusiedamas jų su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Centrinis registratorius ginčijamą 2018-07-25 sprendimą Nr. cspr1-186 visiškai nepagrįstai pagrindė Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Aiškinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad joje įtvirtinta viešojo administravimo subjekto teisė nenagrinėti prašymo, o ne imperatyvi pareiga. Nagrinėjamu gi atveju teritorinis registratorius šia įstatymine nuostata nesinaudojo, pareiškėjos 2018-06-19 prašymą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė pareiškėjai tiesiogines materialines teisines pasekmes sukeliantį administracinį sprendimą (VAĮ 34 str.), kuriam neabejotinai taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir, nagrinėjamu atveju, Nekilnojamojo turo kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyti reikalavimai sprendimą motyvuoti.

Pareiškėja skundu teismui prašo įpareigoti atsakovą įrašyti nekilnojamojo daikto – 1 grupės nesudėtingos kategorijos garažo 811/p (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijami registratoriaus sprendimai šiuo teismo sprendimu naikinami dėl jų neatitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Kaip šiame teismo sprendime jau minėta, reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, todėl pareiškėjos teisės nagrinėjamu atveju apgintinos įpareigojant teritorinį administratorių iš naujo išnagrinėti jos 2018-06-19 prašymą dėl Garažo kadastro duomenų įregistravimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atsitinkančius sprendimus. Tik atsakovui atlikus tokius veiksmus, teismas galėtų spręsti ginčą iš esmės ir patikrinti priimtų sprendimų teisėtumą remiantis ABTĮ 3 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2018-06-20 sprendimą Nr. VILKS-2264 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-07-25 sprendimą Nr. cspr1-186.

Įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą iš naujo išnagrinėti A. R. 2018-06-19 prašymą (reg. Nr. 17960985).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.