- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-980-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13189-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- J. Š.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui J. Š., o taip pat atsakovo J. Š. priešieškinį ieškovei A. Š., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 166-170), kuriuo prašė: panaikinti bažnytinės santuokos su atsakovu apskaitos CM skyriuje įrašą; pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę Š.; nustatyti nepilnamečių vaikų D. ir E. gyvenamąją vietą su motina; nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; iš tėvo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. ir E. po 500 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovės nurodytu būdu; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendras gyvenimas nebuvęs darnus, nes vyras girtavo, jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, nuolat smurtavo, nepadėjo auginti vaikų, atlikti buities darbų. Negalėdama toliau kęsti smurto, siekdama apginti nepilnamečius vaikus nuo konfliktų ir įtampos šeimoje, ieškovė 2009 metų rugpjūčio pabaigoje nutraukė santuokinius ryšius su atsakovu, nuo to laiko santuoka faktiškai iširo.
Atsakovas J. Š. pateikė teismui patikslintą priešieškinį (b.l. 137-138), kuriuo prašė: teismo panaikinti bažnytinės santuokos su ieškove apskaitos CM skyriuje įrašą; pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina; patvirtinti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; sutiko mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą lygiomis dalimis atsakovo nurodytu būdu; iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokiniai ryšiai nutrūko dėl sutuoktinės grubumo, nuolatinių priekaištų dėl mažo uždarbio, nepagarbaus elgesio tiek sutuoktinio, tiek mažamečių vaikų atžvilgiu. Ieškovė provokuodavusi konfliktus, rašydavo skundus į policiją, nesileisdavusi į kompromisus. Toks jos elgesys išardė šeimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Panaikino santuokos, palaimintos 2003-05-31 Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčioje ir 2003-06-04 apskaitytos Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr.981) tarp J. Š. ir A. Š., apskaitos įrašą. Pripažino, kad santuoka iširo dėl J. Š. kaltės. Nustatė nepilnamečių vaikų - sūnaus D. Š. ir dukros E. Š. gyvenamąją vietą su motina A. Š. Nustatė nepilnamečių vaikų - sūnaus D. Š. ir dukros E. Š. bendravimo su tėvu J. Š. tvarką. Priteisė iš J. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams - sūnui D. Š. ir dukrai E. Š. po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2010 m. sausio 1 d., kol vaikai sulauks pilnametystės, išskaičiavus pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-21 nutartį priteistas jau sumokėtas J. Š. laikino išlaikymo sumas, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečių vaikų atstovei - motinai A. Š., priteistas sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Padalino santuokoje įgytą turtą pripažįstant J. Š. teisę į 1/3 dalį, o A. Š. į 2/3 dalis bendro turto. Priteisė J. Š. natūra kilnojamuosius daiktus už 3 635 Lt, o A. Š. - kilnojamuosius daiktus už 7 240 Lt.
Dėl kaltės
Teismas konstatavo, kad atsakovas J. Š. naudojo fizinį smurtą ieškovės A. Š. atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad smurto naudojimas buvęs tęstinis, ieškovė dėl patiriamo smurto kreipėsi į policiją, atsakovui J. Š. iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 181 str. 1 d. ir 2 d., jam skirtos nuobaudos - įspėjimai už sukeltus šeimyninius konfliktus nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Pats atsakovas posėdžio metu neneigė smurtavęs prieš ieškovę. Smurtas prieš moterį šeimoje yra pripažįstamas šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu, kuris sukelia ne tik aukai fizinius padarinius, bet ir neigiamus psichologinius išgyvenimus tą smurtą matantiems nepilnamečiams vaikams. Nustatęs atsakovo žiaurų elgesį su ieškove, teismas pripažino, kad J. Š. kaltas dėl šeimos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad leistinos įrodinėjimo priemonės gali būti vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 3 d.). Suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad faktiniai duomenys, nors ir patvirtinantys ar paneigiantys bylose įrodinėjamas aplinkybes, bet gauti įstatymo nenumatytomis priemonėmis, nelaikomi įrodymais, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu ne kokia informacija užfiksuota telefono įrašuose, o tik tai, kaip ta informacija buvo užfiksuota. Teismas sprendė, kad garso įrašas padarytas slapta, nežinant A. Š., neturint atitinkamų leidimų, negali būti pripažintas įrodymu byloje.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
Teismas nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 800 Lt, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl ne ieškovei, o atsakovui tenka pareiga paneigti šią prezumpciją, nustatytą vaiko interesų naudai. Teismas, atsižvelgdamas į tą faktą, kad J. Š. jau metus laiko nedirba, sprendė, kad būdamas jauno amžiaus ir darbingas, turėdamas langų montuotojo specialybę, mokėdamas dirbti kitus statybos bei remonto darbus, ką pats patvirtino posėdžio metu, privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, iš kurių skirtų kiekvieną mėnesį bent po 400 Lt kiekvienam vaikui išlaikyti (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.1 d.1 p.). Jeigu skolininko turtinė padėtis bloga, jis neturi pajamų dėl savo paties kaltės, pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 250 Lt, kaip to prašo atsakovas, nėra. Ieškovė A. Š. aprūpina vaikus gyvenamuoju plotu (moka kreditą ir mokesčius už butą), rūpinasi jų lavinimu (D. lanko mokamus anglų kalbos, dailės būrelius, o E. būrelius darželyje), rūpinasi D. sveikata, akivaizdu, kad motinai tenka didžioji dalis vaikų išlaikymo išlaidų.
Dėl turto padalijimo
Teismas konstatavo, kad asmenine ieškovės A. Š. nuosavybe pripažįstamas įgytas iki santuokos sudarymo butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu įsigijo kilnojamuosius daiktus, kurių vertė nustatyta UAB „Impeksservis“ ekspertizės aktu Nr. 33 ir yra 10 875 Lt. Įstatymų leidėjas kilnojamuosius daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti priskiria prie šeimos turto, kuris laikomas būtina šeimos gyvavimo prielaida (CK 3.84 str. 1 d. 2 p.). Dalindamas šį turtą teismas sprendė, kad A. Š. turėtų būti priteista didesnė turto dalis atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, juo labiau, kad tėvas skiria nepakankamai lėšų vaikų išlaikymui (CK 3.123 str. 1 d.). Vaikų interesai yra prioritetiniai (CK 3.3 str.1 d.), įstatymas teismą įpareigoja visur ir visada ginti vaikų teises bei interesus, todėl ieškovei A. Š. , su kuria nustatyta nepilnamečių D. ir E. gyvenamoji vieta, teismas pripažino teisę į 2/3 dalis (už 7 250 Lt), o atsakovui J. Š. į 1/3 dalį (už 3 625 Lt) turto. Teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl turto padalijimo būdo, turi būti atsižvelgta į būtinybę užtikrinti vaikams naudotis jų turėta gyvenamąja patalpa, joje esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais.
Teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu ir materialiai remti vienas kitą. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savimi, pavyzdžiui dėl nėštumo, vaikų priežiūros, mokymosi, nedarbo ir panašiai, kitas sutuoktinis privalo materialiai išlaikyti kitą sutuoktinį ir prisiimti atsakomybę už visos šeimos aprūpinimą (CK 3.27 str.). Konstatavo, kad J. Š. yra mokėjęs už A. Š. paimtą paskolą butui pirkti, kaupiamąjį gyvybės draudimą, mokslą, kaip ir A. Š. yra mokėjusi įmokas už J. Š. paskirtą baudą. Tuo metu sutuoktiniai gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį ir turimomis piniginėmis lėšomis disponavo bendru sutarimu, materialiai rėmė vienas kitą. Teismas sprendė, kad dėl šių aplinkybių nei vienas iš jų negali reikalauti kompensacijos už bendriems ar netgi kito sutuoktinio poreikiams panaudotas lėšas bei atmetė atsakovo J. Š. reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 5 040 Lt kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas J. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti: pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių A. Š. ir J. Š. kaltės; priteisti iš atsakovo J. Š. išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams D. Š. (gimusiam 2004-05-08) ir E. Š. (gimusiai 2007-07-17) po 250 Lt kiekvienam, mokant kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, pavedant priteistas lėšas uzufrukto teisėmis disponuoti vaikų motinai A. Š.; nustatyti, kad turtas tarp šalių padalijamas lygiomis dalimis, papildomai priteisiant atsakovui J. Š. turtą, kurio vertė 6 860 Lt: spintą SZAFA (duomenys neskelbtini) Lt vertės; skalbimo mašiną BOSH WFC2067BY 620 Lt vertės; stalinį kompiuterį su monitoriumi 490 Lt vertės; muzikinį centrą PANASONIC SA-PM3 190 Lt vertės; virtuvinį kombainą PHILIPS HR7764 310 Lt vertės; bei 5 040 Lt; priteisti iš ieškovės A. Š. atsakovo J. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas.
Dėl kaltės
Skundžiamame sprendime teismas, pripažindamas atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, rėmėsi prijungtais prie nagrinėjamos bylos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-16 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9-2092-111/2009 bei to paties teismo 2009-05-08 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-2592-296/2009. Pastaraisiais nutarimais atsakovas buvo įspėtas dėl šeimyninių konfliktų vaikų akivaizdoje pagal ATPK 181 str., t.y. už tėvų valdžios panaudojimą priešingą vaikų interesams. Tačiau šiuose nutarimuose yra per mažai informacijos, kad nustatyti, jog dėl sutuoktinių konfliktų vaikų akivaizdoje yra kaltas vien tik atsakovas. Šiose bylose teismai netyrė ir nepasisakė dėl ieškovės vaidmens ir kaltės sukuriant konfliktinę situaciją bei provokuojant atsakovą. Taigi, teismai nevertino A. Š. veiksmų, kuriais ji išprovokavo konfliktus ir tuo būdu panaudojo tėvų valdžią priešingai savo vaikų interesams. Prie nagrinėjamos bylos prijungtas A. Š. rašytas Vilniaus policijos komisariatui 2009-02-25 patikslinimas, kuriame ieškovė, tikslindama 2009-02-22 konflikto aplinkybes, nurodė: „tarp manęs ir mano vyro įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu mes susiginčijome“. Taigi, iš ieškovės teiginių matyti, kad ginče aktyviai dalyvavo abu sutuoktiniai, o ieškovė net neteigė, jog ginčo iniciatorius buvo atsakovas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo argumentai, kuriais nurodoma į atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimus, nepaneigia ir nepateisina ieškovės, kaip sutuoktinės, lojalumo pareigos pažeidimo iki santuokos faktinio iširimo. Byloje yra pakankamai duomenų padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio. A. Š. veiksmus, priešingus vaikų interesams bei lojalumo kitam sutuoktiniui pareigos pažeidimą (kurie lemia ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo), įrodo prijungti prie nagrinėjamos bylos garso įrašai ir jų stenograma su vertimu į lietuvių kalbą. Iš šių įrodymų, matyti, kad ieškovė, savo vaikų akivaizdoje, grasina sutuoktiniui, vadina jį rusiškais necenzūriniais žodžiais, veja jį iš namų, o taip pat rėkia pakeltu tonu ant savo mažametės dukters. Aptariami audioįrašai atitinka įrodymų sampratą, nes gaunant šiuos įrodymus, teisės aktai nebuvo pažeisti: nėra akto draudžiančio daryti įrašą namuose, ar nustatančio, kad įrašinėtojas, matydamas aiškiai neteisėtus veiksmus, privalo įspėti pažeidėją apie daromą įrašą. Be to, atsakovas, turėdamas pareigą (CPK 178 str.) įrodyti aplinkybes kuriomis remiasi (jog ieškovė kalta dėl santuokos iširimo), neturėjo kitų priemonių įrodyti neteisėtą ieškovės elgesį tiek atsakovo, tiek mažamečių vaikų atžvilgiu. Iš to seka, kad atsakovo veiksmai yra ne tik pateisinami, adekvatūs situacijai, bet kartu ir ginantys mažamečių vaikų interesus.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamame sprendime pažeidė išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai reikalavimus, neatsižvelgė į sunkią atsakovo turtinę padėtį ir priteisė iš jo sumą (po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), kurios atsakovas objektyviai negali mokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. Š. turi nuolatinį darbą, jos vidutinis darbo užmokestis ieškinio pateikimo metu buvo 1 914 Lt per mėnesį (2009-07-09 pažyma Nr. ID-09-07.07). Iš SODROS pažymos apie asmens įmokas matyti, kad pastaraisiais mėnesiais (2010 m. birželio, liepos mėn.) ieškovė gauna 2400 - 2600 Lt per mėnesį. Be to, ji nuosavybės teise valdo 3 kambarių butą Vilniuje. Tuo tarpu atsakovo J. Š. turtinė padėtis yra sunki, nes dėl ekonominio sunkmečio bankrutuojant UAB „Altavis“ („Hronas“ įmonių grupė), kuriame langų montuotoju dirbo atsakovas, jis prarado darbą. J. Š. daugiau nei metus laiko yra bedarbis (šią aplinkybę patvirtina Vilniaus darbo biržos 2009-09-02 pažyma Nr. 55659) bei daugiau nei pusė metų nebegauna bedarbio pašalpos, jokių pajamų neturi, o jo įsidarbinimo galimybės šiuo metu yra ribotos objektyvių veiksnių. Be to, atsakovas neturi jokio turto. Lyginat šalių turtinę padėtį, pažymėtina, kad net tuo bylos nagrinėjimo periodu, kai atsakovas gavo bedarbio pašalpą, ieškovės pajamos buvo 2-3 kartus didesnės už atsakovo pajamas. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra dar blogesnė. Todėl proporcingai savo turtinei padėčiai ieškovė privalo atitinkamai daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo: atsakovui skiriant vieno vaiko išlaikymui 250 Lt ieškovės dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 550 Lt. Tuo būdu, vieno vaiko išlaikymui būtų užtikrinta 800 Lt per mėnesį suma, kuri atitinka teismų praktikoje naudojamą orientacinį kriterijų (1 MMA). Nagrinėjamu atveju nustatant priteistiną iš atsakovo sumą vaikų išlaikymui, reikia atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas teikia vaikams materialinę paramą bendravimo su jais metu, o ieškovė neturi išlaidų vaikams tuo metu, kai jie yra pas atsakovą. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog atsakovas sistemingai ieško darbo, t.y. siekia gauti pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vertindamas atsakovo galimybes įsidarbinti ir pagerinti savo turtinę padėtį, teismas turėjo atsižvelgti į objektyvius faktorius: pablogėjusią šalies ekonominę situaciją (ypač statybos sektoriuje), į nedarbingumo lygį Lietuvoje, kuris siekia beveik 20 procentų. Būtent dėl šių aplinkybių, kurios yra visuotinai žinomos ir neįrodinėtinos (CPK 182 str. 1 p.), atsakovas kol kas negali susirasti apmokamo darbo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo kaltę, dėl susiklosčiusios sunkios jo turtinės padėties. Todėl nepagrįstas teismo teiginys apie tai, jog atsakovas neva elgiasi nesąžiningai, nes neturi darbo ir pajamų.
Dėl turto padalijimo
Skundžiamu sprendimu teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, neteisėtai nukrypo nuo lygių dalių principo, o į dalintino turto balansą nepagrįstai neįtraukė 10 080 Lt. Nagrinėjamu atveju, nepilnamečiai vaikai lieka gyventi 3 kambarių bute, kuris pripažintas ieškovės A. Š. nuosavybe, pati ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas virš metų yra bedarbis (pajamų ir turto neturi), todėl dalinant sutuoktinių turtą, nebuvo nei realaus poreikio, nei teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai. Skundžiamame sprendime nurodytas faktas, kad vaikai lieka gyventi su ieškove, pats savaime, nesudaro teisinių prielaidų priteisti ieškovei 2/3 ginčo turto. Tokiu sprendimu teismas sumažino atsakovo galimybes, pardavus jam priteistą turtą, gautas lėšas skirti vaikų išlaikymui (iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neturi kito realaus pajamų gavimo šaltinio), taigi, skundžiamu sprendimu teismas pažeidė Civilinio kodekso 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Skundžiamame sprendime, be teisinio pagrindo į dalintino turto balansą neįtraukta 10 080 Lt suma, kuri panaudota asmeninėms ieškovės prievolėms vykdyti, o jų vykdymo rezultatas lieka asmeniškai ieškovei (už A. Š. paimtą paskolą butui asmeninės nuosavybės teise pirkti, už A. Š. kaupiamąjį gyvybės draudimą, už A. Š. mokslą VU). Taigi, aptariami pinigai išleisti ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, bet asmeninėms ieškovės prievolėms vykdyti. Be to, pripažįstant kad visos santuokoje uždirbtos lėšos priklauso abiems sutuoktiniam, reiškia, kad tik pusė aptariamos sumos tepriklausė ieškovei, todėl atsakovas turi teisę į 5 040 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Dėl turto padalijimo ir nepilnamečių vaikų išlaikymo
Nustatyta, kad teismas sprendime nurodė, dėl ko nukrypo nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių kilnojamąjį turtą - atsižvelgdamas į vaikų interesus, ir į tai, kad atsakovas nepakankamai lėšų skiria vaikų išlaikymui. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais atvejais teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Vienu iš atvejų yra nepilnamečių vaikų interesai. Byloje buvo padaryta išvada, kad didesnės turto dalies paskyrimas ieškovei, bus padarytas vaikų interesais, nes atsakovas skiria nepakankamai lėšų vaikų išlaikymui. Šią išvadą būtų galima daryti tuo atveju, jei atsakovas turėtų lėšų, tačiau jų neskirtų vaikų išlaikymui, nesiektų bendravimo su vaikais, jeigu būtų pagrindas daryti išvadai, kad asmuo vengia darbo. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas, kaip jauno amžiaus žmogus, būdamas darbingas, turi imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, tačiau nėra išvados, kad atsakovas nesiima visų priemonių, kad gauti darbą ir turėti pajamų. Ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo vaikams dienai atsakovas teikė išlaikymą vaikams, byloje yra duomenys, kad atsakovui buvo mokama tėvystės pašalpa nuo 2008-01-01 iki 2009-07 mėn. pašalpa, viršijanti 3000 Lt sumą, todėl matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą iš karto po to, kai atsakovas nebegavo pašalpos. Tai, kad atsakovas tik nutraukus jam tėvystės pašalpos mokėjimą buvo įregistruotas darbo biržoje, leidžia daryti išvadą, kad ėmėsi priemonių susirasti darbą, byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis vengia ieškoti darbo, atsisako dirbti , nors turi tokią galimybę, todėl daryti išvadą, kad jis galėjo teikti didesnį išlaikymą vaikams, nei teikė jį nuo 2010-01-01, nėra pagrindo. Pripažinus, kad nuo bylos iškėlimo teisme atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovės, be to, jam nepakankamai teikiant vaikams išlaikymą dėl objektyvių priežasčių - nesugeba susirasti darbo, turi išlaikymo vaikams įsiskolinimą ieškovei, dalijant santuokinį turtą nebuvo pagrindo skirti ieškovei didesnę turto dalį. Tai, kad ieškovė turi butą asmeninėje nuosavybėje, turi darbą ir uždarbį ( pastaraisiais metais gauna 2400-2600 Lt mėnesinį atlyginimą ), leidžia daryti išvadą, kad didesnės turto dalies paskyrimas jai apribos atsakovo galimybes tenkinti vaikų poreikius. Atsakovo apeliacinio skundo dalis dėl pakeitimo priteisto išlaikymo dydžio vaikams atmestina dėl to, kad atsakovas yra jauno amžiaus, neturi sveikatos problemų, todėl turi dėti didesnes pastangas darbo paieškoms, jo anksčiau dirbto darbo pobūdis ( langų montavimas, mokėjimas dirbti kitus statybos remonto darbus ) leidžia daryti prielaidą, kad intensyviau ieškodamas darbo, jį atsakovas galėtų gauti. Taigi, pripažinus, kad iš bendro sutuoktinių turto atsakovui priklauso ½ dalis, jo reikalavimas priteisti jam daugiau kilnojamojo turto (5 pavadinimų už 1820 Lt), atmestinas, pripažįstant atsakovui teisę į piniginę kompensaciją iš ieškovės. Tokį padalijimo būdą tikslinga taikyti dėl to, kad atsakovas prašo priteisti daiktais jam spintą, skalbimo mašiną, stalinį kompiuterį ir kt., kurie yra būtini vaikų poreikių patenkinimui, t.y. turi likti tam iš sutuoktinių, su kuriuo lieka nuolatinai gyventi vaikai. Pripažinus, kad bendras sutuoktinių turtas yra 10870 Lt vertės, ir ieškovei priteisiant turto už 7240 Lt, ieškovė atsakovui turi sumokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra, ši dalis sudaro 1802,50 Lt.
Atsakovo skundas teismo sprendimo dalyje, kuria nebuvo pripažinta įmokos, kurias apmokėjo sutuoktiniai už ieškovės gyvybės draudimą bendru sutuoktinių turtu, atmestinas, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kokia šių įmokų dalis būtų išmokėta ieškovei, jai nutraukiant draudimo sutartį, t.y. kokio dydžio yra sukaupta lėšų pagal gyvybės draudimo mokėjimus, kurie galėtų būti asmeniui grąžinti. Pervestos sumos pagal draudimo sutartį nėra jį pervedusio asmens nuosavybe, o gali būti grąžintas tam tikromis sąlygomis, jas ir turėjo patiekti atsakovas. Šioje dalyje atsakovui pateikus nekonkretų, nepagrįstą įrodymais reikalavimą, jis pagrįstai buvo atmestas. Ieškovės mokslo apmokėjimui ir buto remontui turėtos išlaidos pripažintinos sunaudotomis bendriems sutuoktinių reikalams, todėl skundas ir šioje dalyje nepagrįstas.
Dėl atsakovo kaltės
Byloje yra duomenys apie atsakovo patraukimą administracinėn atsakomybėn už netinkamą elgesį šeimoje, atsakovas turėjo galimybę nagrinėjant administracines bylas pateikti pareigūnams paaiškinimus dėl to, kas išprovokuodavo konfliktus šeimoje, turėjo galimybę institucijoms, kurios įpareigotos nagrinėti bylas dėl netinkamo tėvų elgesio vaikų atžvilgiu, pranešti apie tai, kad ieškovė netinkamai auklėja vaikus, tačiau jo nepasinaudojimas šia teise, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl to, kad ieškovė kalta jo vykdyto smurtavimo jos atžvilgiu. Be to, teigdamas, kad ieškovė provokuodavo konfliktus, atsakovas nenurodė, kas trukdė jam nepasiduoti provokuojamam neteisėtam elgesiui. Net ir pripažinus, kad vienas iš sutuoktinių buvo nelojalus kito atžvilgiu, kaltu dėl santuokos iširimo pripažintinas tas sutuoktinis, kuris naudojo smurtą kito atžvilgiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Dalinai patenkinus atsakovo skundą, iš atsakovo ieškovei priteista suma, kaip žyminiam mokesčiui sumokėtų išlaidų atlyginimas, mažintina iki 294,73 Lt. Atstovavimui turėtų išlaidų atlyginimui priteista suma mažintina iki 1300 Lt.
Už apeliacinį skundą atsakovas buvo apmokėjęs 108 Lt ir 339 Lt žyminio mokesčio, dalinai šias išlaidas turi atlyginti ieškovė, pripažinus, kad reikalavimai patenkinti dalyje, kurioje mokestis 54, 07 Lt, ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės. Kadangi atsakovas turėjo išlaidų advokatui apeliacinės instancijos teisme- 1200 Lt, jų atlyginimas priteistinas dalinai iš ieškovės, pripažįstant, kad buvo patenkinta iš reiškiamų turtinių reikalavimų byloje ( turto padalijimo iš išlaikymo) 1/6 dalis , todėl priteistina 200 Lt. Dalinai patenkinus skundą, pašto išlaidas valstybei turi atlyginti ieškovė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo pakeisti ir pripažinti J. Š. teisę į ½ dalį ir A. Š. į 1/2 dalį bendro turto ir priteisti atsakovui J. Š. iš ieškovės A. Š. 1802, 50 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
Priteistą ieškovei A. Š. iš atsakovo žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą sumažinti iki 294,73 Lt, išlaidų advokato pagalbai sumą sumažinti iki 1300 Lt.
Priteisti atsakovui J. Š. iš atsakovės A. Š. 54,07 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti turėtų išlaidų atlyginimą ir 200 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės A. Š. 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.